TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Be pažymėjimų - trečdalis milijono rinkėjų

2009 05 14 0:00
Politikai neabejoja, kad dėl didelio skaičiaus nežinia kur "dingusių" rinkėjų teks atsakyti VRK pirmininkui Z.Vaigauskui.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Ar tai, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose rinkėjo pažymėjimų negavo iki 20 proc. piliečių, gali būti sąmoningas veikimas, siekiant pakenkti populiariam kandidatui į prezidentus?

Vakar prasidėjo išankstinis pirmojo prezidento rinkimų turo balsavimas. Tačiau jau dabar baiminamasi, kad daugybė piliečių prie balsadėžių nepasirodys nei dabar, nei šį sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose, nes apie 350 tūkst. žmonių (maždaug 13 proc.) taip ir negavo rinkėjo pažymėjimų.

Kenkia kandidatams.

Nerimą kelia ir kitas faktas: kitaip nei anksčiau, daugiausia rinkėjo pažymėjimų neįteikta didžiųjų miestų, taip pat didžiausiu aktyvumu rinkimuose pasižyminčių rajonų gyventojams.

Šį sekmadienį vyksiančių prezidento rinkimų rinkėjo pažymėjimų taip ir nesulaukė 16,7 proc. Vilniaus, 20,4 proc. Kauno, 20,8 proc. Klaipėdos, 18,5 proc. Alytaus, 15,6 proc. Šiaulių gyventojų. Pažymėjimai neįteikti ir daugiau kaip 30 proc. Neringos, 25,7 proc. Visagino, 24,3 proc. Palangos, 18 proc. Utenos rajono balso teisę turinčių piliečių.

Kaip žinoma, didžiausia šių prezidento rinkimų intriga iki šiol išlieka klausimas, ar prireiks antrojo turo, mat viena kandidatė - pati save iškėlusi eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, sulaukia daugiau kaip pusės gyventojų simpatijų.

Jei pirmajame prezidento rinkimų ture dalyvaus daugiau kaip pusė balso teisę turinčių rinkėjų, paprastą dalyvavusiųjų balsų daugumą surinkęs kandidatas taps nugalėtoju. Tačiau balsuoti atėjus mažiau nei pusei rinkėjų, o tokia tendencija pastebima jau ne vienus metus, skaičiuojant laimėtojus galios kita formulė: nugalėtojui reikės surinkti vieną trečdalį visų Lietuvos gyventojų balsų, tai yra mažiausiai 68 proc. atėjusiųjų balsuoti. Kadangi tokia galimybė sunkiai tikėtina, teks papildomai išleisti mokesčių mokėtojų pinigų ir rengti antrąjį rinkimų turą. O jo rezultatus prognozuoti labai sunku.

Reikės atsakyti

"Jeigu yra tikimybė, jog vienas kandidatų į prezidentus gali laimėti jau per pirmąjį turą, esant pakankamai dideliam rinkėjų aktyvumui, tada veikimas, neinformuojant dalies rinkėjų - neįteikiant jiems rinkėjo pažymėjimų, prisideda prie to, kad žmonių prie balsadėžių ateitų kuo mažiau ir prireiktų antrojo rinkimų turo", - piktinosi Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Šis politikas, kaip ir kiti LŽ kalbinti Seimo nariai, teigė negalįs kategoriškai vertinti, ar rinkėjo pažymėjimai daugelio piliečių nepasiekė veikiant sąmoningai, ar taip nutiko dėl neleistino aplaidumo. "Tačiau, mano manymu, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas turi dėl to prisiimti visą atsakomybę. Neatmetu galimybės, kad dėl tokių faktų jo atsakomybės Seime gali būti pareikalauta", - sakė J.Razma.

Apsileidimas už milijonus

Žinia, šiais metais pirmą kartą rinkėjo pažymėjimus piliečiams dalijo ne VRK atstovai, bet konkurso tvarka atrinktos valstybinės bendrovės Lietuvos pašto darbuotojai. Už vieno pažymėjimo įteikimą VRK Lietuvos paštui moka 1,2 lito, taigi visa suma viršija 3 mln. litų.

Kaip jau ne kartą tvirtino Lietuvos pašto Komunikacijos skyriaus vadovė Jurgita Čepulytė, rinkėjo pažymėjimus nešioję paštininkai turėjo daug sunkumų, mat šįkart dokumentus reikėjo įteikti kiekvienam rinkėjui asmeniškai arba kartu gyvenančiam žmogui, neleista jų palikti kaimynams ar įmesti į pašto dėžutes.

Pasak J.Čepulytės, pašto darbuotojai dažnai susidurdavo su atvejais, kai gyventojai neįsileisdavo jų į butus, taip pat paaiškėjo, kad daugybė piliečių gyvena kitur, ne ten, kur registruoti, arba yra išvykę į užsienį.

Pirmininkas teisina

Lietuvos paštui kilusias problemas itin gerai supranta ir bando pateisinti ne kas kitas, o VRK pirmininkas Z.Vaigauskas. Nors jam pagal pareigas priklausytų ne ieškoti pateisinamų prastai atlikto darbo priežasčių, bet pareikalauti atsakomybės. Būtent to daryti Z.Vaigauskas nesirengia.

"Mūsų galva, taip ir yra: paštininkai didžiųjų miestų gyventojų ir negalėjo surasti. Pavyzdžiui, Neringoje gyvenamąją vietą yra deklaravę daug žmonių, kurie iš tiesų ten negyvena. Vilniuje paštininkų tai neįsileidžia, tai gyventojų namie nėra, tai piliečiai negyvena nurodytu adresu", - vardijo pateisinimus VRK pirmininkas. Tiesa, Z.Vaigauskas užsiminė, jog komisijos nariams kilo abejonių - galbūt Lietuvos pašto darbuotojai nebuvo pakankamai kruopštūs. Juo labiau kad VRK turi galią bent jau išreikalauti baudą, jei būtų nustatyta, jog pažeidimai dalijant rinkėjo pažymėjimus padaryti dėl pašto darbuotojų kaltės.

"Tačiau mūsų komisijos tikrindamos nesurado, kad pažymėjimai būtų neišdalyti dėl pašto darbuotojų kaltės, - nestokojo geranoriškumo Z.Vaigauskas. - Dabar matome, kad visos Lietuvos mastu nusiskundimų nėra daug, negauta pranešimų, kaip anksčiau, jog rasta išmestų pažymėjimų. Išnešiojimas, ko gero, buvo geresnis."

Jau 15 metų VRK vadovaujantis teisininkas, beje, nuolat į šias pareigas perrenkamas dažniausiai to paties Česlovo Juršėno, vieno įtakingiausių Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovų, iniciatyva, randa ką atkirsti ir į abejones, kad piliečių nepasiekę rinkėjo pažymėjimai gali sumažinti atėjusiųjų prie balsadėžių skaičių. "Jei pasieksime 90 proc. ar 80 proc. rinkėjų aktyvumą - juk tiek žmonių pažymėjimus gavo, - bus labai puiku. Ne nuo to priklauso dalyvavimas rinkimuose", - ironizavo Z.Vaigauskas.

Niekam ne į naudą

Kandidatai į prezidentus, jų atstovai ir kiti politikai susiklosčiusioje situacijoje įžvelgia ne ironiją, bet neleistiną aplaidumą. "Faktų, kai žmonės negauna rinkėjo pažymėjimų, žinome ne vieną, ir mūsų štabas sulaukia skambučių, - LŽ tvirtino kandidatės D.Grybauskaitės rinkimų štabo atstovas spaudai Linas Balsys. - Šie atvejai kelia nerimą, nes dėl sistemos, atsakingos už rinkėjo pažymėjimų skirstymą, gali nukentėti rinkėjų aktyvumas, o tai - niekam ne į naudą."

LSDP kandidatu į prezidentus iškeltas Algirdas Butkevičius pabrėžia, kad 20 proc. rinkėjo pažymėjimų didžiuosiuose miestuose negavusių piliečių skaičius - neįtikimai didelis. "Iki 10 proc. gal ir galima suprasti, tačiau 20 proc. - per daug. Galbūt dalis piliečių yra išvykę iš Lietuvos, bet tikrai ne tiek", - pažymėjo kandidatas.

A.Butkevičius neslėpė apmaudo ir dėl to, kad neįteikti pažymėjimai gali turėti įtakos rinkėjų aktyvumui. Tai esą pakenktų ne tik didelį populiarumą pelniusiai kandidatei, bet ir kitiems rinkimų dalyviams, mat žmonės, dar svarstantys, už ką balsuoti, negavę pažymėjimų prie balsadėžių gali ir nepasirodyti.

"Manau, apie netinkamą Z.Vaigausko darbą kalbama jau labai ilgai. Vieną kartą reikėtų ryžtis ir pareikalauti atsakymo, kodėl kartojasi tos pačios klaidos", - teigė A.Butkevičius.

Socialdemokratų tėvonija

Partijos "Tvarka ir teisingumas" kandidatu į prezidentus iškeltas Valentinas Mazuronis įžvelgia dar vieną didelių abejonių keliančią tendenciją. Kaip žinoma, sprendimą rinkėjo pažymėjimų dalybas patikėti kitai institucijai, o ne VRK, po karštų ginčų Seimas priėmė šių metų vasarį. Nors buvo nuspręsta skelbti paslaugos teikėjo konkursą, VRK pirmininkas Z.Vaigauskas jau tuo metu atvirai kalbėjo manąs, jog darbas bus pavestas Lietuvos paštui. Netrukus, balandžio pradžioje, susitarimas su šia valstybine įstaiga ir pasirašytas.

"Akivaizdu, kad įstatymo pakeitimas buvo skirtas konkrečiai Lietuvos paštui. Kitos tokios struktūros, turinčios visą kraštą apimantį tinklą, Lietuvoje tiesiog nėra", - dalijosi abejonėmis V.Mazuronis.

Ne paslaptis, kad Lietuvos paštas iki šiol vadinamas socialdemokratų tėvonija. Šios partijos įtaka minėtoje įstaigoje ypač sustiprėjo po 2006 metų, Lietuvos paštą kuruojančios Susisiekimo ministerijos vadovybės, kurioje dominavo LSDP nariai, iniciatyva. Tada savo postų neteko ilgamečiai Lietuvos geležinkelių vadovai, o jų vietas be konkursų užėmė "jaunas kraujas" - daugiausia LSDP vadovų artimieji ar partijos rėmėjai.

"Tai, kad Lietuvos paštas neįvykdė įsipareigojimo organizuoti sklandų rinkėjo pažymėjimų teikimą, yra VRK apsileidimas. Komisijos pirmininkas dėl to tikrai turi prisiimti atsakomybę, nes darbui atlikti turėjo visus svertus", - dėstė TS-LKD atstovas J.Razma.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"