TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Baltijos sesės nepasidalija jūros

2016 09 06 6:00
Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotraukos

Lietuva ir Latvija per ketvirtį amžiaus nesugebėjo įteisinti tarpusavio jūros sienos. Sudaryta sutartis keliolika metų dūla kaimynės šalies Saeimos archyvuose. Manoma, kad latviai stabdo procesą dėl Baltijos jūroje galbūt glūdinčių naftos klodų.

Dvišalę sutartį „Dėl teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje“ valstybės po ilgų ir sudėtingų derybų pasirašė 1999 metais. Tačiau ją ratifikavo tik mūsų Seimas. Latvijos parlamentas šio klausimo sprendimą iki šiol atidėlioja, todėl sutartis negalioja.

Nors oficialiai teigiama, jog tokia situacija neturi tiesioginės įtakos Lietuvai, kai kurie politikai pažymi, kad nesugebėjimas susitarti nepuošia dvišalių santykių. Be to, abiejų valstybių iždai, galimas dalykas, netenka pajamų.

Negali imtis veiksmų

Kol sutartis dėl jūros sienos negalioja, vadovaujamasi Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės nuostatomis. Jos skelbia, kad tarptautinę sutartį pasirašiusios valstybės iki šios įsigaliojimo yra įpareigotos susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių pažeisti tokios sutarties objektą ir tikslus arba kliudančių vykdyti sutartį, kai ji bus ratifikuota.

Linas Linkevičius: „Yra įtarimų, kad tame jūros šelfe, kur dar tiksliai nenustatyta skiriamoji linija, gali būti naftos telkinys."Alinos Ožič nuotrauka

„Kol sutartis neįsigaliojusi, nė viena šalis negali imtis veiksmų žvalgant, tiriant ar eksploatuojant naudingųjų išteklių telkinius, kurių galėtų būti jūros dugne ar žemės gelmėse, besiribojančiose su sutartyje nustatyta riba. Tiesa, pastaraisiais metais nei Lietuvos, nei Latvijos ūkio subjektai nerodė iniciatyvos plėtoti tokius projektus, tačiau neatmestina, kad šių klausimų galėtų kilti ateityje. Be to, kol sutartis neįsigaliojusi, nėra teisinio pagrindo sudaryti kitus susitarimus, kuriuose turėtų būti detaliai apibrėžti jūros dugne ar žemės gelmėse esančių gamtinių išteklių telkinių tyrimo ir eksploatavimo principai bei procedūros“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovai.

Be Saeimos sprendimo – nė iš vietos

Anot mūsų šalies diplomatų, Lietuva visuomet rodė suinteresuotumą, kad sutartis įsigaliotų. Esame įvykdę visus tam reikalingus valstybės vidaus formalumus ir informavę apie tai Latviją. Kiti formalumai priklauso išskirtinai Latvijos, t. y. jos parlamento, kompetencijai. Lietuva negali daryti įtakos Latvijos priimamiems sprendimams.

„Kita vertus, visuomet pabrėždavome pasirengimą spręsti visus klausimus, susijusius su sutarties taikymu. Jau keletą metų vyksta išsamios Lietuvos ir Latvijos ekspertų grupių konsultacijos. Per jas aptariami pagrindiniai principai, procedūros, kuriomis remiantis būtų sprendžiami galbūt jūros dugne ar žemės gelmėse esančių naudingųjų išteklių telkinių žvalgybos, tyrimo ir eksploatavimo reikalai. Siekiame, kad įsigaliojus sutarčiai kuo greičiau būtų parengtas ir pasirašytas minėtus klausimus reguliuojantis susitarimas, kaip tai numatyta sutartyje. Tačiau visi šie veiksmai negali pakeisti principinio veiksmo – sutarties ratifikavimo Latvijos parlamente. Be jo minėtų klausimų neįmanoma sureguliuoti“, – akcentavo URM atstovai.

Pasirengę tęsti derybas

Atsakydama į „Lietuvos žinių“ klausimus Latvijos URM priminė, kad sutartis dėl jūros sienos šalies parlamente pradėta svarstyti 1999 metų rugsėjo 30 dieną. Tačiau per antrąjį ir galutinį svarstymą keletas Saeimos narių atkreipė dėmesį į tam tikrus neišspręstus ekonominio pobūdžio klausimus, kurie nebuvo numatyti sutartyje (pavyzdžiui, dėl išskirtinės ekonominės zonos naudojimo). Dėl to ratifikavimo procedūra nebaigta.

Latvijos URM atstovai pabrėžė, kad atsakingi mūsų valstybių pareigūnai ne kartą pareiškė tvirtą politinę valią ir įgaliojo spręsti šį klausimą. 2013 metais Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai sutarė atnaujinti derybas dėl ekonominio bendradarbiavimo Baltijos jūros išskirtinėje ekonominėje zonoje ir žemyniniame šelfe, kaip tai numatyta jūros sienos sutartyje. Sukurta tarpvyriausybinė darbo grupė.

„2016 metų birželio 15 dieną Latvijos vyriausybė atnaujino Latvijos darbo grupę. Ji pasirengusi tęsti derybas su Lietuva“, – teigė kaimynės šalies URM atstovai. Nors ratifikuoti sutartį – Saeimos prerogatyva, priduriama, kad daug kas priklausys nuo progreso, pasiekto per tarpvyriausybines derybas.

Nori dalytis nesumedžiotą briedį

Svarstydamas priežastis, kodėl Latvija neskuba ratifikuoti jūros sienos sutarties, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad viena jo prielaidų ta, jog norima dalytis dar nesumedžiotą briedį. „Yra įtarimų, kad tame jūros šelfe, kur dar tiksliai nenustatyta skiriamoji linija, gali būti naftos telkinys. Matyt, susiję su tuo. Kitas priežastis sunku numanyti. Tačiau pagal mūsų susitarimą, kai sutartis bus ratifikuota Latvijos parlamente, būtų galima rengti kitus susitarimus“, – aiškino jis.

L. Linkevičius vylėsi, kad reikalai dėl sutarties Latvijoje pasistūmės į priekį. Priežasčių tam neva yra, nes pašalinta nemažai neaiškumų, pavyzdžiui, prieš kelerius metus nustatyta Lietuvos ir Švedijos jūros siena. „Tačiau man sunku prognozuoti, ar greitai pajudės reikalai Latvijos parlamente“, – pažymėjo ministras.

Dabartinis status quo, pasak L. Linkevičiaus, netrukdo mums gyventi. „Tačiau, žinoma, nenormalu, kad negalime su kaimynais nustatyti sienos, taip ilgai vyksta derybos. Tikiuosi, mums pavyks rasti sprendimą“, – pakartojo jis.

Audronius Ažubalis: "Galime tik spėti, kad tuo metu buvo kai kas aptikta. Tą įspūdį patvirtina Latvijos noras statyti vežimą prieš arklį."Romo Jurgaičio nuotrauka

Laikysena sufleruoja esant naftos išteklių

Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Audronius Ažubalis taip pat tvirtino, kad tiesioginių pasekmių Lietuvos ir Latvijos gyventojai dėl nedelimituotos jūros sienos nejaučia. Tačiau netiesioginių padarinių yra – galbūt nukenčia abiejų valstybių iždai.

„Jei Latvija būtų ratifikavusi sutartį, abi šalys būtų pradėjusios žvalgybos darbus teritorijoje, kurioje, numanoma, gali būti naftos telkinių. Jeigu jų ten iš tikrųjų yra, kaip dabar spėjama, per tiek metų dviejų valstybių iždus būtų papildžiusios tam tikros sumos, piniginiai ištekliai. Manau, jog netiesioginė įtaka jaučiama“, – tvirtino A. Ažubalis.

Kiek realu, kad Baltijos jūroje tarp Lietuvos ir Latvijos slypi naftos klodai? A. Ažubalis priminė, jog visi geologiniai tyrimai buvo atliekami sovietmečiu, centralizuotai. „Kaip suprantu, išeigos taškas būdavo Ryga, ten buvo ir saugomi tie dokumentai. Galime tik spėti ir numanyti, kad tuo metu iš tikrųjų kai kas aptikta. Tą įspūdį patvirtina Latvijos noras statyti vežimą prieš arklį, t. y. neratifikavus sutarties derėtis dėl to, ko net nežinome“, – komentavo jis.

A. Ažubalis akcentavo, kad kiekviena šalis turi įvykdyti tai, ką pasižadėjo pasirašydamos sutartį, – ratifikuoti ją, o tada spręsti dėl naudingųjų išteklių telkinių žvalgymo. Anot parlamentaro, įtakos tam, kad kaimynė delsia priimti reikiamus sprendimus, turi politiniai, psichologiniai veiksniai, dalies politinių jėgų įsivaizdavimas, jog lietuviai iš to daugiau laimės. „Tačiau šiuo atveju pralaimi abi šalys, jų iždai. Reikia turėti politinės valios ir peržengti stereotipus, kurie per tam tikrą laikotarpį susiklostė Latvijos politinėje darbotvarkėje“, – kalbėjo Seimo narys.

Dvišalės sutartys dėl valstybės sienos

1993 metų birželio 29 dieną Biržuose pasirašyta Lietuvos ir Latvijos sutartis dėl valstybės sienos atkūrimo. Įsigaliojo 1995 metų liepos 5-ąją.

1995 metų vasario 6 dieną Vilniuje pasirašyta sutartis dėl Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos. Įsigaliojo 1996 metų balandžio 26 dieną.

1996 metų kovo 5-ąją Vilniuje pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos sutartis dėl bendros valstybės sienos, su ja susijusių teisinių santykių, taip pat dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos šioje srityje. Įsigaliojo 1998 metų gruodžio 23 dieną.

1997 metų spalio 24 dieną Maskvoje pasirašyta sutartis dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos bei dvišalė sutartis dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje. Jos įsigaliojo 2003 metų rugpjūčio 12-ąją.

2014 metų balandžio 10 dieną Stokholme pasirašytas Lietuvos ir Švedijos vyriausybių susitarimas dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo ribų Baltijos jūroje nustatymo. Įsigaliojo 2014 metų gruodžio 23 dieną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"