TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Baltijos traukai sunku atsispirti

2007 07 28 0:00
Žygio per Baltiją dalyviai A.Skurvydas, V.Žalys ir V.Germanavičius prie kanojos, kuri dabar eksponuojama Klaipėdos jūrų muziejuje.
Asmeninio archyvo nuotrauka

Vidmantas Urbonas vakar dėl kylančios audros buvo priverstas nutraukti plaukimą ir laivu baigti savo žygį. Jis - ne pirmas lietuvis, bandęs galynėtis su Baltijos jūra. LŽ primena dar du bandymus ją perplaukti ir spėlioja, kodėl lietuviai taip siekia tokių žygdarbių.

Klaipėdos jūrų muziejus saugo eksponatus, primenančius jau istorinėmis tapusias lietuvių keliones. Čia yra Gintaro Paulionio irklinė valtis, kuria jis prieš 13 metų perplaukė Baltijos jūrą. Po penkerių metų jo žygį pakartojo dar trys lietuviai kanoja "Baltoscandia". Ši taip pat tapo muziejaus eksponatu.

"Mudu nepažįstami su Vidmantu, tačiau atidžiai stebėjau jo plaukimą. Atrodė, lyg pats plaukčiau su juo", - LŽ sakė tuometinio "Baltoscandios" žygio dalyvis, Lietuvos ambasadorius Moldovoje Vytautas Žalys. Paprašytas prisiminti savo kelionę per Baltiją, ambasadorius tvirtino, kad ji liko prisiminimuose kaip gražus sapnas. O pūslėtos rankos? Diplomatas pajuokavo, jog tada "ne tik rankos, bet ir kitos vietos buvo pūslėtos".

"Kai sužinojau, kad Vidmantas plauks, viduje kažkas suvirpėjo. Nors jis pasirinko kitą maršrutą (mes - į Švediją, o jis - iš Švedijos), puikiai įsivaizdavau jo būseną jūroje naktį. Tokią savijautą galima palyginti nebent su katastrofą patyrusio laivo keleivio, atsidūrusio vidury jūros. Laikiau špygą kišenėje, kad tik jam pasisektų", - kalbėjo V.Žalys.

Unikalus atvejis

Prieš aštuonerius metus V.Žalys drauge su bendraminčiais Vytautu Germanavičiumi ir Audroniu Skurvydu irkline sportine kanoja "Baltoscandia" perplaukė Baltijos jūrą nuo Palangos tilto iki Kalmaro miesto Švedijoje. Iš viso įveikė 262 jūrmyles, arba 486 kilometrus. Jie išplaukė vėlyvą birželio 26-osios vakarą, o Kalmarą pasiekė liepos 8 dieną, dar aplankė Gotlando, Elando, Borholmo salas. Tai unikalus Baltijos jūreivystės istorijoje atvejis - iki tol niekam nebuvo pavykę jos perplaukti jūrinėms kelionėms netinkama priemone.

"Sunkiausia buvo nuplaukti iki Gotlando salos. Teliko koks 17 mylių, kai pasikeitė vėjas, atsisuko iš vakarų. Vos prisiyrėme. Irkluodavome pasikeisdami, naktį įžiebdavome šviesą, kad kanojos nesutraiškytų pro šalį plaukiantys laivai", - prisiminė V.Žalys.

Nors tvirtinama, kad ramiausia Baltija būna birželį, keliautojai neišvengė audrų. "Mūsų Baltija nenuspėjama. Štai ir Vidmantui teko tai patirti. Mes irgi buvome patekę į 7 balų audrą. Plaukėme Švedijos link, o mus nešė Latvijos pusėn. Džiaugiuosi, kad savo tikslą pasiekėme", - sakė prityręs keliautojas. Lengvasvore kanoja jūrą įveikę žygeiviai taip siekė pagerbti kitą narsų lietuvį Gintarą Paulionį, kuris irkline valtele pirmas perplaukė Baltiją.

Vienas jūroje

Vienišų jūrų keliautojų erą 1876 metais pradėjo danų kilmės amerikietis Alfredas Jensenas - "pamišęs danas", kaip jį vadino bendraamžiai. Jis per 46 paras valtimi perplaukė Atlanto vandenyną. Klaipėdietis G.Paulionis, nebūdamas jūreivis profesionalas, 1994-ųjų birželio 28 dieną leidosi per Baltijos jūrą valtimi, kurią pasigamino pagal senųjų Niufaundlendo žvejų "dorių" brėžinius. Lietuvis pavadino ją "Alfredo Jenseno" vardu. Liepos 14 dieną G.Paulionis pasiekė Elando salą Švedijoje. Jis nugalėjo Baltiją orientuodamasis pagal paprastą kompasą, neturėdamas jokios navigacinės įrangos, pasiėmęs tik tranzistorinį radijo aparatą. Plaukė vienas, pasikliaudamas vien savo dvasine energija ir raumenimis.

Įveikęs jūrą Gintaras galėjo grįžti namo kaip didvyris, tačiau gailėdamas palikti valtį susiruošė plaukti atgal. Jis antrą kartą nugalėjo Baltiją ir žuvo bangų mūšos zonoje, kai krantas jau buvo ranka pasiekiamas. Pasak draugų, G.Paulionis tikrai turėjo matyti Nidos švyturį. Jo valtis sulaužytu stiebu, skilusiu dugnu rasta paplūdimyje. Po kelių dienų jūra netoli Preilos išmetė ir kūną. Keltą "Estonia" nuskandinusi audra užklupo ir Gintarą.

Lietuvos vikingas

Netoli Bornholmo yra tokia maža Kristijanso salelė. Tiksliau - dvi salelės, sujungtos tiltu. Ten gyvena tik koks šimtas žmonių. G.Paulionis laiške namiškiams pavadino ją "Piratų sala". Kažkas jį čia sužavėjo. Gal santūrių danų nuoširdumas, gal rami gyvenimo tėkmė ir kiaurai košiantys vėjai? Jau po Gintaro žūties teko bendrauti su šios salos svečių namų šeimininkais. Jie puikiai prisiminė, kaip G.Paulionis gyveno uoste savo valtyje, kaip ateidavo čia išgerti arbatos, kalbėdavo apie kelionę per Baltiją ir laukiančius namiškius. "Jis skubėjo, tačiau plaukimą teko vis atidėlioti ir laukti palankesnių orų", - pasakojo Ane Marie Koefoed, rodydama svečių knygoje G.Paulionio įrašą, kad tai gražiausia iki šiol jo matyta vietovė. Tai buvo paskutinė žemė, kuria vaikščiojo Gintaras, o šie žmonės - paskutiniai matę jį gyvą. "Mojome jam, kol laivelis dingo iš akių", - apie atsisveikinimo akimirkas su ašaromis akyse pasakojo Ane Marie. Praėjus kelioms savaitėms danai sužinojo, kad Gintaras žuvo. Danijos laikraščiai tada G.Paulionį vadino pirmuoju Lietuvos vikingu.

Kodėl tik lietuviai?

Kodėl mes taip veržiamės įsiamžinti Baltijoje? Negirdėti, kad panašius žygius rengtų kaimynai latviai ar estai, o ir Skandinavijos valstybių gyventojai negali pasigirti ekstremaliais žygiais. Rekordus fiksuojančios agentūros "Factum" direktorius Vytautas Navaitis LŽ sakė, kad apie panašius rekordus kitose Baltijos šalyse irgi nėra girdėjęs. "Latviai ir estai turi senas jūrinių valstybių tradicijas, o mes prie jūros gyvendami jūros neturime. Todėl bent taip bandome tai kompensuoti. Gal ir nevisavertiškumo kompleksas skatina mus šitaip elgtis", - V.Žalys bandė paaiškinti lietuvių norą tokiu būdu išreikšti save.

Ambasadorius prisiminė, kaip pašiurpo švedai, pamatę jų kanoją. "Jie pasakojo, kad yra plaukę iš Gotlando į Latviją, tačiau tik specialiais jūriniais kajakais, kainuojančiais pasakiškus pinigus", - sakė V.Žalys. Švedams tokios kelionės gana saugios, nes atstumas nedidelis, o ir atvira jūra plaukti beveik netenka. "Matyt, jiems sunku suprasti, kodėl mes taip elgiamės ir ką norime įrodyti", - komentavo skandinavų požiūrį keliautojas.

Po šio žygio per Baltiją daugiau į jūrą V.Žalys nebuvo išėjęs. "Dingo motyvacija", - juokėsi. Paaiškėjo, kad keliautojai tada buvo sumanę įveikti valtimi Atlantą, o plaukimas per Baltiją tebuvo pasirengimas didžiajam žygiui. "Žinoma, nebūtume buvę pirmieji, nes yra daug bandžiusiųjų tai daryti, net specialus klubas įkurtas. Tačiau susidūrėme su neišsprendžiamomis finansinėmis problemomis", - apgailestavo dėl neįvykusios kelionės V.Žalys. Paklaustas, gal žada išplaukti į jūrą bent per atostogas, ambasadorius atsakė, kad apie jūrą dabar gali tik pasvajoti, nes atostogas skirs rašomos Lietuvos diplomatijos istorijos antram tomui. Jūra turės palaukti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"