TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Be Klaipėdos krašto būtume mažesnė ir silpnesnė valstybė - prezidentė

2013 01 15 9:14
D.Grybauskaitė/Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Lietuvai minint Klaipėdos krašto atgavimo 90-metį, prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžia, kad be šios teritorijos Lietuva būtų politiškai, ekonomiškai ir kultūriškai silpnesnė valstybė.

"Šiandien neįmanoma įsivaizduoti Lietuvos be jūros. Prieš 90 metų sukilimo organizatorių pastangomis Lietuva atgavo Klaipėdos kraštą ir vėl tapo jūrine valstybe. Šiandien Klaipėda – tai ne tik Lietuvos langas į Vakarus, bet ir mūsų šalies energetinio savarankiškumo simbolis. Be Klaipėdos krašto neabejotinai būtume kur kas mažesnė ir politiškai, ekonomiškai bei kultūriškai silpnesnė valstybė", - teigia šalies vadovė.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį, kad prieš devynis dešimtmečius Lietuva buvo labai pavojingoje situacijoje – neturėdama Vilniaus ir Klaipėdos, valstybė galėjo neišgyventi.

Jo teigimu, radikaliam žingsniui pasiryžusi valdžia rizikavo būti pasmerkta, tačiau tada buvo žvelgiama toli į ateitį ir "Klaipėdos žygis" pasiteisino. "Ką duoda Lietuvai "jūros valstybės" statusas? Plačius horizontus, laisvės pojūtį, galimybę bendrauti su tolimais partneriais. Juk ten, kur jūra, negali būti sustabarėjimo, negali būti diktato, negali būti užsisklendimo, žmogaus niekinimo. Klaipėdietiška dvasia pasireiškia drąsiais sprendimais, lankstumu, demokratinėmis nuostatomis. O visa tai virsta ūkine sėkme, turtingesniu klaipėdiečių gyvenimu", - sakė Vyriausybės vadovas.

Iki XX amžiaus Klaipėdos kraštas priklausė vokiečiams, tačiau po Pirmojo pasaulinio karo Versalio taikos konferencijoje 1919 metais kraštą nutarta perduoti Tautų Sąjungos žinion. 1920-1923 metais šią dabartinės Lietuvos dalį mandato teise valdė prancūzai.

1923 metų sausį Lietuva suorganizavo sukilimą, kuriame dalyvavo civiliais rūbais persirengę Klaipėdos bei Didžiosios Lietuvos savanoriai bei šauliai. Sausio 19 dieną buvo paskelbta Šilutės deklaracija apie Klaipėdos krašto prisijungimą prie Lietuvos, tos pačios dienos vakare į Klaipėdą įžygiavo Lietuvos kariuomenė.

Pasaulio bendruomenė Klaipėdos kraštą kaip Lietuvos dalį pripažino 1924 metų gegužę.

1925 metų Klaipėdos krašto gyventojų surašymo duomenys parodė, kad krašte gyvena 141 tūkst. gyventojų, iš jų 64 tūkst. vokiečių, 37 tūkst. lietuvių ir 34 tūkst. "klaipėdiečių", kurie namuose kalbėjo lietuviškai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"