TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Baltijos ruonius "medžios" žiūronais

2012 10 18 8:18
Vieno iš mirties gniaužtų išplėšto ruoniuko priežiūra kainuoja 4-5 tūkst. litų. /LJM nuotrauka

Priekrantės žvejų pagalbos šauksmas išgirstas - daug bėdų jiems darantys Baltijos ruoniai sulauks išskirtinio Aplinkos ministerijos (AM) dėmesio.

"Lietuvos žinioms" išspausdinus straipsnį apie ruonių draskomus tinklus ir suėdamas žuvis AM specialistai nutarė skelbti atvirą konkursą ruonių populiacijai nustatyti. Taip pat oficialiai išsiaiškinta, kad Švedijoje ir Suomijoje, priešingai nei manė AM, iš tiesų leidžiama šaudyti pilkuosius ruonius. Todėl atlikus stebėseną bus sprendžiama, ką su šiais jūrų žinduoliais daryti Lietuvoje.

Skandinavai šaudo

Baltijos jūros priekrantės žvejai ne kartą skundėsi, kad patiria daug nuostolių, nes ruoniai sudrasko brangiai kainuojančius tinklus ir suėda vertingą laimikį.

Nemalonumų padaugėjo pastaruoju metu, kai prie Lietuvos krantų ėmė plaukti menkės, o paskui jas - ir ruonių būriai. Žvejai tvirtina, kad šių žinduolių vienoje vietoje galima pamatyti net po keliasdešimt. Esą tai, jog į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti ruoniai yra labai reti ir juos reikia saugoti, - mitas.

Anot AM Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, perskaitę LŽ straipsnį jie pirmiausia kreipėsi į kolegas Skandinavijos valstybėse. "Taip, paaiškėjo, kad Švedijoje ir Suomijoje pilkuosius ruonius šaudyti leidžiama. Gavome ir statistiką: 2005 metais Švedijoje leista nušauti 312, 2006-aisiais - 157, 2007 metais - 218, 2008-aisiais - 360, 2009 metais - 475 pilkuosius ruonius. Suomijoje 2007 metais - 200, šiemet - 3 ruonius, kurie plėšė tinklus. Tačiau Lenkijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Estijoje, mūsų duomenimis, jų niekas nešaudo", - kalbėjo L.Budrys.

Departamento direktorius tvirtino, kad, siekiant užkirsti kelią spekuliacijoms apie ruonių populiacijos gausą Lietuvoje, būtina atlikti jų apskaitą ir tik tada spręsti, ar padėtis išties grėsminga. "Kitąmet skelbsime atvirą konkursą ruonių populiacijai Baltijos jūroje nustatyti atliekant metų monitoringą. Techninėje užduotyje bus reikalaujama įvertinti žvejų patiriamą žalą, galimus jos kompensavimo mechanizmus ir ruonių populiacijos reguliavimo būdus. Nemanau, jog gyvūnus reikės šaudyti. Žmonės nesuprastų mūsų, juolab kad AM skiria lėšų ruoniukams gelbėti", - svarstė L.Budrys.

Niekas neskaičiavo

Kiek iš tiesų prie Lietuvos krantų atplaukia ruonių, niekas nežino, nes šių jūrų žinduolių apskaita nebuvo atliekama kone du dešimtmečius. Vienintelis informacijos šaltinis - į jūrą kone kasdien laivais plaukiantys žvejai. Būtent jie praneša apie itin didelį ruonių populiacijos pagausėjimą.

"Paskelbus konkursą prasidės tam tikra ruonių medžioklė, tik ne su šautuvais, o su žiūronais rankose. Reikia baigti tas spekuliacijas ir išsiaiškinti, kokia situacija iš tikrųjų", - pabrėžė L.Budrys.

Priekaištauja žvejams

Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas teigiamai vertina AM iniciatyvą suskaičiuoti ruonius prie mūsų krantų. "Tačiau nemanau, kad tas skaičius bus įspūdingas, ir juos reikės pradėti šaudyti. Geriausia būtų rasti išeitį, kad ir ruoniai liktų gyvi, ir žvejai patenkinti. Kitaip vėl galime grįžti į niūrius XX amžiaus pirmosios pusės laikus, kai iš 100 tūkst. pilkųjų ruonių Baltijos jūroje buvo likę vos 3 tūkstančiai", - LŽ sakė LJM darbuotojas, kuris išgelbėjo ir prižiūrėjo ne vieną mūsų pakrantėje rastą ruoniuką.

A.Grušas informavo, kad vieno tokio pamestinuko išlaikymas nuo tada, kai jis sugaunamas pakrantėje, iki paleidimo į jūrą dienos AM atsieina 4-5 tūkst. litų. Per metus LJM nuo bado ir mirties išgelbėja 3-9 ruoniukus. Šiemet tokių - kol kas du. 

"Dabar Baltijos jūroje gyvena apie 20 tūkst. ruonių. Tačiau man atrodo, kad bėda - ne šie žinduoliai, o žvejai, kurie išgaudo labai daug žuvų, todėl gyvūnai priversti jų ieškoti tinkluose. Kitas dalykas - ruoniai padaro kur kas mažiau žalos nei grundalai. Šios žuvys suėda vertingų žuvų mailių, ikrus. O ruoniai kaip tik ir ėda tuos grundalus, tačiau tai kažin kodėl nutylima", - pažymėjo A.Grušas.

LJM darbuotojas atmetė ir žvejų prielaidas, esą ruoniukai mūsų pakrantėje gelbėjami bergždžiai, iš nežinojimo, kad ruonių patelės juos specialiai palieka ant kranto ir grįžta tik pamaitinti. "Nesąmonė. Lietuvoje ruonių patelės neveda jauniklių, nes paplūdimiai pernelyg civilizuoti. Alkani ir nusilpę jie atklysta prie mūsų krantų", - paaiškino A.Grušas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"