TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Barbarų atakos Europos neparklupdys

2015 11 17 6:00
Teroro išpuolių Paryžiuje aukų gedima daugelyje pasaulio miestų, įskaitant ir Vilnių. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Šoką po teroristinių atakų Paryžiuje pakeitė svarstymai, kaip šis barbariškas išpuolis prieš Vakarų pasaulio vertybes paveiks Europą. Lietuvoje laikomasi nuomonės, kad sutrikęs Senasis žemynas turi ieškoti veiksmingų sprendimų radikaliajam ekstremizmui pažaboti.

Tragiški savaitgalio įvykiai Paryžiuje dar kartą parodė, kad kova su Artimuosiuose Rytuose siautėjančia „Islamo valstybe“ yra neefektyvi, o ši teroristinė organizacija kelia grėsmę visam pažangiam pasauliui.

Mūsų šalies politikai ir intelektualai siūlo persvarstyti kovos su „Islamo valstybe“ būdus ir pabrėžia, kad tik būdami solidarūs galime nugalėti terorizmą.

Būtinas vieningas atsakas

Vakar į Paryžių dalyvauti 70-metį mininčios UNESCO lyderių forume nuvykusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pagerbė Prancūzijos sostinėje įvykdytų teroro išpuolių aukas.

Mūsų šalies vadovės teigimu, šiandien nėra nieko svarbiau, kaip užtikrinti taiką. Todėl Paryžiuje su kitų šalių lyderiais bus kalbama apie tai, kokių papildomų priemonių turėtų imtis tarptautinė bendruomenė, tarptautinės organizacijos, kad būtų užkirstas kelias naujiems terorizmo nusikaltimams.

Atakas Paryžiuje D. Grybauskaitė pavadino barbariškais teroristų nusikaltimais. „Tai nusikaltimai visiems taikiems pasaulio žmonėms, tai liečia visas valstybes. Terorizmas nebeturi sienų, ir nė viena valstybė negali likti nuošalyje. Turime visi susitelkti ir vienu žvilgsniu pažiūrėti į kovą su terorizmu. Tai iššūkis, kuris turi suvienyti, nes atsakas turi būti vieningas“, – pažymėjo prezidentė.

Privalome išlikti solidarūs

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka svarstė, kad po teroro išpuolių Paryžiuje galimi ryškūs pokyčiai Europoje ir pasaulyje. Pirmiausia turėtų keistis požiūris į veiksmų, nukreiptų prieš „Islamo valstybę“, koordinaciją tarp valstybių, mat jos iki šiol nebuvo. Esą į šį procesą reikia įtraukti ir Rusiją.

Tačiau veiksmų koordinavimas tarp Vakarų ir Rusijos kovojant su teroristais Artimuosiuose Rytuose neturėtų užgožti konflikto Rytų Ukrainoje ir Rusijos bei Ukrainos santykių problemos. „Manau, kad dėmesys Rusijos santykiams su Ukraina neturi nė milimetru būti nustumtas į antrą planą“, – įsitikinęs parlamentaras.

Antra, turėtų keistis Europos Sąjungos (ES) išorės sienų apsauga. Pasak B. Juodkos, per „kiauras“ sienas į Europą pateko ne tik dešimtys tūkstančių karo pabėgėlių, bet ir sotesnio gyvenimo ieškantys ekonominiai migrantai, taip pat nusikaltėliai bei potencialūs teroristai. Šengeno sutartis, numatanti laisvą žmonių judėjimą, galioja ir galiotų. Tačiau ES išorės sienų apsauga turėtų būti stiprinama.

Kas keisis Lietuvoje po įvykių Paryžiuje? B. Juodkos nuomone, mūsų šalis neturėtų sekti kaimynės Lenkijos, pareiškusios, kad pabėgėlių nebepriims, pavyzdžiu. Turėtume nesiblaškyti ir priimti tiek prieglobsčio prašytojų, kiek esame įsipareigoję. „Įsipareigojome ES būti solidarūs, ir tai neturėtų keistis. Tačiau reikia būti budriems“, – pabrėžė jis.

Tikslas – įbauginti

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko europarlamentaro Gabrieliaus Landsbergio teigimu, „šių barbariškų teroristų atakų prieš niekuo nenusikaltusius žmones Paryžiuje tikslas – įbauginti“.

„Įbauginti ne tik Prancūziją, bet ir visą Vakarų pasaulį, įskaitant ir Lietuvą. Tačiau neturime pasiduoti baimei, o tik dar labiau susitelkti ir būti vieningi kovoje su terorizmu tiek Artimuosiuose Rytuose, tiek Europoje. Privalome nepasiduoti provokacijoms, išlaikyti šaltą protą bei kartu su JAV suduoti tvirtą atsaką ten, kur yra konflikto šaknys – islamo teroristų bazėms Sirijoje, Irake, ir išspręsti Basharo al-Assado nusikalstamo režimo Sirijoje problemą“, – LŽ sakė politikas.

Anot jo, kartu būtina nedelsiant sustiprinti ES išorinių sienų saugumą. „Nors girdėti populistinių raginimų atkurti vidines sienas tarp ES valstybių, reikia pabrėžti, kad laisvas asmenų judėjimas po Europą – vienas didžiausių laimėjimų, jį turime išsaugoti. O tai padarysime ne atkurdami vidines ES sienas, bet reikšmingai sustiprindami išorės apsaugą“, – teigė G. Landsbergis.

Jo nuomone, Europa neturi būti suklaidinta dėl to, kas yra tikri ir nuoširdūs partneriai šioje kovoje, o kas tik imituoja partnerystę ir siekia kitomis priemonėmis destabilizuoti padėtį tame pačiame regione. „Rusijos karinės operacijos Sirijoje tik prisideda prie regiono nestabilumo, nes yra nukreiptos ne prieš „Islamo valstybės“ teroristus, bet prieš sukilėlius, kovojančius su B. al-Assado režimu. Todėl kova su teroristais negali tapti pretekstu pamiršti Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, tebesitęsiančios agresijos Ukrainos rytuose ir Minsko susitarimų nesilaikymo“, – įsitikinęs G. Landsbergis.

Kalbų metas baigėsi

Europarlamentaro liberalo Petro Auštrevičiaus manymu, Paryžiaus įvykiai paskatins ES padaryti konkrečias ir labai praktiškas išvadas. „Kalbų laikotarpis baigėsi. Aukos neleidžia gyventi taip, kaip anksčiau. Manau, bus imtasi griežtesnių veiksmų, kad būtų užtikrintas ES piliečių saugumas ir viešoji tvarka“, – LŽ sakė politikas.

Jis neabejojo, kad teroro išpuoliai neigiamai paveiks europiečių požiūrį į pabėgėlius. „Nors tragedijos ištikti prancūzai ir nekaltina pabėgėlių. Tai – teisingas požiūris. Tačiau pabėgėliams nebus lengva, atsiras daugiau spekuliacijų šia tema. Vieną jų jau girdėjome kalbant kaimynės valstybės ministrui“, – pažymėjo P. Auštrevičius.

Jis nemano, kad pastarojo meto įvykiai galėtų versti peržiūrėti esminius Šengeno sutarties principus. Tačiau sutiko, kad laisvam piliečių judėjimui gali būti daroma įtaka. „Manau, kad neišvengsime daugiau kontrolės. Bet tai neturėtų paliesti principinių dalykų. Teroristai siekia sukelti sumaištį. Jei savo veiksmais ją didinsime, toks tikslas bus pasiektas“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

Be kita ko, jis pabrėžė, kad Vakarų ir Maskvos dialogas dėl pastarojo meto įvykių, ypač Rusijos įsitraukimo į Sirijos konfliktą, įgauna kitokį pobūdį. „Vyksta diskusijos dėl sankcijų atšaukimo. Yra daug politinių spekuliacijų, supaprastinto mąstymo, nuovargio ir stiprios ekonominio lobizmo įtakos“, – sakė P. Auštrevičius. Todėl, anot jo, realu, kad su Rusija susiję reikalai gali pakrypti ir ne visai Lietuvai priimtina linkme.

Europa – kryžkelėje

Žinomos prancūzų istorikės sovietologės Francoise Thom teigimu, Paryžiaus įvykiai gali turėti įtakos vieningosios Europos idėjai. „Teroro aktai, migrantų problema iškelia prieš vieningosios Europos projektą nusiteikusias partijas ir grupes. Esama rizikos, kad visas pokarinis Europos projektas gali tiesiog subyrėti. Manau, kad tai pavojinga. Susivienijusi Europa buvo taiki Europa“, – LŽ sakė ji.

Istorikė pažymėjo, jog ES turi suprasti turinti priešų, nes nuo to priklauso jos išlikimas. „Problema ta, jog demokratija paprastai to nesupranta, jai sunku suvokti, kad reikia gintis“, – kalbėjo F. Thom.

Jos nuomone, pastarieji įvykiai parodė, kad Šengeno sutarčiai reikia korekcijų. „Pirmiausia reikia stiprinti išorines Europos sienas, per jas neturi būti leidžiama be jokios atrankos. Reikalinga ir nacionalinių sienų kontrolė, ypač susidarius tokiai situacijai kaip dabar Prancūzijoje“, – teigė F. Thom.

Ji priminė, kad europiečių požiūris į pabėgėlius visada buvo gana atsargus. „Šiuo klausimu yra akivaizdi Europos politinio elito ir paprastų gyventojų takoskyra. Politikai turi suprasti, kad tokio migrantų antplūdžio priimti neįmanoma. Be to, reikia turėti galvoje civilizacijos veiksnį. Deja, Europos elitas to aiškiai neįvertina“, – pabrėžė F. Thom.

Jos manymu, pastarojo meto teroro išpuoliai nukreips pasaulio dėmesį nuo Rusijos veiksmų Ukrainoje. „Situacija primena praėjusio amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį, kai Sovietų Sąjunga būrė antifašistinį frontą. Daugelis jį palaikė, nes vadovavosi principu, kad Stalinas yra geriau nei Hitleris. Ir dabar Vakaruose egzistuoja panaši logika. Todėl atrodo, kad Maskvai bus atleistos kai kurios nuodėmės, atšauktos sankcijos. Bet visada gali būti netikėtų posūkių“, – kalbėjo F. Thom.

Anot jos, Europa atsidūrė kryžkelėje ir nelabai žino, kokiu keliu eiti. „Europos elitas, iš dalies atsakingas už dabartinę krizę, yra sutrikęs. Vis dėlto man atrodo, kad ši krizė gali turėti ir teigiamą efektą telkiant europiečius bei jų lyderius“, – sakė istorikė.

Keli scenarijai

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Leonidas Donskis įsitikinęs, kad Europa, kurią pažinojome iki šiol, traukiasi į užmarštį. „Ko gero, mums tenka atsisveikinti su aukštu saugumo lygiu, prie kurio įpratome. Mūsų gyvenimas darysis vis panašesnis į izraeliečių gyvenimą Izraelyje. Niekas nebesistebės, kad yra labai daug patikros, saugumo dalykų, visi bus dėkingi kareiviams ir saugumo tarnyboms. Dėl saugumo gali sumažėti privatumo ir asmeninės laisvės“, – svarstė jis.

Jo teigimu, po teroro išpuolių Paryžiuje galimos kelios Europos virsmo trajektorijos. Blogiausias scenarijus – panikos augimas, ypač jeigu Europos sostinėse įvyktų daugiau panašių teroro aktų. Tokiu atveju būtų pakirstas pasitikėjimas nacionalinėmis vyriausybėmis, kaip esą nesugebančiomis kontroliuoti situacijos.

„Šiuo metu yra gana daug isteriškos reakcijos, nukreiptos prieš ES, bet yra likęs pasitikėjimas Europos nacionalinėmis vyriausybėmis. Jeigu būtų teroro aktų serija, manau, prasidėtų abejonės, ar Europos valstybės apskritai kontroliuoja padėtį, ar nesame naujo chaoso situacijoje. Tada blogiausias scenarijus mus vestų į frustracijos, baimės, panikos, isterijos ir neapykantos kurstymą. Dėl to neabejotinai kentėtų labai daug kategorijų žmonių: pabėgėliai, visi, kurie gina bent kiek labiau liberalias ir nuosaikias pozicijas. Ateitų šviesūs laikai tolimai dešinei“, – dėstė intelektualas.

V. Putinas grįžta į areną

Tačiau L. Donskis labiau linkęs tikėti geresniu scenarijumi – kad po dabartinio tam tikro sutrikimo bus persiorientuojama į konkrečią politiką, supratimą, kad nieko neveikimas ir pozicijos geopolitikoje neturėjimas veda prie blogų rezultatų. „Gali būti, kad sustiprės euroatlantizmas. Šiuo atveju neabejotinai akys krypta į JAV, NATO ryšių sustiprėjimą, nes aišku, kad su teroru, taip pat kaip ir su Rusija, po vieną kovos laimėti neįmanoma, reikia vakarietiško solidarumo“, – aiškino jis.

Čia, anot L. Donskio, būtina atskirti du probleminius paketus – „Islamo valstybę“ ir Rusiją. Teroras – viena problema, o Rusija ir jos prezidentas Vladimiras Putinas – kita. „Visada nuogąstavau, kad V. Putinas „išsigudraus“ tai, ką pavadinčiau „Jaltos paketu“. Žinoma, jis negali pasiekti tokio lygio kaip Stalinas su Franklinu Rooseveltu ir Winstonu Churchilliu, nubrėžę tam tikras interesų ribas ir pasidaliję pasaulį. Jis to nepasieks, Rusija nėra galinga, ji toli gražu neprilygsta Vakarams“, – pabrėžė L. Donskis.

Tačiau, anot jo, V. Putinas, ko gero, pasieks tam tikrą kompromisą. „Tai reiškia, kad Vakarai jam tikrai neatiduos Ukrainos, nepaliks jam Krymo, tačiau jie greičiausiai sušvelnins savo poziciją ir laikys jį daliniu sąjungininku kai kuriais klausimais. Jis nebus išvarytas, izoliuotas. Tiesą sakant, savo kovą už galimybę vėl tapti žaidėju V. Putinas laimėjo – jis nebėra izoliuotas, Barackas Obama jį pasisodino ir pasišnekėjo. Manau, kad viena nuolaidų V. Putinui – šiokia tokia Vakarų pozicijos švelnėjimo tendencija. Rusija nebus laikoma visišku priešu, ji bus laikoma sudėtingu partneriu. Tačiau ja tikrai nebus pasitikima,“ – kalbėjo L. Donskis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"