TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Baltarusijos vizija - plati integracija

2015 04 28 6:00
Aleksandras Michnevičius. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Baltarusijos užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Aleksandras Michnevičius įsitikinęs, kad Europos Sąjunga (ES) ir Eurazijos ekonominė sąjunga turi sukurti bendrą ekonominę erdvę nuo Lisabonos iki Vladivostoko. Per vizitą Vilniuje jis domėjosi, ką reikia daryti, kad būtų galima pereiti prie realios integracijos.

Nors Lietuvos ir Baltarusijos ekonominis bendradarbiavimas sparčiai plėtojamas, pernai dvišalės prekybos apimtis sumenko. Pasak A. Michnevičiaus, pirmieji šių metų mėnesiai taip pat rodo negatyvias tendencijas. „Tai lemia objektyvi situacija: sudėtinga ekonominė situacija ES, valiutų kursų svyravimai Rytų Europoje, ES sankcijos Rusijai ir atsakomosios Rusijos sankcijos. Lietuva ir Baltarusija yra prekių judėjimo kelyje, todėl mums tai atsiliepia“, - išskirtiniame interviu „Lietuvos žinioms“ teigė Baltarusijos užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Aleksandras Michnevičius.

Reikia kautis dėl kiekvieno dolerio

- Kaip vertinate dvišalius Baltarusijos ir Lietuvos santykius? Kokias pagrindines problemas matote?

- Esame artimi kaimynai, ir taip bus visada. Todėl turime būti dėmesingi vieni kitiems, gauti maksimalios naudos iš mūsų kaimynystės. Visos mūsų bendradarbiavimo dedamosios, man regis, plėtojamos pozityviai.

Kalbant apie politinius santykius, reikia pasakyti, kad susitinka mūsų šalių premjerai, užsienio reikalų ministrai, mūsų žinybos glaudžiai bendradarbiauja, ir tai yra suprantama, nes tarp kaimynų kyla nemažai klausimų. Tiesa, jie - neprobleminiai, tiesiog įprasti, darbiniai, kuriuos reikia spręsti.

Naujų problemų nėra, neatsirado jokių barjerų, tarpusavio prekybos apribojimų. Tiesiog reikia kuo dažniau bendrauti ir girdėti vieniems kitus, įgyvendinti tai, dėl ko susitariame. Tam yra geras pagrindas - veikia tarpvyriausybė komisija. Gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje laukiame kolegų iš Lietuvos Baltarusijoje, aptarsime, kaip plėtojamas bendradarbiavimas įvairiose srityse. Taip pat turime bendrą ekonomikos forumą. Pernai jis buvo surengtas Mogiliove, o šiemet vyks Marijampolėje.

- Mūsų šalių ekonominis bendradarbiavimas išties yra svarbus. Koks jis dabar?

- Jis yra gana stabilus. Lietuva įeina į pirmąjį svarbiausių Baltarusijos užsienio prekybos partnerių dešimtuką. Pernai dvišalės prekybos apimtis siekė 1,4 mlrd. JAV dolerių (daugiau nei 1,3 mlrd. eurų). Ji yra siekusi ir 1,7 mlrd. JAV dolerių (beveik 1,6 mlrd. eurų). Mūsų prekybos apimtis svyruoja nuo 1,5 iki 2 mlrd. eurų. Norėtume, kad ji būtų didesnė, bet dabar yra būtent toks optimalus lygis. Palyginti su 2013 metais, prekybos apimtis sumažėjo. Pirmieji šių metų mėnesiai, deja, taip pat rodo negatyvias tendencijas. Tai lemia objektyvi situacija: sudėtinga ekonominė padėtis ES, valiutų kursų svyravimai Rytų Europoje, ES sankcijos Rusijai ir atsakomosios Rusijos sankcijos. Lietuva ir Baltarusija yra prekių judėjimo kelyje, todėl tai mums atsiliepia.

Vis dėlto neturime nuleisti rankų, turime kautis dėl kiekvieno mūsų prekybos apyvartos dolerio. Tai ir stengiamės daryti. Vienas mano vizito į Lietuvą tikslų - išsiaiškinti, ko reikia imtis, kad nuo kalbų pereitumėme prie realios integracijos tarp Eurazijos ekonominės sąjungos, kurios narė yra Baltarusija, ir ES, kuriai priklauso Lietuva. Mūsų šalių bendradarbiavimo pavyzdys galėtų išplisti į kitas ES valstybes. Jeigu su visomis ES šalimis turėtumėme tokią prekybos apyvartą kaip su Lietuva, tai būtų didžiulis mūsų ekonominių santykių su ES proveržis. Reikia diversifikuoti mūsų prekybinius, ekonominius ryšius, kad jų nekurtumėme tik Rytuose ar Vakaruose, o būtume tiltas tarp Rytų ir Vakarų. Svarbu tolygiai, stabiliai, nuspėjamai plėtoti santykius ir su mūsų partneriais ES, ir su Rytų partneriais: Rusija, Eurazijos ekonomine sąjunga.

Pažymėtina, kad auga dvišalė paslaugų apyvarta tarp Baltarusijos ir Lietuvos. Pernai ji sudarė 851 mln. JAV dolerių (apie 787 mln. eurų). Svarbu, kad pereiname ir prie investicinio bendradarbiavimo: kuriame bendras įmones, įliejame kapitalo į viena kitos ekonomiką. Baltarusijoje veikia apie 600 lietuviško kapitalo bendrovių, o Lietuvoje - apie 250 baltarusiško kapitalo įmonių.

Matome geras Baltarusijos prekių tranzito per Klaipėdos uostą didinimo perspektyvas. Perkraunami kroviniai iš Baltarusijos sudaro apie 35 proc. šio uosto apkrovos. Prieš kelerius metus buvo perkraunama apie 8,9 mln. tonų krovinių iš Baltarusijos, o dabar - apie 13 mln. tonų.

Sankcijos neduoda rezultatų

- ES tebetaiko sankcijas daliai Baltarusijos piliečių ir įmonių. Kaip tai atsiliepia jūsų šalies ekonomikai, politiniam klimatui ir santykiams su ES? Ar turite vilties, kad Bendrijos pozicija šiuo klausimu pasikeis?

- Ne kartą esame pabrėžę, kad esame prieš bet kokias sankcijas. Jos niekada nesuteikia siekiamo rezultato. Savo kolegoms iš Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sakiau, kad sankcijos sukelia nesupratimą, prarandame brangų laiką abipusiškai naudingai santykių plėtrai.

Tikimės, kad ES supras, jog sankcijos yra nerezultatyvios ir nereikalingos. Viliamės, kad jos bus visiškai atšauktos ir prie tokios santykių formos niekada nebus grįžta.

- Baltarusija dalyvauja ES Rytų partnerystės programoje. Vis dėlto svarbiausia jūsų šalies kryptis - prekybinė ir ekonominė integracija su Eurazijos ekonominės sąjungos šalimis. Kodėl Baltarusijai svarbiau suartėjimas su Rytų partneriais, o ne su ES?

- Man regis, jūs neteisingai keliate klausimą. Tapusi nepriklausoma Baltarusija paskelbė daugiavektorinės užsienio politikos, taip pat ir užsienio ekonominės politikos, doktriną. Mums vienodai svarbus bendradarbiavimas ir su Vakarais, ir su Rytais. Turime pavyzdžių, kai tam tikrais metais mūsų prekybos apimtis su Rusija ir ES šalimis buvo daugmaž vienoda. Tai buvo geras rodiklis, jį vertinome ypač teigiamai.

Šiandien Baltarusija aktyviai plėtoja santykius su Kinija, Pietų Amerikos šalimis. Atveriame kelius savo produkcijai ir bendradarbiavimui Afrikoje, Pietryčių Azijoje. Pasirinkimo vieno ekonominio bloko naudai niekada nebuvo.

Visos šalys, taip pat ir tos, kurių ekonomika yra didžiausia pasaulyje, juda integracijos link. Kad globalizacijos sąlygomis šalys galėtų didinti savo gerovę, būtinos ekonominės sąjungos, ekonominė integracija. Dėl istorinių, ekonominių priežasčių tapome Eurazijos ekonominės sąjungos nare. Tai rinka, kurioje mūsų produkciją yra žinoma, joje mums niekada nebuvo kliūčių. Dabar viską nugludinome, sutvarkėme, pasirašėme reikiamus susitarimus, nustatėme žaidimo taisykles.

Ši mūsų sąjunga nėra nukreipta prieš jokią kitą sąjungą. Negana to, keliame klausimą dėl platesnės integracijos. Reikia sėsti prie derybų stalo su ES, suprasti, kas mus skiria, kas mums trukdo, šalinti barjerus, nubrėžti gaires tam, kad ne virtualiai, o realiai sukurtume bendrą Europos ekonominę erdvę nuo Lisabonos iki Vladivostoko. Tam, kad mūsų prekės, paslaugos, kapitalas galėtų visiškai laisvai judėti visoje Eurazijos erdvėje. Baltarusija pasirengusi ir praktiškai, ir teorinėmis žiniomis aktyviai dalyvauti šiame procese.

Nerimas dėl Ukrainos

- Kaip Baltarusija vertina konfliktą Rytų Ukrainoje? Kokią įtaką, net ir netiesioginę, tokia situacija daro jūsų šaliai?

- Ukraina yra artimiausia mūsų kaimynė, istoriškai visuomet buvome labai artimi, yra daug mišrių šeimų, mūsų kultūros glaudžiai susijusios, nuolat aktyviai bendradarbiaujame. Kai kaimynui, draugui ir net broliui atsiranda problemų, negalime likti abejingi. Tai, kas vyksta Ukrainoje, ypač kai tai susiję su žmonių žūtimis, su dideliu skausmu priimama Baltarusijoje.

Pagrindinis mūsų tikslas - visapusiškai prisidėti prie to, kad situacija Ukrainoje grįžtų į normalias vėžes ir būtų sustabdytas kraujo liejimas. Todėl laikėmės tokios aktyvios pozicijos derybose dėl paliaubų. Tai darėme ne dėl įvaizdžio ar politinių dividendų, o grynai dėl draugiškų, broliškų jausmų Ukrainai. Padarėme viską, kas įmanoma, kad situacijos Ukrainoje aptarimas įvyktų kaip galima greičiau, kad jame dalyvautų visos suinteresuotos šalys. Galbūt matant nuoširdų baltarusių norą padėti būtent Minske įvyko „Normandijos ketverto“ šalių lyderių susitikimas. Pasiekti susitarimai dėl Ukrainos kol kas yra vieninteliai realūs. Įdėmiai stebime, kaip jie įgyvendinami, ir siekiame, kad tai būtų padaryta maksimaliai.

Pavyko pasiekti, kad kraujo liejimas nusloptų, aukų skaičius gerokai sumažėtų. Kita vertus, suprantame, jog situacija trapi, reikia stengtis, kad šis procesas būtų stiprus ir negrįžtamas. Tam būtina įdėmiai stebėti padėtį Rytų Ukrainoje ir visoms konflikto šalims būti lanksčioms, atmetus savas ambicijas, stabilizuoti situaciją. Tokie yra mūsų santykiai su Ukraina.

Turiu pasakyti, kad mums labai svarbus ekonominis bendradarbiavimas su Ukraina. Malonu konstatuoti, kad net šiuo sudėtingu mūsų kaimynei periodu mūsų dvišalės prekybos rodikliai beveik nepasikeitė, liko panašaus lygio kaip ir iki konflikto. Tam prireikė didžiulių tiek Baltarusijos, tiek Ukrainos verslo pastangų. Norime stiprinti savo bendradarbiavimą su Ukraina visomis kryptimis.

- Kokią matote Ukrainos ateitį?

- Niekas, išskyrus pačius ukrainiečius, negali atsakyti į šį klausimą. Patys ukrainiečiai turi nuspręsti, kokią jie nori matyti Ukrainos ateitį. Jeigu jie kreipsis į mus patarimo ar pagalbos - džiaugsimės galėdami padėti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"