TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Be knygų netektų paskutinės akių šviesos

2010 09 02 0:00
LAB direktorė R.Januševičienė neabejoja, kad bibliotekos Kauno filialas regėjimo negalią turintiems žmonėms būtinas.
Asmeninio albumo nuotrauka

Kauno aklieji ir silpnaregiai gali likti be bibliotekos, kurioje saugomi jiems skaityti pritaikyti spaudiniai. Patogioje laikinosios sostinės vietoje esančias patalpas Vyriausybė užsimojo privatizuoti.

Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) sunerimo rugpjūčio viduryje iš Kauno merijos gavusi raštą, kuriuo pranešta, kad Savanorių prospekte įsikūrusio LAB filialo patalpos bus perduotos Valstybės turto fondui (VTF). "Šiame rašte biblioteka taip pat informuojama, kad su savivaldybe sudaryta panaudos sutartis lieka galioti ir tais atvejais, kai sutarties objektas iš vienos institucijos pereina kitai. Tačiau sužinojome, jog iš tiesų filialo patalpos dar liepą Vyriausybės nutarimu įtrauktos į Privatizuojamų objektų sąrašą", - pasakojo LAB direktorė Rasa Januševičienė.

Gardus kąsnelis

Anot LAB vadovės, ginčai dėl 245 kvadratinių metrų ploto patalpų yra virę ne kartą. Privatizuoti jas siūlyta ir anksčiau. Tačiau Kauno politikus iki šiol visada pavykdavo įtikinti, kad specializuota biblioteka, kurioje sukaupta šimtai tūkstančių Brailio raštu parašytų knygų, įvairių leidinių ir gausybė garso įrašų, akliesiems bei silpnaregiams yra būtina. "Matyt, vėl atsirado norinčiųjų įsigyti šias patalpas, todėl diskusijos dėl jų pardavimo vėl atnaujintos", - apgailestavo R.Januševičienė. Prieš trejus metus LAB Kauno filialo patalpos buvo suremontuotos, tam išleista daugiau kaip 313 tūkst. litų.

LAB direktorė tikino, kad laikinojoje sostinėje nėra kitų vietų, kur regėjimo negalią turintys asmenys galėtų skaityti jiems pritaikytus spaudinius. Kai kuriems sunkiai vaikštantiems ar Kauno rajone gyvenantiems žmonėms knygos pristatomos į namus.

Minėtos patalpos 1962 metais skirtos specialiajai aklųjų bibliotekai, o suremontuotos ir neregiams pritaikytos tuometės Lietuvos aklųjų draugijos lėšomis. Pasak R.Januševičienės, biblioteka yra istoriškai susiformavusioje neregių gyvenamoje miesto vietoje, jos paslaugomis naudojasi per 700 žmonių, iš jų 631 yra neregys ar silpnaregis.

Nieko nenutuokė

Apie LAB Kauno filialą galintį ištikti likimą sužinoję Kauno tarybos nariai puolė rinkti parašų, kad Vyriausybė išbrauktų bibliotekos patalpas iš Privatizuojamų objektų sąrašo.

"Merijos Turto skyrius, kurio iniciatyva objektai perduodami VTF, sprendimus priimantiems politikams dažniausiai nieko nepaaiškina. Prisidengiant įstatymu pareiškiama, kad nereikalingas patalpas turime kuo skubiau grąžinti valstybei, o kas jose yra paprastai neatskleidžiama", - sakė Kauno tarybos narys Kęstutis Mikėnas. Apie tai, kad VTF atiteksianti biblioteka bus įtraukta į Privatizuojamų objektų sąrašą, tarybos opozicijoje dirbantys politikai esą nenutuokė.

"Jei niekas nebūtų apie tai prabilęs, gal reikalas tyliai būtų baigęsis be jokių skandalų?" - svarstė K.Mikėnas. Jis atkreipė dėmesį, jog apie tai, kad keičiasi patalpų savininkai, LAB vadovybė buvo informuota ne išsyk, o likus mėnesiui iki procedūros pabaigos.

Privalėjo žinoti

LŽ kalbintas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys tikino, jog laikinosios sostinės valdžia privalėjo žinoti, kad LAB Kauno filialo patalpas norima parduoti. "Savivaldybė tebėra faktinė patalpų savininkė, o Kultūros ministerija - filialo steigėja. Tarp šių dviejų institucijų diskusija dėl privatizavimo tikrai turėjo vykti", - sakė jis. V.Stundys aiškino, kad siūlymą Vyriausybei atsisakyti specializuotos bibliotekos Kaune galėjo pateikti jos steigėjas ar valdytojas. Kas konkrečiai tai padarė, neaišku.

"Turtą galima išbraukti iš Privatizuojamų objektų sąrašo. Žinau tokių atvejų. Tik tai turi padaryti prašęs įtraukti patalpas į šį sąrašą asmuo, be to, jis turi pateikti rimtų argumentų. Tokia procedūra paprastai užtrunka", - teigė V.Stundys.

Baimintis neverta?

Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjas Antanas Slušnys sakė, kad LAB Kauno filialo patalpos merijos žinioje yra maždaug nuo 2003 metų. Būtent tada objektas įtrauktas į savivaldybės turto apskaitą, bet realiai miestas juo nedisponavo. Kai įsigaliojo įstatymai, įpareigojantys savivaldybes perduoti tiesioginėms funkcijoms vykdyti nereikalingas patalpas VTF, imta rūpintis bibliotekos dokumentais. Baigus šią procedūrą miesto tarybos nariams pasiūlyta priimti sprendimą dėl objekto grąžinimo valstybei.

"Kitaip pasielgti negalėjome", - tikino A.Slušnys.

Anot jo, LAB vadovybei nerimauti nereikėtų. "Jokios tragedijos dėl to, kad patalpos atsidūrė privatizuojamųjų sąraše, nėra. Pakanka Kultūros ministerijai kreiptis į VTF ir jos bus grąžintos steigėjai. Fondui perduoti objektą buvo svarbu, nes jis kol kas nėra tvarkingai registruotas kaip valstybės turtas", - aiškino A.Slušnys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"