TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Bankų plėšikams pistoleto jau nebereikia

2012 08 28 7:28
Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Tobulėjant interneto technologijoms vis daugiau nusikaltėlių mėgina pasipelnyti elektroninėje erdvėje. Tokių nusikaltimų nuolat daugėja, o specialistai skelbia pavojų - nusikaltimams elektroninėje erdvėje tirti beveik neturime nei policijos tyrėjų, nei prokurorų.

Vienas populiariausių tokių sukčių metodų pasaulyje - išgauti banko klientų internetinės bankininkystės duomenis ir iš sąskaitos nuskaičiuoti pinigus. Vis daugiau nusikaltėlių atranda virtualiąją erdvę, o su pistoletais rankose, pasak specialistų, bankus plėšia tik "paskutiniai romantikai".

Tačiau šiuo metu teisėsaugoje labai trūksta specialistų, pasirengusių atskleisti tokius nusikaltimus. "Pagal mūsų pareiškimą ikiteisminį tyrimą atliekantis policijos tyrėjas paprastai nuolat mums skambina ir klausinėja, rodos, elementariausių dalykų. Tad ar galime tikėtis, kad tyrimas bus išaiškintas?" - LŽ sakė Bankų asociacijos Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas, SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola. Pasak jo, tam būtina rengti specialistus.

Neseniai sukčiai naudojo tokius suklastotus tinklalapius, kuriuose reikalaujama įvesti daugybę PIN kodų, tačiau dabar daugumai prieinamos daug tobulesnės technologijos/ SEB turimas pavyzdys

Tinklalapyje - rašybos klaidos

Vilnietis Robertas (vardas pakeistas - aut.) LŽ papasakojo neseniai susidūręs su internetiniais sukčiais. Robertas naudojasi elektronine bankininkyste, tad kaip paprastai ketino daryti pavedimą. Surinkęs atpažinimo kodą jis atkreipė dėmesį į tai, kad banko tinklalapyje, jam seniai pažįstamame, gausu rašybos ir skyrybos klaidų. Dar labiau vyras nustebo, kai jo pareikalauta įvesti net pusę, t. y. 16, turimos internetinės bankininkystės kortelės kodų. "Visada buvo prašoma įvesti tik vieną kodą. Tai man pasirodė labai įtartina. Įtarimus sustiprino tinklalapyje esančios klaidos. Iš karto išjungiau jį ir paskambinau į banką", - pasakojo vyriškis, beje, dirbantis policijoje.

Tarnautojai vyrui paaiškino, jog bankas niekada nereikalauja įvesti daugiau kaip vieną kodą, ir patikino, kad jis tikrai buvo patekęs į sukčių sukurtą interneto svetainę. "Kiek supratau, įeidamas į tikrąjį banko tinklalapį galbūt nuspaudžiau vieną klaidingą raidę arba vieną praleidau, taip patekau į vadinamąjį klonuotą interneto puslapį", - LŽ sakė Robertas. Bent taip jam buvo paaiškinta banko skyriuje, kur jis apsilankė apdairiai norėdamas pasikeisti interneto bankininkystės kortelę. Pasak Roberto, naują kortelę jam išdavė su daug didesniu kodų skaičiumi.

Specialistų teigimu, Robertas nenukentėjo tik dėl savo pastabumo.  "Žmonės turi būti atidūs ir žinoti bent jau minimalias apsisaugojimo priemones: nedalyti savo sąskaitų numerių bet kam, nesuvedinėti duomenų prieš tai atidžiai nepatikrinę, ar pateko į autentišką banko tinklalapį. Juo labiau savo sąskaitomis neleisti naudotis sukčiams, kurie prašo leidimo pervesti į jo sąskaitą pinigus ir juos išgryninti už tam tikrą atlygį", - LŽ sakė SEB banko Prevencijos departamento direktorius A.Šapola.

Nusikaltėliai darosi gudresni

Kaip teigia A.Šapola, tokios situacijos, į kurią pateko Robertas, pastaruoju metu kiek retesnės. SEB banko duomenimis, 2006-2008 metais tokių atvejų pasitaikydavo vos 1-3 per metus, o 2009-aisiais įvyko šuolis ir jų padaugėjo iki kelių dešimčių. 2011 metais ėmė mažėti ir buvo užfiksuota 18 atvejų. Šiemet į SEB nebuvo kreipęsis nė vienas taip apgautas klientas. Tačiau tai visai nereiškia, kad sumažėjo nusikaltimų elektroninėje erdvėje. Gali būti, kad dalis nukentėjusiųjų į bankus net nesikreipia: arba jie laiku susivokia, kas atsitiko, ir nepatenka į sukčių pinkles, arba paimtos sumos būna nedidelės ir žmonės nenori gaišti laiko vaikščiodami į banką, policiją ir pan.

Tačiau pagrindinė ir daug svarbesnė tokių atvejų mažėjimo priežastis, pasak A.Šapolos, yra kompiuterinių technologijų, o ypač pačių sukčių, tobulėjimas. Atsiranda vis daugiau gerai kompiuterines technologijas išmanančių žmonių, o dalis jų tuo savo raštingumu naudojasi negerais tikslais. Sukčiai sugalvoja vis tobulesnių būdų pasipelnyti - sukuria kompiuterių virusus, kurie nuolatos kinta, dėl to juos ne visada laiku pastebi vartotojo kompiuteryje esančios antivirusinės programos. "Anksčiau buvo kuriami falsifikuoti bankų tinklalapiai ar siuntinėjami laiškai su neva patraukliais siūlymais siekiant išgauti asmens tapatybės duomenis, o dabar kuriamos specialios parazitinės programos, kurios pradeda veikti automatiškai, kai tik asmuo prisijungia prie savo banko tinklalapio. Tokia programa automatiškai nuskaito visus duomenis ir sukčiams į kišenę nubyra jūsų pinigai", - LŽ sakė A.Šapola.

A.Šapola teigia, kad sukčiai tampa vis gudresni, tad elektroninės bankininkystės nusikaltimų skaičius neišvengiamai augs. /Erlendo Bartulio nuotrauka

Sunkiausia - išgryninti

Tokius, galima sakyti, idealiai suplanuotus nusikaltimus policijai ištirti itin sunku. Nusikaltimai daromi per atstumą,  nusikaltėlis gali būti vienoje valstybės dalyje, auka - kitoje, o pinigai išgryninami dar trečioje vietoje ar užsienio valstybėje.

Silpniausia vieta šioje nusikaltimo grandinėje gali būti tai, kad nusikaltėliams vėliau reikia tuos pinigus išsigryninti. Tam paprastai pasitelkiami atsitiktiniai žmonės. Anksčiau sukčiai mielai naudodavosi asocialių ir šiaip patiklių asmenų paslaugomis, tačiau šiuo metu pasisamdyti asocialų žmogų tam, kad jis savo vardu atsidarytų sąskaitą ir padėtų išgryninti pinigus, gerokai sunkiau. "Bankų taisyklė - pažinti savo klientą. Atidarydamas sąskaitą klientas pateikia duomenis apie darbovietę, gaunamas pajamas. Tad jeigu jis nedirba, negauna pašalpų ir negali aiškiai pagrįsti, kam jam reikalinga banko sąskaita, bankas sąskaitą atidarys, tačiau taikys papildomas apsaugos priemones. Pavyzdžiui, neišduos mokėjimo kortelės, neskirs limito didelei pinigų sumai paimti. O į sąskaitą "įkritus" didelei sumai ir klientui panorus ją išgryninti, gali pareikalauti duomenų apie pinigų kilmę", - aiškino A.Šapola.

Tačiau, pasak jo, nemažai gyventojų susivilioja siūlymu pinigus išgryninti už atlygį. Dauguma jų nesuvokia savo atsakomybės, kad tai jau dalyvavimas nusikalstamoje veikoje. A.Šapola apgailestavo, kad  nors apie tai diskutuojama daugiau kaip dvejus metus, vis dar stringa siūlymai disponuoti vadinamaisiais juodaisiais sąrašais. Viename banke nusikaltėliams talkinęs ir abejotinas operacijas atlikęs žmogus kitame banke atidaryti sąskaitą jau neturėtų jokių perspektyvų. Tačiau kol kas bankai oficialiai negali keistis tokia informacija, tad įtartinas asmuo kitame banke vėl gali daryti tą patį nusikaltimą.

O štai Didžiojoje Britanijoje seniai veikia ne pelno siekianti organizacija, kurios nariai yra bankai, draudimo įmonės ir kitos privačios bei valstybinės bendrovės. Jie keičiasi duomenimis apie nusikalstama veika užsiimančius asmenis. "Diskusijos apie tai ir Lietuvoje vyksta jau porą metų, bet reikalai nejuda iš vietos", - apgailestavo A.Šapola.

Nusikaltimų daugėja žaibiškai

Kol kas tikroji padėtis verčia ne juokais sunerimti. Bankų specialistai apskaičiavo, kad per vieną šių metų ketvirtį Lietuvos gyventojai vien telefoninams sukčiams atidavė apie milijoną litų.

Tačiau vien telefoniniu sukčiavimu neapsiribojama, apgavikai tobulėja. Jie jau imasi ir tinklalapių klastojimo, nors tai tik pradžia. Lietuvoje dar nėra statistikos ir negalima pasakyti, kiek nuostolių gyventojai ir juridiniai asmenys patyrė nusikaltėliams naudojantis internetinėmis technologijomis. Tačiau tai, kad nusikaltėlių daromos žalos apimtis pasaulyje didėja, rodo Olandijos pavyzdys. Nyderlandų bankų asociacijos ataskaitoje teigiama, kad 2009 metais dėl nusikaltimų elektroninėje erdvėje buvo prarasta apie 10 mln. eurų, o 2011-aisiais - net 36 milijonai. Ir tai dar negalutiniai duomenys, nes dėl nedidelių sumų žmonės dažnai nesikreipia į policiją. "Prarastų pinigų sumos auga žaibiškai, ir Lietuva - ne išimtis", - pažymėjo A.Šapola.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimų skyriaus viršininkas Markas Marcinkevičius LŽ negalėjo pasakyti, kiek tokių bylų yra šiuo metu. "Ne visas jų tiriame mes, dažnai medžiagą išsiunčiame atitinkamiems policijos komisariatams, jie ir tiria", - teigė jis. Vilniaus apygardos vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pavaduotojas Valdas Skupas LŽ patvirtino, kad kol kas tokių tyrimų jie turi nedaug. Tačiau pareigūnas neabejoja, kad netrukus plūstelės jų banga. "Tai naujas sukčiavimo būdas, nežinome, kaip juos tirti, nėra jokios praktikos ar prevencijos. Nėra ir kvalifikuotų darbuotojų", - LŽ sakė V.Skupas.

V.Rainys sako, kad žmonės turi būti itin dėmesingi, kai naudojasi internetine bankininkyste. /Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Griozdiški įstatymai

V.Skupas paminėjo, kad šiuo metu skyriuje tiriamos dvi nusikaltimų elektroninėje erdvėje bylos. Abiem atvejais nukentėjusieji - ne banko, elektroninių parduotuvių klientai. Žmonės sumokėjo pinigus, o prekės negavo. Tirdami šias bylas pareigūnai jau pastebėjo įstatymo netobulumų, dėl kurių tokie tyrimai stringa. Dažniausiai tokiais atvejais gyventojai netenka nedidelių sumų, iki 50-100 litų, ir dauguma numoja ranka. Tačiau sukčiams tai paranku, nes taip apgauna ne vieną, ne du, o šimtus ar net tūkstančius žmonių. "Suskaičiavus visus nukentėjusiuosius būtų galima sakyti, kad tai didelio masto nusikaltimas. Tačiau žalos nesumuojamos, ir nusikaltėliai išvengia atsakomybės", - įstatymo spragą įvardijo V.Skupas.

Be to, pasak pareigūno, derėtų supaprastinti procedūras, kad nukentėjusiesiems nereikėtų gaišti laiko, vaikščioti į policiją, prokuratūrą, teismą. Turėtų užtekti vieno vizito į policiją, mat parodymus davęs žmogus jų paprastai nekeičia.

Dar viena bėda, kad sukčiai dažniausiai veikia ne mūsų krašte ir net ne Europos Sąjungos erdvėje - pvz., Malaizijoje. Tuomet neįmanoma atsekti, kokiu serveriu jie naudojasi.

Kaip apsisaugoti?

Kaip neužkibti ant sukčių brukamo kabliuko? "Visų pirma labai atsargiai įvertinkite gautus elektroninius laiškus, kuriuose prašoma pateikti konfidencialią informaciją. Patikimos kompanijos, o ypač bankai, niekada neprašo tokios informacijos pateikti elektroniniu paštu. Neatsakinėkite į įtarimą keliančius laiškus ir nesinaudokite nuorodomis į interneto tinklalapius, nes tai gali būti užmaskuoti suklastoti  tinklalapiai arba kompiuteriniai virusai, skirti slapta rinkti jūsų duomenis kompiuteryje. Jei jums būtinai reikia pasinaudoti laiško nuoroda, adresą įveskite tiesiai į savo interneto naršyklę. Neįvedinėkite svarbios informacijos į siūlomus langus", - LŽ sakė Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius Vytis Rainys.

Dažniausiai falsifikuojami bankų tinklalapiai, todėl paprastai prašoma atsiųsti banko sąskaitos duomenis, prisijungimo slaptažodžius ar kitus konfidencialius duomenis. V.Rainys siūlo atkreipti dėmesį, kad puslapis, kuriame vartotojas naudoja konfidencialią informaciją ir šifruotą duomenų perdavimo protokolą - https://. Suklastoto tinklalapio adresas labai dažnai prasideda http://, o ne https://. Be to, nesuklastoto tinklalapio naršyklės dešiniajame apatiniame kampe (dažniausiai tai priklauso nuo naršyklės tipo) atsiranda specialus ženklelis, kurį paspaudus galima patikrinti šifruoti naudojamą SSL sertifikatą.

Bankai labai sunerimę dėl tokių nusikaltimų spartaus augimo tendencijos. "Žmonės kenčia ir dėl nerūpestingumo, ir dėl paprasčiausios pagundos pasipelnyti, todėl tokių nusikaltimų daugėjimo neišvengsime. Tai vyksta visame pasaulyje, o mes esame jo dalis", - teigė A.Šapola.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"