TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Be privačios medicinos ištiktų katastrofa

2013 01 23 4:20
A.Matulo nuomone, kalbėti, kad per privačias medicinos įstaigas plaunami pinigai, visiškai nekorektiška. /Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Su Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininku, o praėjusią kadenciją - pirmininku, konservatoriumi Antanu Matulu kalbamės apie buvusias ir numatomas sveikatos sistemos reformas.

- Ar Jūs, sveikatos politikos profesionalas, galėtumėte paaiškinti, kokias šios srities pertvarkas brandina naujoji valdžia?

- Prisipažinsiu, suprasti esmę iš ministro Vytenio Andriukaičio kalbų labai sudėtinga. Jis deklaruoja ketinantis atkurti nacionalinę sveikatos sistemą. Tačiau sistema, kuriai priklauso visos viešosios ir privačios įstaigos, sudariusios sutartis su Ligonių kasa, egzistuoja, jos niekas nesugriovė. Iki šiol visos valdžios stengėsi išlaikyti šios sistemos vientisumą. Ministro kalbos verčia įtarti, kad ateityje su privačiai dirbančiais medikais sutarčių planuojama nesudarinėti. Tai būtų grįžimas į sovietinius laikus. Viliuosi, kad toks kelias jau nebeįmanomas, nes sveikatos sistema jau toli pažengusi į priekį. Be to, diskriminuoti bei riboti privataus verslo neleis ir Europos Sąjunga.

- Ar šiandienos sveikatos apsauga išsiverstų be privačios medicinos?

- Tai būtų katastrofa. Daugelyje didmiesčių beveik pusė šeimos gydytojų dirba privačiai. Arba hemodializės procedūros. Privatininkas, investavęs į šią sritį, valstybei sutaupė labai daug pinigų. Be to, ypač rajonuose ši paslauga žmonėms tapo kur kas prieinamesnė. Kalbėti, kad per privačias medicinos įstaigas plaunami pinigai, visiškai nekorektiška. Ir privačioms, ir valdiškoms įstaigoms pinigai pervedami tik po to, kai suteikiamos paslaugos. Tai koks skirtumas, kas jas teiks?

- Kokių sprendimų, Jūsų nuomone, ministras turėtų imtis pirmiausia?

- Jis puikiai įžvelgia problemas, tačiau pernelyg skubotai siūlo jas spręsti. Kadangi netrumpą laiką ministras neturėjo galimybės dalyvauti formuojant aktyvią sveikatos politiką, akivaizdu, kad jo požiūris į sistemą atsilieka maždaug 15 metų. Logiškiausia būtų bent porą trejetą mėnesių pasigilinti į aktualijas ir nekelti panikos. Ministras teisingai įvardijo, kad žmogus, drausdamasis privalomuoju sveikatos draudimu, turėtų aiškiai žinoti, kokias konkrečiai paslaugas už tai gaus. Dabar to nėra, nes valstybė nedrįsta įvardyti paslaugų apimties. Susidaro paradoksali situacija: valstybė tikina apmokėsianti viską, tačiau akivaizdu, kad tai neįmanoma. Todėl atsiranda legalus arba nelegalus pacientų reketas. Matyt, nuo šito reikėtų ir pradėti.

Be to, akivaizdu, kad būtina atskirti sveikatos politikos formavimą nuo pinigų skirstymo, t. y. Ligonių kasą nuo Sveikatos apsaugos ministerijos - daugelio sveikatos įstaigų steigėjos. Tik tokiu būdu įmanoma išvengti nuolat kylančio interesų konflikto. Šiam projektui Seimas po pateikimo yra pritaręs. Kai ministras įsigilins į reikalus, viliuosi, jo retorika ir tonas pasikeis. Matau didelį V.Andriukaičio potencialą, su juo galima diskutuoti aukštu profesiniu lygiu.

- Ar galėtumėte atvirai įvardyti, kokių sveikatos politikos klaidų per praėjusius ketverius metus padarė buvusi valdžia?

- Didelių klaidų tikrai nebuvo, o padaryta iš tiesų nemažai. Pirmiausia buvo atskirtas sveikatos draudimo biudžetas. Įvedę atskirą 9 proc. mokestį krizės metu išgelbėjome Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą. Į sistemą buvo įtraukta apie 200 tūkst. žmonių, kurie iki tol arba nemokėjo mokesčių, arba jie buvo tik simboliniai. Pavyzdžiui, ūkininkai už sveikatos draudimą mokėjo tik 3,5 lito per mėnesį. Tai ką už tokius pinigus galima gydyti? Todėl sakyčiau taip - svarbiausia problema buvo ne klaidos, o kad dar daug darbų liko nepadaryta. Kai kuriuos jų paminėjau. Žinoma, kaip buvęs komiteto pirmininkas galiu tik apgailestauti, kad per praėjusius 1,5 metų Sveikatos apsaugos ministerija Seimui neteikė būtiniausių įstatymų pataisų. Tai teko daryti pačiam komitetui.

- Kokią finansinę padėtį naujoji valdžia paveldėjo iš buvusiosios?

- Galiu užtikrinti - privalomojo sveikatos draudimo sistemą palikome idealią. Jeigu kada nors būčiau skiriamas sveikatos apsaugos ministru, norėčiau rasti būtent tokią situaciją. 2006 metais PSDF biudžetas siekė 2,6 mlrd. litų, 2013-iesiems skirta net 4,2 mlrd. litų. Prieš šešerius metus valstybė už draudžiamą asmenį mokėdavo 320 litų, dabar - 760 litų. Kaip nė vienai kitai sričiai PSDF biudžetas šiemet padidėjo 3,5 procento. Ir dar rezerve palikome sukauptus beveik 300 mln. litų. Tad ministras gali džiaugtis, protingai tvarkytis ir negąsdinti žmonių.

- Paskutinis klausimas - asmeniškas. Ar skiepijatės nuo gripo?

- Taip, ir nuo gripo, ir pneumokokine vakcina. Pastaroji rekomenduojama žmonėms, turintiems nuolatinių kvėpavimo takų problemų, kamuojamiems bronchitų ar sinusitų. Rezultatas tiktai puikus: pernai gripu nesirgau, šiemet - dvi ar tris dienas lengvai slogavau.

Seimo narį kalbino Raimonda Ramelienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"