TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Baltijos keliui atminti rengiamas automobilių žygis

2012 08 17 13:49
ccbaltic.eu nuotrauka

Seimo rinkimuose ketinantis dalyvauti susivienijimas "Už Lietuvą Lietuvoje" kitą savaitę Baltijos kelio metines siūlo paminėti surengiant automobilių žygį nuo Vilniaus iki Latvijos sienos.

"Tai sąjūdininkų akcija", - penktadienį per spaudos konferenciją sakė vienas iš akcijos iniciatorių, Seimo narys Gintaras Songaila.

Kitą ketvirtadienį, rugpjūčio 23 dieną, popiet automobilių kolona pajudės iš Vilniaus. Žygio dalyviai užsuks į Ukmergę, čia prie žygio prisidės atvykusieji iš Kauno. Vėliau bus vykstama į Panevėžį, akcijos dalyviai stabtels Laisvės aikštėje, kur prie žygio prisidės Šiaulių krašto žmonės.

Automobilių kolona trumpam užsuks į Pasvalį ir vyks prie Latvijos sienos, kur planuojamas susitikimas su Latvijos gegužės 4-osios Nepriklausomybės deklaracijos signatarais, politikais, visuomenės veikėjais.

Akcijos organizatoriai penktadienį per spaudos konferenciją teigė, kad Valstybinė švenčių komisija šiemet rugpjūčio 23-iąją visą dėmesį ketina skirti prieš 25 metus vykusiam mitingui prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje paminėti. Tuo metu Baltijos kelio akcija esą lieka primiršta.

"Kuo labiau tolstame nuo to meto, kai Lietuva tapo nepriklausoma Lietuvos Respublika, tuo mažiau mes prisimename, kaip visa tai vyko ir kad Lietuva ne visą laiką buvo nepriklausoma Respublika. Trūkumas šios žinios, ypač švietimo sistemoje, yra labai akivaizdus", - kalbėjo buvęs vienas iš Baltijos kelio organizatorių 1989-aisiais Arūnas Grumadas.

"Birželio 3-ioji, Sąjūdžio gimimo diena, visiškai užmiršta mūsų valstybėje, nors davė pradžią visuomeniniams, politiniams procesams ir Lietuvos nepriklausomybei. Baltijos kelio diena prisimenama tik kas penkmetį. Mes norėtume, kad atsirastų tradicija Lietuvoje, kad žmonių sąmonėje atsirastų būtinybė kiekvienais metais pažymėti tą dieną", - jam pritarė buvęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Alvydas Medalinskas.

Lietuvą, Latviją ir Estiją sujungusį Baltijos kelią A.Grumadas pavadino pirmuoju referendumu, per kurį trijų šalių žmonės parodė iš tiesų siekiantys laisvės.

"Tai buvo pirmas tikras didelis referendumas, referendumas sau - visi žinojo, ko nori, bet kai visi suėjo į vieną vietą, pasidarė akivaizdu, kad jis yra ne vienas. Bet dar svarbiau - tai buvo signalas išorei. Už Lietuvos ribų buvo suprasta, kad lietuviai, latviai, estai turi tą patį siekį, kad jie nori grįžti į tą būvį, kai buvo nepriklausomos valstybės", - tvirtino A.Grumadas.

"Tokių dalykų pamiršti paprasčiausiai neturime teisės", - pabrėžė jis.

Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė sakė, kad tokie minėjimai padeda budinti žmones, jų pilietinį sąmoningumą, kurį, ji pabrėžė, būtina parodyti per spalį vyksiančius parlamento rinkimus ateinant balsuoti.

Rugpjūčio 23-ioji Lietuvoje minima kaip Juodojo kaspino ir Baltijos kelio metinių diena.

1939-aisiais rugpjūčio 23 dieną Sovietų Sąjunga ir Vokietija pasirašė vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus, kuriais neteisėtai pasidalijo Europą. Paktas panaikino 1940 metais Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos šalių nepriklausomybę.

1989 metais minėdami pakto pasirašymo metines, už rankų susikibę Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiai sudarė gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino. Baltijos kelyje dalyvavo apie 2 mln. žmonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"