TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Baudos piratų ir falsifikatorių neatbaido

2008 03 31 0:00
Gariūnuose ir kitose turgavietėse piratinė produkcija parduodama viešai.
LŽ archyvo nuotrauka

Su piratine produkcija ir prekių ženklų falsifikavimu kovojantys pareigūnai teigia, kad nuolat skiriant švelnias bausmes kova su šiais nusikaltimais pasmerkta pralaimėti.

Bet kurią dieną apsilankius Gariūnų turgavietėje galima pusvelčiui prisipirkti įvairiausių piratinių filmų įrašų, falsifikuotų garsių gamintojų laikrodžių ir kitų daiktų. Kartkartėmis policija rengia ten reidus, atima falsifikuotas prekes ir nelegalius įrašus, pradeda ikiteisminius tyrimus.

Niekas nesėda

Tačiau Vilniaus policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus (ENTS) viršininkas Andrejus Lapickis sako neprisimenąs nė vieno atvejo, kad už šiuos nusikaltimus būtų skirta nors ir nedidelė, bet reali laisvės atėmimo bausmė: "Visi gauna baudas. Niekas į kalėjimus nesodina." Nors Baudžiamajame kodekse už svetimo prekių ženklo naudojimą arba kūrinio neteisėtų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą numatytos bausmės nuo viešųjų darbų iki 2 metų nelaisvės.

Pernai Vilniaus ekonominė policija pradėjo 30 ikiteisminių tyrimų dėl prekių ženklų ir tiek pat tyrimų dėl piratinių muzikos bei filmų įrašų platinimo. "Kiek kartų važiuojam į turgavietes, tiek kartų ką nors randam", - tvirtino A.Lapickis.

Anot ENTS viršininko, didelė problema tiriant tokius nusikaltimus - ekspertizės. Jos privalomos, o, pavyzdžiui, prekių ženklų ekspertizes Lietuvoje daro tik vienas žmogus. Todėl eilėje tenka laukti labai ilgai. Piratinės produkcijos ekspertizes, pasak A.Lapickio, šalyje daro 4 specialistai.

Konfiskavimas ir baudos

Neteisėtos prekės konfiskuojamos, sunaikinamos, o prekeiviai susimoka teismų skirtas baudas ir vėl prekiauja tokia pat nelegalia produkcija. Kriminalinės policijos biuro Intelektinės nuosavybės apsaugos skyriaus viršininkas Robertas Šimulevičius LŽ sakė: "Kaip senais laikais - indulgenciją nusiperka, ir viskas. Tas pat ir dėl prekeiviams skiriamų baudų. Jų poveikis yra, bet visiškai minimalus. Dauguma nuteistųjų neatsisako šios veiklos. Juk nesvarbu, kelintą kartą jie teisiami, bausmė visada ta pati - bauda. Teisėjai, matyt, vadovaujasi įstatymais. Vadinasi, dabartinės įstatymų nustatytos sankcijos nėra pakankamos. Kol bus skiriamos tik baudos, jokio stipresnio poveikio tie asmenys nejaus."

Pasak R.Šimulevičiaus, yra senų vilkų, teistų jau po 4 kartus (neskaičiuojant daugybės administracinių baudų), bet jie tebeprekiauja piratiniais įrašais. Kompaktinės plokštelės savikaina maža, tad prekeiviams nebaisu prarasti prekių. Šiek tiek geresnė padėtis kovojant su prekių ženklų padirbinėjimu: krepšių, diržų, avalynės, drabužių, parfumerijos ir kitų daiktų savikaina didesnė, todėl falsifikatų pardavėjams konfiskavimas suduoda skaudesnį smūgį. Anot pareigūnų, kai kurie šios kategorijos prekeiviai, netekę prekių ir dar nuteisti, susimokėję baudas, susiranda kitokį pragyvenimo šaltinį. Tačiau falsifikuotų laikrodžių ir mobiliųjų telefonų aksesuarų savikaina taip pat labai nedidelė, tad šių daiktų pardavėjai konfiskavimo irgi nebijo.

Kartais pareigūnai sučiumpa ne tik turgaus prekiautojų, bet ir kontrabandos organizatorių ar piratinės produkcijos gamintojų. Tačiau ir šie rimtų bausmių nesulaukia. Net didelio masto platintojams teismai neskiria laisvės atėmimo. "Juk įstatymuose yra numatytos ir gana griežtos sankcijos, bet teismai jomis nesinaudoja", - konstatavo R.Šimulevičius.

Nepatenkinti tik amerikiečiai

Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Juozas Rimkevičius pripažįsta, kad dalis piratinės produkcijos į Lietuvą patenka iš Rusijos. Ji įvežama nedidelėmis partijomis. Tačiau pareigūnas pabrėžia, kad filmai ir muzikos įrašai labai lengvai kopijuojami bei tiražuojami, todėl dalis piratinės produkcijos pagaminama Lietuvoje.

Dabar, kai prekių judėjimas Europos Sąjungoje beveik nekontroliuojamas, daug falsifikatų į Lietuvą patenka iš kitų Bendrijos šalių, kuriose silpnesnė kontrolė. "Pavyzdžiui, Italijos, Graikijos gatvėse ir turgavietėse šito šlamšto - kalnai", - teigė J.Rimkevičius.

Jo manymu, Lietuvoje intelektinė nuosavybė gana neblogai saugoma. "Mes negauname priekaištų nei iš Pasaulio muitinių organizacijos, nei iš europinių organizacijų. Mus puola tik amerikiečiai. Jie remiasi nepriklausomų ekspertų ataskaita, kurioje sakoma, kad Lietuvoje nekovojama su piratinės produkcijos platinimu", - kalbėjo J.Rimkevičius. Jis irgi mano, jog padėtį šioje srityje pagerintų platintojams skiriamos griežtesnės bausmės.

Pernai dėl falsifikatų gamybos ir platinimo ES patirta žala skaičiuojama milijardais eurų. Nusikaltimai, susiję su intelektine nuosavybe, jau priskiriami prie pačių pelningiausių organizuoto nusikalstamumo veiklos sričių (prekybos narkotikais ir ginklais, prostitucijos, sukčiavimo). Kai kurios falsifikuojamos prekės tiesiogiai kelia pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai - pavyzdžiui, masiškai padirbinėjami vaistai, maisto produktai, automobilių ir lėktuvų detalės.

2004 metais Lietuvos muitinė buvo gavusi 53 prašymus saugoti prekių ženklą (saugomi tik tie ženklai, kurių savininkai dėl to kasmet kreipiasi su oficialiu prašymu). Pernai tokių prašymų gauta 313.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"