TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Be L. Donskio tapo tamsiau

2016 09 22 6:00
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Netikėtai mirus filosofui Leonidui Donskiui, mūsų viešasis, akademinis, intelektinis gyvenimas tapo tuštesnis ir nykesnis. Vis dėlto viliamasi, kad profesoriaus palikimas, prasmingos, inteligentiškos idėjos bei vizijos turės deramą vietą valstybėje.

L. Donskis mirė vakar rytą Vilniaus oro uoste, laukdamas skrydžio į Rusiją. Jis turėjo dalyvauti renginiuose Sankt Peterburge: pristatyti savo naują knygą , skaityti paskaitas Europos ir Atvirajame universitetuose. Spėjama, kad 54-erių L. Donskį ištiko širdies smūgis.

Jo bičiuliai, bendražygiai, politikai ir visuomenės atstovai pažymi, kad Lietuva neteko vieno šviesiausių intelektualų.

Indėlis į geresnę Lietuvą

Artimas bičiulis Sergejus Kanovičius L. Donskį apibūdino kaip nepaprastai gerą žmogų: labai nuoširdų, inteligentišką, žavintį subtiliu humoro jausmu. Be to, jis buvo tikras Lietuvos patriotas. „Manau, daugelis suvokia, kad Lietuva neteko vieno šviesiausių savo žmonių. Jis buvo moralinis autoritetas. Žinau, kad daug kam tai nepatiko. Jis to nepaisė, labai inteligentiškai ir mandagiai sugyveno su tais, kurie jo negerbė. Jis neturėjo pykčio jausmo. Jeigu jį kas nors įžeisdavo, jis tiesiog eidavo tolyn, ieškodavo gražesnio tikslo, gilesnės prasmės, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo S. Kanovičius. – Jis buvo kūrybos žmogus, visą laiką kūrė. Buvo nepaprastai darbštus.“

S. Kanovičius vylėsi, kad bus ne tik tinkamai įvertintas L. Donskio palikimas, bet ir bus pagalvota, kaip jį įamžinti, išsaugoti jo indėlį į mūsų visuomenės plėtrą, demokratiškesnę, draugiškesnę, tolerantiškesnę Lietuvą. „Įsivaizduočiau, kad tai turėtų būti ne tik bičiulių, suinteresuotų ar nelabai suinteresuotų įstaigų darbas, bet ir kokia nors visuomeninė iniciatyva, kuri galbūt taptų jo vardo biblioteka ar premija. Manyčiau, visas jo darbas ir gyvenimas Lietuvai vertas gerokai daugiau, nei galėčiau pasakyti“, – kalbėjo jis.

Svarbus balsas

Visuomenininką Darių Kuolį su L. Donskiu siejo tie patys mokytojai – Vytautas Kavolis, Aleksandras Štromas, taip pat kultūrinis liberalizmas, „Santaros-Šviesos“ organizacija. „L. Donskis buvo ir lieka labai svarbia asmenybe Lietuvos akademiniame, kultūriniame, viešajame gyvenime“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Anot D. Kuolio, L. Donskis sąmoningai rinkosi viešojo intelektualo kelią: vedė laidas, bendraudavo su visuomene, buvo pasukęs ir į politiką. Kartu jis buvo labai atidus akademikas savo studentams. Lituanistas, siejęs įvairias humanitarinių mokslų sritis: filologiją, filosofiją ir politologiją. „Tai žmogus, demonstravęs tam tikrą moralinį jautrumą ir moralinę poziciją šiandienos visuomenėje. Žmogus, kuris labai ryškiai reprezentavo Lietuvą, atstovavo jai ir akademinėje pasaulio bendruomenėje. Jis taip pat atstovavo Lietuvai Europos Parlamente, rodydamas pasauliui intelektualios, moraliai jautrios, atviros, tolerantiškos šalies veidą. Mums, lietuviams, buvo labai svarbu tokį balsą turėti“, – pažymėjo D. Kuolys.

Jo įsitikinimu, L. Donskio mirtis – didelė netektis Lietuvos viešajam, akademiniam gyvenimui, universitetams, taip pat politikai. „Man labai gaila tų būsimųjų studentų, kurie ateis į Vytauto Didžiojo universitetą ir jau nebegirdės L. Donskio paskaitų“, – kalbėjo D. Kuolys.

Įžvalgos turi stipriau skambėti

Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis sakė, kad L. Donskis buvo filosofijos, politikos ir kitų mokslų grandas, o drauge su juo išėjo ir universiteto dalis.

Istorikas Egidijus Aleksandravičius artimą bičiulį L. Donskį apibūdino kaip unikalų dėl jo darbštumo, intelektinės kūrybos įtampos. „Jo įžvalgos, kaip dažnai būna pasitraukus autoriui, turės tik stipriau skambėti“, – įsitikinęs profesorius.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky išskyrė L. Donskio vaidmenį diskusijoje apie nacių bendrininkų vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metais. „Valstybėje ko nors pasiekti, ypač žydų bendruomenei, yra sudėtinga. Bet jis bandė, stengėsi ir drąsiai apie tai kalbėjo“, – teigė ji.

Gyveno be pykčio

Ekonomistas Gitanas Nausėda, kuris su L. Donskiu susipažino, kai jiedu susibūrė apie prezidentą Valdą Adamkų, filosofą apibūdino kaip „vaikščiojantį IQ“. „Jam prabilus visi nuščiūdavome, mat bijodavome ką nors svarbaus praleisti“, – prisiminė jis.

Anot G. Nausėdos, L. Donskis buvo liberalas par excellence, nors bodėjosi partinių priklausomybių ir tik kartą laikinai, ko gero, ir atsitiktinai, įlipo į tą galerą. „Pagal jį buvo galima nustatyti savo ideologinį laikrodį. Pagal jį ir aš suvokiau, kad visgi nesu liberalas... Pastaraisiais metais su Leonido pozicija gana dažnai nesutikdavau, tačiau viską atpirkdavo jo mąstymo kultūra, jos plotis ir gylis. Intelekto jėga leido jam ne tik vesti laidas, bet ir gyventi be pykčio. Tiesiog kvėpuoti išmintimi... Todėl tariu liūdnai, bet be kartėlio – geriausia, kas galėjo atsitikti pastarųjų dešimtmečių Lietuvos intelektiniame gyvenime, jau atsitiko, ir tai yra L. Donskis“, – kalbėjo ekonomistas.

Viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus socialinio tinklo paskyroje taip pat pasidalijo keliomis įžvalgomis apie L. Donskį. Pirmiausia M. Katkus akcentavo, kad filosofas pradėjo viešų komentarų kultūrą. Lygiuojantis į jį, mėgdžiojant jį, konkuruojant su juo, nepritariant jam, pykstant ant jo mūsų viešoji erdvė praturtėjo gausybe intelektualų. M. Katkaus nuomone, L. Donskis reabilitavo humanitarinį protą viešajame diskurse ir akademiją atvedė į visuomeninį bei politinį gyvenimą.

Jis pabrėžė, kad L. Donskio netektis – smūgis ir liberalams. „Be profesoriaus intelektinio svorio viešajam liberalizmui gresia nugrimzti į mūsų viešajai politikai įprastą artimesnio ar tolimesnio užsienio mimikriją, užsidaryti libertarizmuose ar liberalizmuose, nueiti prie populistinės nereflektuojamos atjautos ar likti vien prie ekonomizuoto technokratinio pasaulio vaizdinio“, – perspėjo M. Katkus.

Stengėsi įnešti sąžiningumo

Užuojautas dėl L. Donskio mirties pareiškė šalies vadovai. Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, Lietuva neteko iškilaus humanitaro, savo akademinėje ir visuomeninėje veikloje aktyviai gynusio laisvės ir žmogaus orumo idėjas. „Profesorius L. Donskis buvo tvirtas europinių vertybių ir vakarietiško mąstymo pavyzdys ne tik jaunajai kartai, bet ir visiems Lietuvos žmonėms“, – pažymėjo ji.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sakė, kad L. Donskis buvo šviesulys ne tik moksle, bet ir valstybės, visuomeniniame gyvenime. „Jis rūpinosi dėl Lietuvos ateities, savo išmintimi ir patarimais stengėsi įterpti giedrumo, sąžiningumo į mūsų gyvenimą. Tikiuosi, kad jis paliko pavyzdį ateinančioms kartoms, kaip reikia gyventi, siekti aukštesnių tikslų ir tikėti ateities Lietuva“, – vylėsi jis.

Leonido Donskio biografija

Gimė 1962-ųjų rugpjūčio 13 dieną. 1985 metais baigė lietuvių filologiją ir teatro pedagogiką Lietuvos konservatorijos Klaipėdos Pedagoginiame fakultete.

1987 metais baigė filosofiją Vilniaus universitete (VU). 1990 metais apgynė disertaciją VU, o 1999-aisiais – Helsinkio universitete.

Nuo 2002 metų buvo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros profesorius ir Išeivijos studijų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas. 2003–2005 metais – VDU Filosofijos katedros vedėjas, 2004-aisiais VDU atliko habilitacijos procedūrą. 2005 metais VDU senatas jam suteikė profesoriaus pedagoginį vardą.

Dirbo JAV, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Vengrijos universitetuose. Parašė daugiau kaip 40 knygų ir per 500 straipsnių.

2009–2014 metais buvo Europos Parlamento narys.

Nebėra šviesaus žmogaus

Atėjo žinia ne tik netikėta, bet ir neįtikėtina. Leonidas Donskis ką tik buvo greta mūsų, tarp mūsų kaip neatskiriama Lietuvos dvasinio visuomeninio gyvenimo dalis. Daugeliui buvo artimas protu ir draugiškumu. Nebėra.

Patriotas, kuriam sopėjo gimtosios Lietuvos netobulumai, mąstytojas, kuriam nuolat rūpėjo Europos ir visos mūsų vadinamosios Vakarų civilizacijos ateitis. Nebebus su kuo apie tai pasikalbėti. Priskirtas filosofams, jis buvo dvasios istorikas ir diagnostikas, įžvalgus ir aiškiai, griežtai, bet nepiktai perspėjantis, kai matė žmonių klaidas ir kvailybes. Nenuilstamai darbštus ir visada tiesus, tad būtent toks buvo ir toliau būtų labai reikalingas. Jo krašto praeitis ir dabartis, būtent žmonės, atsidūrę neapykantos ideologijų mėsmalėje ir su vėlesniais recidyvais, buvo jo didysis rūpestis. Norėjo būti visuomenės gydytojas, kuris liečia žaizdas be pykčio, ir tikriausiai dažnai jautėsi vienišas. Taip pat Europos Parlamente, kur kelerius metus greta kits kito dirbome. Prisiminkim jį su pagarba.

Atjaučiu artimuosius.

Vytautas Landsbergis

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"