TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Baltijos šalys neprivalo mokėti kompensacijų Rusijai

2015 10 06 17:09
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Pasitraukdamos iš Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemos – vadinamojo BRELL žiedo – Lietuva ir kitos Baltijos šalys neprivalės kompensuoti nuostolių Rusijai ar Baltarusijai. Pasak susitarimą prieš 14 metų pasirašiusio buvusio „Lietuvos energijos“ vadovo, pakaks laiku įspėti Rusiją ir Baltarusiją apie ketinimą trauktis ir garantuoti, kad įvykus avarijai, tai nepaveiks jų sistemos, o pasitraukusios šalys nesinaudos likusiųjų energijos rezervais.

2001 metais tarp Baltijos šalių, Rusijos bei Baltarusijos pasirašytas susitarimas numato, kad pasitraukianti šalis neprivalo atlyginti jokių nuostolių.

„Sutarties nutraukimas (jeigu apie tai perspėjama prieš šešis mėnesius iki jos galiojimo pabaigos – kasmet iki vasario 7 dienos – BNS) nereiškia, kad yra padaryta žala arba nuostoliai ir nė viena šalių neturi teisės reikalauti iš kitų šalių bet kokios žalos arba nuostolių atlyginimo“, – rašoma galiojančioje sutartyje, kurios tekstas iki 2010 metų buvo kelis kartus koreguotas.

Nuostolių kompensavimas – nesusipratimas

Tiesa, pirminis – 2001-ųjų vasarį pasirašytas dokumentas numatė, kad šalys turi suderinti priemones, kurios kitoms šalims leistų išvengti galimų nuostolių. Apie tai, kad sutarties nutraukimui būtinos tam tikros priemonės, kalbama ir galiojančioje sutartyje, bet rašoma, kad jos turėtų būti aptartos atskirame dokumente.

Sutartį iš Lietuvos pusės 2001 metais pasirašęs tuometinis „Lietuvos energijos“ vadovas Dangiras Mikalajūnas, dabar dirbantis Rusijos elektros energijos milžinės „Inter RAO UES“ atstovybės Belgijoje vadovu, sako, kad kalbos apie galimą milžiniškų nuostolių kompensavimą yra nesusipratimas.

„Man atrodo, kad čia kažkoks nesusipratimas arba žmonių nežinojimas. Ta BRELL sutartis yra techninė sutartis, pasirašyta tuo laiku, kai nebuvo kitų sąlygų. Mes, tarp kitko, pasirašėme metais vėliau negu estai ir latviai ir buvome visą sistemą įstatę į nepatogią situaciją. Dėl nuostolių, tai aiškiai parašyta, kad dėl išėjimo šalys turi tartis, kad nenukentėtų nė viena šalis. Buvo turima galvoje, kad jeigu išeina šalis, tai turi, matyt, pateikti garantijas, kad avariniu atveju neįtakos kaimyninių sistemų, rezervų nereikės“, – BNS sakė D. Mikalajūnas.

Klaidingai interpretuojama

Anot jo, sutarties dalis, kurioje numatyta, kad šalys neturi daryti žalos viena kitai, numato, jog išėjus iš BRELL nebūtų toliau naudojamasi energijos rezervais.

„Reikia imti penkiašalės sutarties kontekstą – ji yra apie dispečerinį darbą. Sakykime, pareiškia viena šalis, kad ji išeina iš BRELL, bet toliau naudojasi nemokama dažnio palaikymo sistema, toliau rezervus siurbia. Tai tik tai turima galvoje, tai nėra statybos, investicijos. Labai liūdna, kad niekas neįsigilina ir plaka viską į viena“, – aiškino D.Mikalajūnas.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškus, kad Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL daug kainuos tiek Rusijai, tiek ES, nes esą bus izoliuota Karaliaučiaus sritis, D. Mikalajūnas teigia, kad Rusijos išlaidos neturėtų daryti jokios įtakos Lietuvai.

„Kas liečia interpretavimą, ką pasakė Rusijos prezidentas, tai man atrodo, kad kiekvienas interpretuoja, kaip nori. Tie skaičiai yra... nežinau aš tokių skaičių, bet, žinoma, kad kažką rusai turės pasidaryti. Nemanau, kad tai kažkaip turėtų įtakoti Lietuvą“, – BNS aiškino jis.

Rusija sutartį gali naudoti kaip spaudimo priemonę

Seimo Europos reikalų komiteto vadovas Gediminas Kirkilas teigia, kad nors BRELL sutartis yra techninė, Rusija gali ateityje tai naudoti kaip spaudimo priemonę, Baltijos šalims traukiantis iš Rusijos energijos sistemos.

„Gali būti, kad jie mėgins įrodinėti, kad pasitraukimas iš sistemos jiems kainuoja. Aš tik spėju, nežinau, kaip bus, nes BRELL sutartis yra techninė“, – sakė G. Kirkilas.

Pasak G. Kirkilo, jei Baltijos šalys trauktųsi iš BRELL, turėtų vykti derybos tarp Baltijos šalių, Rusijos ir Europos Sąjungos. Anot jo, derybų lemtis gali priklausyti ir nuo tuometinės geopolitinės situacijos bei santykių su Rusija.

Įtaką darys geopolitinė situacija

„Daug kas priklausys nuo to, kokie bus santykiai tuo metu. Žinant Europos Sąjungos nusiteikimą nekelti papildomų konfliktų, ieškoti kompromisų, gali tokia kryptimi derybos vykti. Greičiausiai tas gali atsitikti apie 2020 metus, po 2020 metų“, – tikino G. Kirkilas.

Tokie pokalbiai su ES pareigūnais jau pradėti – rugsėjo 11 dieną Vienoje susitiko Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas ir už energetikos sąjungą atsakingas EK pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius, kurie aptarė energetikos sistemų sinchroninio darbo klausimus.

„Esama klausimų, susijusių su sinchroniniu mūsų energetikos sistemų darbu, tai sena diskusija, dalyvaujant Baltijos šalims“, – interviu Rusijos televizijai „Rosija24“ sakė A. Novakas.

Tuo metu energetikos ministras Rokas Masiulis tikina, kad diskusijos apie galimą žalos atlyginimą jam buvo naujiena. Jo žodžiais, įprasta, kad Rusija naudoja šantažą.

„Man šios diskusijos buvo naujiena, bet kartu nėra tai nieko ypatinga, nes Rusija dažnai naudoja šantažą ir spaudimą, kai mato, kad iš jos glėbio išsprūsta kuri nors šalis. Šis projektas mums tuo svarbus, kad dabar mes dirbame susiję su Rusija viename sinchroniniame režime, taip kad jeigu Rusijoje nėra investuojama į tinklus, o tinklų gedimai vyksta ir jų daugėja, o apie investicijas į tinklus jie informacijos neteikia, jeigu jų tinklai sugriūtų ir nutrūktų tiekimas, tai bėda atsitiktų ir Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje“, – LRT radijui antradienį sakė R. Masiulis.

Iki sutarties padėtis buvo sudėtinga

Anot D. Mikalajūno, kol nebuvo pasirašytas BRELL susitarimas, Lietuvos padėtis buvo sudėtinga – jeigu būtų sugedusi tuo metu dar veikusi Ignalinos atominė elektrinė, būtų reikėję imti elektrą iš kitų valstybių, o teisinio pagrindo tam nebuvo.

„Mes iš kažkur pasiimame elektrą, už kurią neturime jokio juridinio pagrindo mokėti, nėra sutarties. Būtų išstatytos siaubingos sąskaitos už panaudojimą svetimos rezervinės elektros galios. Jei būtume sumokėję, turbūt būtume gavę per galvą nuo Valstybės kontrolės, nes neturėtume pagrindo mokėti ir būtume tokie pusiau vagys ir destabilizuotume sistemą. Jei būtų kritęs atominės blokas, įsivaizduokite – išsiurbti 1000 megavatų iš kaimynų“, – BNS kalbėjo buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas.

BRELL sutartis yra 5 valstybių elektros perdavimo sistemų operatorių pasirašytas susitarimas dėl techninių sąlygų ir sistemų valdymo taisyklių, kad būtų užtikrinami reikiami elektros kokybės parametrai ir palaikomas stabilus ir patikimas elektros tiekimas. Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ kol kas neketina nutrauti šios sutarties.

Lietuva šiuo metu turi 12 tarpsisteminių elektros jungčių, iš kurių daugiau kaip pusė – su Rusija ir Baltarusija.

Siekdamos savo tinklus sinchronizuoti su kontinentinės Europos tinklais, Baltijos šalys ateityje pasitrauks iš BRELL.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"