TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Baltijos jūroje "žvejojo" tinklus

2012 07 14 7:25
Pasirengę "žvejoti" tinklus. /LGF nuotrauka 

Po pirmojo Lietuvos istorijoje reido į krantą grįžo aplinkosaugininkų laivas su "laimikiu" - 115 kilogramų sveriančia žvejybinio įrenginio dalimi. 

Kasmet į Baltijos jūroje nuskendusius ar tyčia pamestus tinklus pakliūva ir nugaišta apie 30 tonų žuvų - maždaug tiek pat per metus jų pagauna krašto žvejai. Siekiant bent šiek tiek išvalyti jūros dugną, šią savaitę pirmą kartą Lietuvos istorijoje į Baltijos jūrą išplaukė aplinkosaugininkų laivas, kuris su pertraukomis iki pat pavasario trauks nuskendusius tinklus ir tralus.

Pirmojo reido metu prie Juodkrantės buvo aptikta ir ištraukta 115 kilogramų sverianti žvejybinio tralo dalis, kuri buvo prikibusi prie nuskendusio laivo korpuso. Tačiau ištraukti pavyko tik dalį šio žvejybinio įrenginio.

Įkliūva ir žmonės

Anot Baltijos dugno valymą koordinuojančio Lietuvos gamtos fondo (LGF) specialistų, mūsų jūroje dėl įvairių priežasčių lieka nuo 5500 iki 10 tūkst. tinklų ir tralų. Didžiąją dalį jų nuo žvejybinių laivų nuplėšia audros, vandens srovės, neretai supjausto laivų sraigtai. Anot jūros dugno valymo mūsų vandenyse projekto koordinatoriaus Roberto Staponkaus, ne paslaptis, kad dalies pasenusių tinklų ir tralų jūroje atsikrato ir patys žvejai.

"Ta žvejybinė įranga nuskęsta, apauga dumbliais ir tampa dar pavojingesnė. Į ją pakliūva ir žuvys, ir nardantys paukščiai, ir jūros žinduoliai. Pasitaikė net žmonių žūčių: pernai, įstrigę tokiuose tinkluose, nuskendo du Lenkijos narai. Tad mūsų misija yra ir aplinkosauginė, ir padedanti žvejams, nes jie mažiau rizikuos užkabinti savo įrangą", - LŽ pasakojo jis. 

Ieškodami paskandintos ar pamestos žvejybinės įrangos Lietuvos teritoriniuose jūros vandenyse aplinkosaugininkai remiasi Klaipėdos universiteto (KU) povandeninių tyrimų centro sukaupta duomenų baze, į darbą pasitelkiamas laivo sonaras, prietaisas, naudojamas po vandeniu esantiems kūnams aptikti.

"Daug naudingos informacijos tikimės gauti ir iš žvejų. Jie gali konkrečiai nurodyti apie vietas, kuriose pametė savo įrangą arba aptiko nuskendusią. Už tokio pobūdžio informaciją juk niekas negresia, priešingai, dugnas bus švaresnis ir bus galima efektyviau žvejoti", - tikino R.Staponkus.

Planas - šešios tonos

LGF nariams yra tekę dalyvauti panašiose aplinkosauginėse misijose Lenkijoje, kurios vandenyse yra nepalyginti daugiau nuskendusios žvejybinės įrangos. "Taip yra dėl to, kad lenkai daugiau žvejoja su tinklais ir jų nesaugo, o mūsiškiai atviroje jūroje žuvis gaudo su brangiai, iki keliasdešimties tūkstančių litų, kainuojančiais tralais. Mūsų planas - per kelis mėnesius ištraukti apie 2 tonas tinklų nuo nuskendusių laivų ir 4 tonas šukuojant jūros dugną", - LŽ dėstė aplinkosaugininkas. Jo vadovaujamos komandos darbą gerokai apsunkina oro sąlygos ir šiuo metu žydintis jūros vanduo, labai pabloginantis matomumą narams. 

"Laivas ieškojo tinklų, o aštuoni narai juos vėliau traukė. Darbas truko apie penkias valandas. Šią ir kitą savaitę dėl prognozuojamo prasto oro į jūrą neplauksime, bet iki rugsėjo planuojame aštuonis reidus. Tinklai bus traukiami tose vietose, kuriose dažniausiai žvejojama - aplink jūros vartus, ties Juodkrante, Karkle, Šventąja. Pasirinktos zonos, kuriose dugnas nelygus, yra riedulių arba stambių luitų, nes ten tinklai ir įstringa", - pasakojo LGF atstovas.

Traukdami tinklus KU narai paprastai nusileidžia į 20-25 metrų gylį. Ištrauktus tinklus mokslininkai vėliau išmatuos, tirs, iš kokių medžiagų jie pagaminti, bandys aiškintis, kada jie buvo prarasti, kas jų savininkas, kiek ir kokių žuvų į juos įkliuvo. Dalis radinių bus perduota perdirbėjams, kai kurie jų papildys Lietuvos jūrų muziejaus ekspoziciją, galbūt taps kavinių ar barų interjerų dalimi.

Projektą įgyvendina LGF ir Pasaulio gamtos fondas Lenkijoje, finansuoja Švedijoje įsteigtas fondas "Baltic Sea 2020". Bendra jo vertė - 1 mln. 287 tūkst. litų. Darbai Lietuvai priklausančiuose teritoriniuose vandenyse truks iki kitų metų kovo mėnesio ir kainuos 517 tūkst. litų. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"