TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Baudžiamoji byla iš ministro praeities

2010 10 21 0:00
Alinos Ožič nuotrauka

Kodėl vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, viceministru paskyręs iš Valstybės saugumo departamento atleistą Mindaugą Ladigą, priverstas naudotis ne mažiau susikompromitavusių, iš Valstybinės mokesčių inspekcijos išvytų viešųjų ryšių "specialistų" Arūno Armalio ir Sauliaus Trečekausko paslaugomis? Gal ministras neturėjo pasirinkimo, jį pančioja praeitis? Tai darsyk patvirtina, kaip svarbu, kad į atsakingus postus būtų skiriami nepriekaištingos reputacijos žmonės.

Staigmena visuomenei ir galbūt net valdančiosios koalicijos partneriams: pasirodo, vidaus reikalų ministras R.Palaitis prieš aštuonerius metus tik per plauką išvengė, kad Seimo nariai spręstų, ar duoti sutikimą Generalinei prokuratūrai patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.

Išgelbėjo G.Jasaitis?

Apie tai, kad prokurorai ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) buvo iškėlusi baudžiamąją bylą dėl R.Palaičio ir kitų UAB "Klaipėdos vertybiniai popieriai" darbuotojų veiksmų, devynerius metus žinojo tik nedidelė asmenų grupė. Ir tikrai ne jie patarė "Lietuvos žinioms" pasidomėti įtakingam politikui kadaise iškelta byla, kurią 2002 metais nutraukė ką tik generalinio prokuroro pavaduotoju tapęs kaunietis Gintaras Jasaitis.

Ikiteisminį tyrimą dėl itin svarbių dokumentų suklastojimo STT Klaipėdos poskyris pradėjo 2001 metų gruodžio 21-ąją, gavęs medžiagą apie UAB "Klaipėdos vertybiniai popieriai" parduotas svetimas akcijas. Šios bendrovės direktorius, pagrindinis akcininkas ir kasininkas buvo įtakingas Lietuvos liberalų sąjungos narys, 2000-aisiais pusmetį vadovavęs Palangos miesto tarybai ir tais pačiais metais išrinktas į Seimą R.Palaitis.

2002 metų spalio 17 dieną tuo metu Valentino Junoko vadovaujama STT bylą persiuntė Generalinei prokuratūrai, prašydama išspręsti klausimą dėl Seimo nario R.Palaičio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Ilgiau nei mėnesį svarstęs tuometis generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis 2002 metų spalio 27 dieną priėmė sprendimą baudžiamąją bylą nutraukti, nesant nusikaltimo sudėties požymių.

Ar tai tik teisinė kolizija, kad dvi teisėsaugos institucijos tą patį ikiteisminį tyrimą, susijusį su įtakingu politiku, vertino visiškai skirtingai?

Pardavė svetimas akcijas

STT ne iš karto ryžosi kelti bylą R.Palaičiui ir kitiems bendrovės vadovams. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne STT, o Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje 2001 metų vasario 23 dieną. Šiaulietė pensininkė Liucija Adomavičienė kreipėsi į pareigūnus su pareiškimu dėl dingusių akcijų. Ji pranešė neseniai sužinojusi, kad jai priklausanti 5371 AB "Lietuvos dujos" akcija buvo parduota dar 1998 metų rugsėjo 21 dieną, tarpininkaujant finansų maklerio įmonei "Klaipėdos vertybiniai popieriai". Už akcijas avansu sumokėti pinigai.

Tačiau pensininkė Liucija teigė, kad į šią bendrovę dėl akcijų pardavimo nesikreipė, pinigų už akcijas negavo, niekam nebuvo davusi savo paso ir nieko neįgaliojo parduoti jos akcijas.

Šiaulietė pareiškimą policijai parašė tik po to, kai pamėgino geruoju išsiaiškinti su "Klaipėdos vertybiniais popieriais". Tačiau bendrovėje niekas nė nemėgino gilintis į L.Adomavičienės pretenzijas. R.Palaitis tuo metu jau dirbo Seime ir buvo anaiptol ne eilinis parlamento narys: Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas bei Seimo Liberalų ir centro frakcijos seniūno pavaduotojas.

Pareigūnams pradėjus tyrimą, atlikus reviziją ir ekspertizes išaiškėjo, kad UAB "Klaipėdos vertybiniai popieriai" trūko tvarkos. L.Adomavičienės akcijos parduotos po 0,87 lito už akciją, viso sandorio vertė - 4672,77 lito. Avansu išmokėti 4404 litai, tačiau šiurkščiai pažeidžiant taisykles: kasos išlaidų orderio nepasirašė įmonės vadovas ir vyr. finansininkas, todėl jis neturėjo juridinės galios.

Nuo 1997-ųjų birželio iki 2000 metų balandžio įmonės direktorius ir kasininkas buvo R.Palaitis.

Parašų klastotojas

Per parengtinį tardymą nustatyta, kad bendrovėje "Klaipėdos vertybiniai popieriai" buvo suklastoti L.Adomavičienės parašai 1998 metų rugsėjo 21 dienos vertybinių popierių sąskaitos administravimo sutartyje bei jos priede, prašyme AB "Lietuvos dujos" dėl 5371 akcijos pervedimo į UAB "Klaipėdos vertybiniai popieriai" kliento aptarnavimo sąskaitą bei 1998 metų rugsėjo 22 dienos kasos išlaidų orderyje.

Tai, kad parašai suklastoti, patvirtino rašysenos ekspertizių aktai. Iš viso atliktos keturios ekspertizės - dvi 2001 ir dvi 2002 metais.

Dviejuose ekspertizių aktuose konstatuota, kad akcijų administravimo sutartį, jos priedą ir prašymą AB "Lietuvos dujos" už L.Adomavičienę pasirašė "Klaipėdos vertybinių popierių" darbuotoja Jurgita D., o kasos išlaidų orderį už L.Adomavičienę kaip pinigų gavėją pasirašė R.Palaitis.

Atlikus pakartotinę ekspertizę buvo atsisakyta kategoriškos išvados, kad Jurgita D. visus dokumentus pasirašė už L.Adomavičienę.

Išmokėjo kompensaciją

UAB "Klaipėdos vertybiniai popieriai", iš pradžių nekreipusi dėmesio į L.Adomavičienės priekaištus dėl jai priklausiusių ir parduotų akcijų, pakeitė savo poziciją dar nesibaigus ikiteisminiam tyrimui, tačiau jau gavus pirmosios ekspertizės išvadas. Bendrovė 2001 metų spalio 18 dieną savo valia pensininkei išmokėjo veik dvigubai didesnę sumą, nei ji prarado pardavus jos akcijas - 8400 litų. Sprendimą išmokėti tokią sumą, pasak tuomečio bendrovės vadovo Mariaus Saltono, jis priėmė pasitaręs su akcininkais R.Palaičiu ir G.Paulavičiumi.

Tuo metu UAB "Klaipėdos vertybiniai popieriai" buvo rengiamasi prijungti prie didžiausios Lietuvos finansų maklerio įmonės "Finasta", kuri įgyvendindama plėtros planą 1998 metais prisijungė FMĮ "Mifonda", 1999-aisiais - FMĮ "Apyvarta", 2001 metais - FMĮ "Klaipėdos vertybiniai popieriai". Kas - artėjančios permainos ar nepalankiai verslininkų atžvilgiu pasisukęs ikiteisminis tyrimas - privertė R.Palaitį ir jo kolegas ieškoti taikaus problemos sprendimo būdų?

Atgavusi iš bendrovės net daugiau, nei kainavo jos akcijos, L.Adomavičienė kreipėsi į policiją, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nes nuostoliai jai atlyginti. Tačiau STT Klaipėdos poskyris tyrimo nenutraukė.

Liudytojų parodymai keitėsi

2001 metų lapkričio 14 dieną apklausiama bendrovės darbuotoja Jurgita D. tyrėjui papasakojo, kad R.Palaitis jai nurodydavo perrašyti sutartis ir pasirašyti jas už klientus kopijuojant jų parašus, tai ji ir darydavo. Moteris paaiškino, kad tokie nurodymai būdavo motyvuojami tuo, kad Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas dažnai tikrindavo įmonę ir už netvarkingą dokumentaciją skirdavo baudas. Pasak apklaustosios, R.Palaitis nurodydavo nukopijuoti klientų parašus nuo originalių dokumentų, o pasirašydavo už klientus pats R.Palaitis (bylos lapai 88-90).

Per kitas apklausas Jurgita D. atsisakė savo ankstesnių parodymų, ji nurodė tokius paaiškinimus rašiusi paveikta policijos inspektoriaus A.M. grasinimų atlikti patikrinimus bendrovėje, kurioje ji pastaruoju metu dirbo. Jurgita D. dėl inspektoriaus neva jai daryto spaudimo net parašė pareiškimą Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovui.

Tačiau 2002 metų liepos 9 dieną Jurgitai D. vis tiek buvo pareikštas kaltinimas dėl nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 207 str. 1 dalyje. Moteris kalta neprisipažino.

R.Palaitis taip pat buvo apklaustas. Jis paaiškino, kad jokių nusikalstamų veikų nepadarė ir neketino padaryti, neturėjo tikslo be akcininko žinios parduoti jo akcijas. Kasos išlaidų orderis, R.Palaičio manymu, nėra oficialus dokumentas, todėl jis negali būti kaltinamas oficialaus dokumento suklastojimu.

Skirtingos pozicijos

"Lietuvos žinios" kreipėsi į STT vadovus klausdamos, kodėl dvi teisėsaugos institucijos tą patį ikiteisminį tyrimą vertino visiškai skirtingai - STT reikalavo Seimo nario baudžiamosios atsakomybės, o Generalinė prokuratūra apskritai neįžvelgė nusikaltimo. "Ar galėtų STT šiuo metu, praėjus 8 metams, pakomentuoti šią situaciją: buvo ar nebuvo pagrindas kreiptis į Seimą dėl R.Palaičio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn?" - klausė LŽ.

"Šios situacijos STT pakomentuoti, deja, negali, - atsakė STT atstovė spaudai Julija Antanaitienė. - STT pareigūnai negali komentuoti prokurorų sprendimų. Geriausia būtų dėl šios situacijos kreiptis į Generalinę prokuratūrą, taip pat galite prašyti leisti susipažinti su šia byla."

Bet ir Generalinėje prokuratūroje neatsirado norinčiųjų komentuoti bylą, kurioje įtariamuoju galėjo tapti dabartinis vidaus reikalų ministras, nors susipažinti su byla buvo leista.

Nusprendęs nutraukti tyrimą G.Jasaitis savo sprendimą aiškino taip: "Baudžiamojoje byloje vertinant R.Palaičio veiksmus konstatuotina, kad formaliai juose yra BK 207 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai. Byloje esantys įrodymai (rašysenos ekspertizių išvados) leidžia teigti, kad 1998 m. rugsėjo 2-osios išlaidų orderyje pasirašęs už pinigų gavėją L.Adomavičienę suklastotu jos parašu jis suklastojo oficialų dokumentą. BK 8 str. 2 d. nurodyta, kad nėra nusikaltimas toks veiksmas arba neveikimas, kuris formaliai kad ir turi kurios nors baudžiamojo įstatymo nustatytos veikos požymius, bet dėl mažareikšmiškumo nėra pavojingas. R.Palaičio padaryta veika nepadarė esminės žalos įstatymais ginamoms vertybėms ir nesiekia to laipsnio, kuris būtinas baudžiamajai atsakomybei atsirasti."

Ministras R.Palaitis atsisakė LŽ kalbėti apie kadaise jam iškeltą baudžiamąją bylą.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, gavęs LŽ klausimus dėl R.Palaičio, atsakė, kad negali vertinti prokuratūros priimto nutarimo, kadangi nėra susipažinęs su byloje esančia medžiaga ir nutarimo argumentais.

"Teisinis reguliavimas yra toks, kad tik generalinis prokuroras sprendžia, kreiptis ar ne į Seimą dėl sutikimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, - paaiškino S.Šedbaras. - Vadinasi, eidamas į Seimą, generalinis prokuroras turi bent preliminariai pagrįsti, kodėl jis tai daro. Kokių buvo kilę abejonių dėl bylos perspektyvos, dabar negaliu pasakyti, reikėtų klausti G.Jasaičio, nors didžiausia atsakomybė tokiu konkrečiu atveju tenka pačiam generaliniam prokurorui. Nei prokuratūra, nei jokia kita teisėsaugos institucija neprivalo teikti kokios nors informacijos apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl nekaltumo prezumpcijos. Į viešumą tai gali iškilti tik tada, jei reikia gauti Seimo sutikimą dėl Seimo nario imuniteto suvaržymo. Kaip žinoma, prokuratūra to daryti nematė reikalo, taigi ir teikti kokios nors papildomos informacijos teisės neturėjo."

Taigi viskas teisinga, ir žmogus, klastojęs parašus, Lietuvoje gali tapti net vidaus reikalų ministru. Tačiau kodėl toks "teisingas" sprendimas taip kruopščiai buvo slepiamas?

Tęsinys - kitą savaitę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"