TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Bankininkai siūlosi į pagalbą policijai

2012 11 22 6:09
Telefoniniai suk‹čiai veikia grupė˜mis./Oresto Gurevič‹iaus nuotrauka

Žaibiškai daugėjant telefoninių sukčių aukų bankai priversti imtis iniciatyvos padėti policijai ne tik atskleisti sukčiavimo atvejus, bet ir aiškinti žmonėms apie vis tobulėjančius elektroninės bankininkystės duomenų viliojimo būdus. 

Nėra nė dienos, kad policijos komisariatai negautų nukentėjusiųjų nuo telefoninių sukčių pareiškimų. Lietuvoje tokio pobūdžio nusikaltimų užregistruojama daugiausia tarp Baltijos šalių. "Sukčių vis daugėja, jų išpuoliai įžūlėja, todėl ir šios problemos mastai grėsmingai didėja", - patvirtino "Swedbank" Elektroninių kanalų skyriaus vadovė Lina Žemaitytė. Šįmet per devynis mėnesius jau užregistruota daugiau sukčiavimo atvejų nei pernai per visus metus.

Telefoniniai aferistai veikia gerai organizuotomis grupėmis. Šiuo metu populiariausias apgavystės būdas - prisistačius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, "Sodros", bankų ar kitų institucijų darbuotojais gąsdinti pasirinktą auką, neva per jos sąskaitą plaunami pinigai, ir taip išgauti reikalingą konfidencialią informaciją. Netikėtai užkluptas žmogus dažnai sutrinka, padiktuoja skambintojui elektroninės bankininkystės duomenis ir taip per keletą minučių praranda visas turėtas santaupas arba tampa ilgalaikiu banko skolininku.

Anot L.Žemaitytės, vienintelis veiksmingas būdas, galintis padėti apsisaugoti nuo tokių sukčių atakų, - niekam neteikti telefonu asmeninių duomenų. "Jeigu institucijos pareigūnu prisistatęs asmuo pradeda klausinėti elektroninės bankininkystės duomenų, tai turi būti akivaizdus ženklas, kad su jumis kalba apgavikas", - perspėjo banko atstovė.

Tačiau Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus Ekonominių nusikaltimų tyrimų poskyrio vyresnysis tyrėjas Marius Golekas mano, jog ir šį apgavystės būdą netrukus pakeis dar išradingesni. "Tą "viliotinį" nusikaltėliai gali naudoti dar apie metus. Paskui jis išnyks, kaip beveik išnyko skambučiai "Alio, mama", - teigė pareigūnas. Vis dėlto tai nereiškia, kad dings ir telefoniniai sukčiai. Gali būti, jog tada plūstelės banga tariamų Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų, siūlančių deklaracijų pildymo paslaugas, o iš tikrųjų tenorinčių išgauti elektroninės bankininkystės duomenis.

Pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko nukentėjusiųjų ir dėl įdarbinimo. Sukčiai, pasinaudoję vietos laikraščiuose randama informacija apie darbo paieškas, ima siūlyti darbą. Jie įtikina auką, esą ši atitinka ieškomo darbuotojo reikalavimus, ir paprašo asmeninių duomenų - neva tam, kad į banko sąskaitą būtų galima pervesti atlyginimą. Kartais į būsimo darbuotojo asmeninę sąskaitą žadama net avansu pervesti dalį algos.

Pastebėta, kad suintensyvėjo ir laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų susidomėjimas per įvairias televizijas naktimis skelbiamomis pažinčių žinutėmis. Anot M.Goleko, šis sukčiavimo būdas ypač įžūlus, nes nuteistieji nebijo prisipažinti, kad yra įkalinti. Būsimos aukos pasitikėjimą jie užkariauja psichologiniu įžvalgumu. Įtikinę, jog tenori susirasti artimą žmogų (dažniausiai moterį), kuris padėtų nuteistajam pradėti naują gyvenimą, įgyja to asmens pasitikėjimą ir po dviejų trijų mėnesių telefoninės pažinties sugalvoja kokį nors pretekstą, kad išgautų elektroninės bankininkystės duomenis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"