TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Baltijos kelio vienybė – įpareigojimas šiandienai

2015 08 23 6:00
Šiandien minime 26-ąsias Baltijos kelio, sudrebinusio blogio imperijos pamatus, metines. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Baltijos kelias, daugiau kaip prieš ketvirtį amžiaus gyva žmonių grandine sujungęs Vilnių, Rygą ir Taliną, tapo bendro laisvės siekio išraiška. Ir dabar ši idėja gali suteikti stiprybės, ypač kai netoli mūsų sienų žvanginama ginklais.

Šiandien Lietuva, Latvija ir Estija prisimena 1939 metų rugpjūčio 23 dieną pasirašytą Molotovo-Ribentropo paktą, nulėmusį liūdną Baltijos šalių likimą – 50 metų trukusią sovietinę okupaciją. Kartu bus paminėtos ir 26-osios Baltijos kelio, sudrebinusio blogio imperijos pamatus, metinės.

Neleis pasikartoti sąmokslui

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigė, kad Baltijos kelias buvo tiek Lietuvos žmonių, tiek Baltijos valstybių vienybės pavyzdys. „Išlaikyti piliečių, Baltijos šalių vienybę svarbu ir šiandien. Tai solidžiausias atsakas į netoli mūsų kylančias grėsmes. Pasisemti dvasinės jėgos iš Baltijos kelio būtina. Džiaugiuosi, kad vienybė yra daugelio širdyse, protuose. Tai rodo ir dabar savanoriškai į Lietuvos kariuomenę ateinančių vaikinų ir merginų, norinčių atlikti pareigą tėvynei, pavyzdys“, – pažymėjo jis.

Pasak J. Oleko, stipri išliko ir Baltijos valstybių vienybė. Laisvę apgynusios ir nepriklausomybę iškovojusios šalys šiandien yra dar didesnės šeimos – Europos Sąjungos (ES) ir NATO – dalis.

Ministras tikino, jog netoli Lietuvos žvangant ginklams daroma viskas, kad nepasikartotų 1939 metų scenarijus. Anot jo, mūsų sąjungininkai NATO yra pasirengę atgrasyti priešus nuo noro mus pulti, o reikalui esant – ginti mūsų laisvę. „Šiandien Baltijos valstybių oro erdvę saugo NATO naikintuvai. Kartu su mumis pratybose dalyvauja JAV, Vokietijos, Portugalijos sausumos pajėgos, laukiame atvykstant kitų mūsų sąjungininkų. Visi šie veiksmai, mūsų pačių dėmesys savo saugumui yra garantas, neleidžiantis pasikartoti tokiems sąmokslams. Arba sąmokslininkai gautų deramą atkirtį, kad negalėtų pakartoti žingsnių, kuriuos jiems buvo leista žengti neiššaunant nė vieno šūvio 1940 metais“, – kalbėjo J. Olekas.

Solidarumo reikšmė

Anot Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narės, Kovo 11-osios Akto signatarės Rasos Juknevičienės, dar prieš porą metų buvo galima galvoti, kad tai, ką mūsų šalis patyrė anksčiau, yra tolimos praeities etapas, kurio dabartinei kartai niekada neteks išgyventi, o šiandien kaip niekada viskas yra labai arti mūsų. „Staiga pajunti, kad tai gali kartotis. Kai peržvelgi istoriją, supranti, kad ji niekada nebuvo be karų. Ir per Lietuvą kas 50 metų vis persirisdavo kokios nors nelaimės. Tai vyksta nuo XVII amžiaus. Ir su ta pačia Rytų kaimyne“, – LŽ sakė ji. R. Juknevičienės teigimu, Molotovo-Ribentropo pakto pasekmės vis dar juntamos ir pasireiškia labai šiurkščiomis ir agresyviomis formomis.

TS-LKD frakcijos atstovo Arvydo Anušausko teigimu, minėdami reikšmingas sukaktis pirmiausia turime suvokti savo atsakomybę už valstybės likimą. „Baltijos kelio pamoka ta, kad siekiant savo tikslo pilietiniu solidarumu ir sutarimu kartais galima pasiekti daug daugiau nei kokiais nors kitais būdais“, – LŽ sakė jis. Politiko manymu, skeptikai, abejojantys, ar tokią akciją pavyktų surengti dabar, iš dalies yra teisūs. „Dažnai išgyventi tautinio išsivadavimo pojūčio, kuris mobilizuoja žmones, neįmanoma. Suprantu, kad kartais žmonės pasigenda vieningumo jausmo. Tačiau dirbtinė vienybė būna tik totalitarinėse valstybėse. Dabar yra kita situacija, reikia labiau pasitikėti savo jėgomis, dirbti ir nelaukti, kol kas nors už mus padarys mums reikalingus darbus“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Anot konservatoriaus, į Molotovo-Ribentropo paktą panašūs susitarimai šių dienų Europoje neįmanomi. „Nors kai kas norėtų, kad tai būtų pakartota. Vladimiro Putino režimas labai aiškiai leido suprasti, kad jei Europa jam dėl daug ko nusileistų, jei pradėtų su Rusija kalbėti kitu tonu, būtų galima susitarti. Tačiau dabartinėje Europoje prielaidų tokiam pasikartojimui nematau“, – sakė Seimo narys.

Po NATO ir ES skėčiu

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovo Ramūno Vilpišausko teigimu, Baltijos kelias, kaip Lietuvos, Latvijos ir Estijos vienybės simbolis, yra aktualus ir šiandien. Ši vienybė pirmiausia įgyvendinama per narystę ES ir NATO. „Šios organizacijos atstovauja bendro veiksmo ir galios stiprinimo idėjai. Trys Baltijos šalys dabar dažniausiai bendradarbiauja po NATO ir ES skėčiu. Nors esama sričių, kuriose jos savarankiškai įgyvendina įvairius projektus“, – pažymėjo ekspertas.

R. Vilpišausko manymu, šiuo metu neįmanoma, kad įvyktų kas nors panašaus į Molotovo-Ribentropo paktą. Anot jo, JAV ar kitos Vakarų demokratinio pasaulio šalys negalėtų ryžtis tokiam sąmokslui. „Tai tiesiog neatitiktų esminių tų valstybių vertybių, įtvirtintų jų konstitucijose. Žinoma, tai nereiškia, kad nebus bendradarbiaujama su Rusija tokiais klausimais, kaip konfliktų Vidurio Rytuose sprendimas“, – įsitikinęs ekspertas.

Vienybės trūksta

Anot žurnalisto, politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus, Baltijos kelias buvo viena sėkmingiausių viešųjų ryšių akcijų per visą Baltijos šalių išsivadavimo judėjimą. Daug dėmesio Vakaruose ji sulaukė ne vien dėl to, kad buvo surengta dar egzistuojant Sovietų Sąjungai. „600 kilometrų per tris Baltijos valstybes nutįsusi gyva žmonių grandinė iš tiesų buvo labai įspūdingas renginys. Tai rodė Baltijos tautų gebėjimą bendrauti ir siekti tų pačių tikslų. Tas įspūdis neišblėso iki šių dienų“, – LŽ sakė tuomet „Laisvosios Europos“ radijuje dirbęs K. Girnius.

Jis priminė, kad Ispanijos regionas Katalonija, taip pat siekiantis nepriklausomo statuso, prieš kelerius metus surengė analogišką akciją. Katalonai tuomet pabrėžė sekantys Baltijos kelio pavyzdžiu. „Gebėjimas bendrai veikti neretai turi labai didelę galią. Todėl dabar kartais tenka apgailestauti, kad lietuviai, latviai ir estai glaudžiau bendradarbiavo siekdami laisvės nei tada, kai ją gavo“, – pabrėžė apžvalgininkas. Pasak jo, tarp Baltijos sesių kylantys nedideli nesutarimai itin nuvilia kaimynes Šiaurės šalis. „Jos nuogąstauja, kad jei būtų sukurtas bendras Baltijos ir Šiaurės šalių forumas, Baltijos sesės daugiau laiko skirtų tarpusavio ginčams“, – teigė K. Girnius.

Apžvalgininko nuomone, kasmet prisiminti Molotovo-Ribentropo paktą ir jo pasekmes verta jau vien dėl to, kad vis dar atsiranda apologetų, manančių, jog šis susitarimas tebuvo noras bent trumpam neutralizuotį Hitlerį. Esą tam, kad Sovietų Sąjunga turėtų daugiau laiko pasirengti nacių antpuoliui. „Tačiau tikslas pasiglemžti Baltijos šalis buvo lygiai toks pats svarbus, ir tai reikia prisiminti“, – pabrėžė K. Girnius.

Jis taip pat nemano, kad dabar Europoje analogiški paktai būtų įmanomi. „Europa tikrai nedalyvaus kokių nors įtakos sferų dalybose, dėl to nereikia nuogąstauti“, – sakė apžvalgininkas.

Gyva grandinė sujungė milijonus žmonių

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija pasirašė Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus. Dvi agresyvios valstybės pasidalijo Rytų Europos šalis į įtakos sferas. 1940 metais SSRS, naudodamasi paktu, okupavo Baltijos valstybes, jos neteko savo valstybingumo. Prasidėjo represijos, vyko žmonių trėmimai. 1944–1953 metais Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje vyko ginkluotas pasipriešinimas sovietų okupantams. Nepavykus iškovoti laisvės, nuolat vyko neginkluotas antisovietinis pasipriešinimas, kurio tikslas buvo nepriklausomybė.

1989 metų liepos 15 dieną Baltijos Tarybos posėdyje Pernu galutinai buvo sumanyta susieti Estijos, Latvijos, Lietuvos valstybes „gyvąja grandine“ – Baltijos keliu. Liaudies frontai Estijoje, Latvijoje ir Sąjūdis Lietuvoje kreipėsi į savo tautas kviesdami aktyviai dalyvauti Baltijos kelyje.

1989 metų rugpjūčio 23 dienos masinė Baltijos tautų akcija Baltijos kelias pranoko visus lūkesčius. 2 mln. žmonių rankų grandine sujungė 620 kilometrų nuo Vilniaus (Gedimino bokšto) per Rygą (Laisvės paminklas) iki Talino (Tompėjos bokšto). Stovintieji Baltijos kelyje demonstravo taikų ryžtą būti nepriklausomi, trys tautos parodė gražiausią savitarpio supratimą, solidarumą ir vienybę.

Lietuvoje Baltijos kelio ruožas buvo suskirstytas į 50 ruožų (pažymint 50 kančios ir nelaisvės metų – 50 metų nuo Stalino-Hitlerio (Molotovo-Ribentropo) pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo). Žmonių entuziazmas buvo begalinis. Į Baltijos kelią jie važiavo ne tik organizuotai – autobusais, sunkvežimiais, bet ir savo automobiliais su šeimomis. Daugelis miestų, rajonų žmonių vežėsi koplytstulpius, juos statė savo atkarpoje, plevėsavo vėliavos.

Pavyko pasiekti, kad 1989 metų gruodžio 24 dienos II SSRS liaudies deputatų suvažiavime Molotovo-Ribentropo paktas ir jo slaptieji protokolai buvo pripažinti negaliojančiais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"