TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Be melo, be smurto

2012 04 16 7:03

Po dviejų savaičių žygis už teisingumą pajudės per Lietuvą.

Tai trečias judėjimo "Už teisingumą" mitingas Lietuvos sostinės aikštėse. Džiugu, kad sulaukiame vis daugiau paramos iš disidentų, Sąjūdžio pirmeivių, signatarų, kultūros žmonių, neabejingų Lietuvai. Renginiuose daugėja ir jaunimo, o juk būtent jiems teks kurti tą mūsų Sąjūdžio metais svajotą ne tik nepriklausomą, bet ir teisingą Lietuvą.

Kiekvienas iš trijų mitingų turėjo savo prasmę ir tikslą. Pirmasis mitingas įvyko prie prezidentūros, pasipiktinus nežinomų blogiukų veiksmais, nušalinant nuo pareigų gerai dirbusius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą. Buvo tikimasi ir bendrų veiksmų už teisingumą kartu su prezidente. Dabar asmenis, kurie priėmė tuos sprendimus, žinome. Galutinį sprendimą padaręs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, neatlaikęs įtakingų valstybėje jėgų spaudimo, po visuomenės protestų turėjo atsistatydinti. Dabar stebėsime, kaip vyksta FNTT vadovų teismas. Ar jame laimės teisingumas, ar skambučio teisė iš aukščiausių valdžios kabinetų, reikalaujant, kad vis dėlto su FNTT vyrais būtų galutinai susidorota, kaip buvo sumanyta. Kad kiti pareigūnai nekištų nosies į įtakingų asmenų purvinus reikalus. Ar ne gėda, kad Lietuvoje turime tokią situaciją?

Noriu pasakyti aiškiai: gindami FNTT vyrus, gynėme visus Lietuvos teisėsaugoje ir teisėtvarkoje dar likusius dorai dirbančius asmenis, kurių, norėtųsi tikėti, ten yra dar ne vienas, jų teisę toliau be kliūčių dirbti, o mūsų teisę žinoti, kad teisingumas net ir pačių įtakingiausių asmenų atžvilgiu gali būti ir Lietuvoje įvykdytas, kaip tai daroma teisinėse ir demokratinėse valstybėse. Gynėme, vadovaudamiesi savo, kaip piliečių, pareiga ginti teisingumą, nes suprantame: jeigu nebus teisingumo, anksčiau ar vėliau gali nebūti ir valstybės. Žmonės išsivažinės po pasaulį, kur jo yra dar daugiau. Kai kalbu apie teisingumą, turiu omenyje ir socialinį teisingumą, pagarbų požiūrį į žmogų.

Antrasis mitingas prie Seimo buvo skirtas priminti, kad Seimas, kadaise vadintas Lietuvos širdimi, yra viena aukščiausiųjų mūsų valstybės institucijų, kuri visiškai užmiršo parlamentinės kontrolės funkciją, tarp jų ir tokių teisėsaugos institucijų kaip Generalinė prokuratūra (GP). Jeigu kurie nors iš šių institucijų vadovų - ar Seimo komiteto pirmininkai, ar teisėtvarkos institucijų vadovai - neatlieka savo funkcijų, nedirba valstybei ir piliečiams, jie turi atsistatydinti. Antrajame mitinge taip pat raginome Seimą priimti Ypatingojo prokuroro įstatymą, kurį parlamentarai kitą savaitę turi svarstyti po nepalankios Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados. Tokios prokuroro pareigybės įvedimas gal ir nebūtų taip būtinas Lietuvoje, jeigu turėtume normaliai veikiančią GP.

Jeigu aukščiausiųjų valstybės institucijų vadovai suprastų savo atsakomybę už valstybę, kaip tai vis labiau suvokia paprasti mūsų krašto piliečiai, tai jie, o ne visuomenė jau būtų turėję pareikalauti šių pareigūnų atsakomybės už nenuveiktus darbus ar prastus veiklos rezultatus. Bet to Lietuvoje dar nėra, todėl mes rengiame dar vieną mitingą šiandien, jį pavadinę "Už Lietuvą be melo, be smurto!". Mitingą, kuris turėtų nutiesti žygio už teisingumą kelią po visą Lietuvą - iki kiekvieno šalies miesto ir miestelio.

Nesitikėjome, kad visuomeninį judėjimą "Už teisingumą", kurio gimimą sveikina Lietuvos žmonės, pasitiks tokia melo banga. Aiškinta, kad mes prieš prezidentę, ar tarnaujame kokios nors vienos partijos interesams. Dar kartą sakau: vadovaujamės tik savo, kaip piliečių, pareiga ir Sąjūdžio laikų idealais, kurie dabartinėje Lietuvoje įgauna naują aktualumą. Esame pasirengę kas savaitę išdėstyti savo poziciją Lietuvos žmonėms per visuomeninę televiziją, jeigu ši televizija būtų tikrai visuomeninė, o ne tarnautų grupės draugų interesams. Sulaukėme melo ir per kai kuriuos televizijos kanalus bei interneto portaluose. Esame dėkingi tiems žiniasklaidos atstovams, kurie už tiesą.

Smurtas Lietuvoje užgriuvo jau ir mažą mergaitę. Matyt, tokių mergaičių ar berniukų, kurie susiduria su suaugusių dėdžių neteisingumu, yra ne vienas ir ne du. Todėl ir sakome: sustabdykite šį smurtą. Jeigu reikia, pavyzdžiui, Garliavos mergaitės atveju, iš pradžių išsiaiškinkite vadinamąją Kauno pedofilijos ir Kauno žudynių bylą, kodėl tiek daug asmenų toje byloje keistomis aplinkybėmis nuėjo į Anapilį.

Smurto visi mes galėjome sulaukti, matyt, ir praėjusio mitingo metu Vilniuje, nes, kaip paaiškėjo jau po renginio, Vilniaus policijos vadovai buvo pasiruošę sutikti visus mus kaip riaušininkus. Nesuprantama, kodėl tiek daug provokacijų prieš praėjusį mitingą patyrė šio mitingo rengėjai, bet tikimės į daugumą klausimų gauti atsakymą gegužės 7 dieną, kai įvyks Kovo 11-osios akto signatarų ir sąjūdininkų Romualdo Ozolo, Broniaus Genzelio ir mano teismas. Šio teismo metu, manau, įrodysime, kad Lietuvoje veikia labai nedemokratiškas Susirinkimų įstatymas, kuris atveria kelius valdžiai ir teisėsaugai savavaliauti ne tik Vilniuje, bet ir visame krašte. Beje, turime ir praktiškai neveikiantį Referendumo įstatymą, kaip demokratijos iškabą, bei labai uždarą nuo visuomenės ir piliečių valstybę. Ją mes turime atverti Lietuvos žmonėms.

Su valdžios ir teisėsaugos smurtu, savivale susiduria ir sukilę prieš neteisybę žmonės visoje Lietuvoje, todėl akivaizdu, kad vienas svarbiausių uždavinių bus ginti tuos žmones nuo įtakingųjų šioje valstybėje savivalės. Turime pasiekti, kad įtakinga Lietuvoje būtų tauta, o valdžia atliktų tik savo priedermę tarnauti piliečiams.

Uždavinių prieš akis yra labai daug ir ne vienas klausia, kaip visa tai tikimės pasiekti.

Visų pirma, aiškiai suprantame, kad negana teisingumą ginti tik Vilniuje, jį reikia ginti visoje Lietuvoje. Todėl šio, trečiojo, mitingo tikslas: paskelbti žygio už teisingumą Lietuvoje pradžią. Pirmas judėjimo "Už teisingumą" renginys už Vilniaus ribų įvyks po dviejų savaičių, balandžio 28 dieną, Šiauliuose. Kitą savaitgalį visi, kas tik galim, ateikime į pilietinę apsivalymo akciją "Darom". Šios dvi savaitės iki mitingo "Už teisingumą" Šiauliuose yra reikalingos ne tik šiam mitingui parengti, bet ir kitiems, kurie vyks vėliau. Taip pat tai laikas visoje Lietuvoje kurtis judėjimo "Už teisingumą" paramos grupėms. Manome, kad tokios judėjimo grupės gali įsisteigti ir valstybės institucijose.

Seime jau žengti pirmieji žingsniai šia kryptimi. Galbūt judėjimo "Už teisingumą" branduoliai galėtų atsirasti ir teisėtvarkos bei teisėsaugos institucijose, kaip Sąjūdžio metais, pabudindami teisėsaugininkus tarnystei tautai ir valstybei. Kas žino, gal galėtų atsirasti tokia grupė ir prezidentūroje, jei ten yra žmonių tikrais darbais, o ne žodžiais palaikančių visuomenės ir piliečių teisingumo siekius. Sąjūdžio metais Sąjūdžio rėmimo grupės buvo įsikūrusios net tada vadovavusios komunistų partijos organuose. Kodėl jos negalėtų atsirasti ir dabartinėje prezidentūroje? Su visomis paramos grupėmis užmegsime santykius ir ieškosime bendrų kelių, kaip išvyti neteisingumą iš Lietuvos.

Bet judėjimo uždavinys neturėtų būti tik mitingų organizavimas. Būtina burti įvairias ekspertų grupes, iš specialistų, buvusių pareigūnų, kuriems už gerą darbą teko palikti tarnybą, visuomenės atstovų, besirūpinančių teisingumo įgyvendinimo klausimais. Labai svarbu į šią veiklą įtraukti ir jaunus žmones, nes jiems teks kurti mūsų valstybės ateitį. Nors gyvename rinkimų metais, turime pasakyti, kad šio judėjimo, kaip visuomeninės veiklos, darbai turėtų tęstis ir po rinkimų. Mūsų judėjimas kartu su kitomis Lietuvoje veikiančiomis visuomenės organizacijomis galėtų padėti pagrindus tvirtam visuomeninio gyvenimo stuburui sukurti.

Tokio stuburo, kuriam nebūtų baisu, jeigu kur nors į kokią nors valdžios instituciją patektų žmonės, galvojantys, kad valstybė - tai aš, ir visi kiti turi tarnauti tik mano poreikiams tenkinti. Norime aiškiai pasakyti, kad valstybė, tai yra jos piliečiai, tauta ir būtent mes visi kartu su jumis turėtume padaryti, kad Lietuva taptų daug teisingesne valstybe. Valstybe, kurioje būtų gerbiami žmonės, iš kurios niekam nesinorėtų išvykti. Nebent tik pasimokyti ar svetimų kraštų pažiūrėti. O išvykusieji iš Lietuvos norėtų sugrįžti. Apie tokią valstybę svajojome Sąjūdžio metais ir tikiu, ją turėsime.

P. S. Po balandžio 14 dieną įvykusio mitingo peržiūrėjęs ir perskaitęs, kas buvo pateikta žmonėms Lietuvos žiniasklaidos, supratau: žmonėms apie šio renginio esmę neleista sužinoti. Kaip sovietiniais metais. Buvo bandymų pateikti, kad mitingo dalyviai susirinko čia tik dėl kokio nors vieno įvykio, kai tuo tarpu čia buvo paliesti įvairiapusiški klausimai, kurie ir gali duoti pradžią žygiui už teisingumą per Lietuvą.

Straipsnis parengtas pagal balandžio 14 dieną mitinge pasakytą kalbą

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"