TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Be specialaus įstatymo sunku ginti savo teises

2013 04 10 5:17
V.Kravčionok: "Naujojo įstatymo projektą galima priimti kaip pagrindą tęsti diskusijas, tačiau su tam tikromis išlygomis." /Romo Jurgaičio nuotrauka

Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos seniūnės pavaduotoja Vanda Kravčionok įsitikinusi, kad tautinių mažumų problemas padėtų išspręsti jų teises reglamentuojantis įstatymas.

- Vyriausybė savo programoje įsipareigojo parengti Tautinių mažumų įstatymą. Kokia jo reikšmė?

- Niekam netrukdęs Tautinių mažumų įstatymas mūsų valstybėje galiojo 20 metų. Priminsiu, kad jis buvo priimtas po kruvinų 1991 metų sausio įvykių. Tautinės mažumos vienareikšmiškai parėmė Lietuvos nepriklausomybės siekius ir mums visiems kartu pavyko ją iškovoti. Įstatymą pasirašė ne kas kitas, o Vytautas Landsbergis, tuometis faktinis valstybės vadovas. Deja, 2010 metais konservatorių ir liberalų dauguma jį panaikino. Tai buvo išskirtinės reikšmės teisės aktas. Kai jis galiojo, netvyrojo tokia didelė įtampa tarp tautinių mažumų atstovų ir Vyriausybės. Panaikinus įstatymą tautinėms mažumoms tapo sunkiau ginti savo teises.

- Kokias pagrindines tautinių mažumų teisės turėtų įtvirtinti naujasis įstatymas?

- Visų pirma, teises kultūros ir švietimo srityse, teisę viešajame gyvenime vartoti tautinių mažumų kalbas, gauti jomis informaciją. Kaip žinome, dalis tų teisių buvo susiaurintos. Dar prieš keliolika metų Lietuvos lenkai ir rusai galėjo žiūrėti televizijos žinias jų gimtosiomis kalbomis. Po kurio laiko liko tik laida rusų kalba. Dabar televizijos kanalai apskritai netransliuoja jokių žinių tautinių mažumų kalba.

Pateiksiu ir kitą pavyzdį: prieš keliolika metų "Valstybės žinios" buvo leidžiamos valstybine ir rusų kalbomis. Tautinių mažumų atstovams, pirmiausia - senyvo amžiaus asmenims, tapo sunkiau gauti informaciją ne valstybine kalba.

- Kritikai tvirtina, kad specialaus įstatymo nereikia, nes pagrindinės jo nuostatos perkeltos į kitus teisės aktus. Be to, dar 2000 metais ratifikuota Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija yra Lietuvos teisinės sistemos dalis.

- Pasikartosiu - specialus įstatymas itin reikalingas, nes jis suteiktų pagrindą ginti tautinių mažumų teises. Įstatymo nelikus ši galimybė iš tautinių mažumų buvo atimta. Minėta konvencija 2000 metais ratifikuota be išlygų, tačiau jos nuostatos nevykdomos. Galiu pateikti konkretų pavyzdį. Konvencijos 22 straipsnyje įtvirtinta, kad nauji teisės aktai negali bloginti tautinių mažumų padėties. Faktai yra tokie - Tautinių mažumų įstatymas buvo panaikintas, o naujos redakcijos Švietimo įstatymas pablogino tautinių mažumų padėtį.

- Kultūros ministerijos parengtas įstatymo projektas tautinėms bendruomenėms jau pristatytas. Kai kurioms iš jų, ypač mažesnėms, dokumentas pasirodė netinkamas. Kaip projektą vertinate jūs?

- Galima priimti jį kaip pagrindą tęsti diskusijas, tačiau su tam tikromis išlygomis. Pavyzdžiui, dėl tautinių mažumų kalbų vartojimo tankiai jų gyvenamose vietovėse. Norint įteisinti tautinės mažumos kalbą tam tikro administracinio vieneto teritorijoje, pagal pateiktą projektą būtina, kad mažuma sudarytų 25 proc. visų gyventojų. Mūsų nuomone, siūloma nuostata yra per griežta. LLRA programoje nurodytas "slenkstis" iki 10 procentų. Toks jis taikomas, tarkime, Čekijoje. Kai kuriose kitose šalyse tvarka dar liberalesnė. Danijoje ir Suomijoje tautinės mažumos, jeigu ji sudaro 6-8 proc. gyventojų, kalba yra vartojama viešajame gyvenime.

Jei šnekame apie mažesnių etninių grupių poziciją šiuo klausimu, neatmetu galimybės, kad dalis jų turi kitokią nuomonę. Tačiau dauguma mažesnių etninių grupių ir pagrindinės etninės grupės - baltarusiai, lenkai, rusai - pritarė projektui ir pateikė savo siūlymus.

Šiuo atveju tikslinga kalbėti ne apie etnines grupes, o apie tautines mažumas. Tautinės mažumos - tai nuo amžių tam tikroje šalyje gyvenančios autochtoninės mažumos. Lietuvoje tai yra lenkai, baltarusiai, rusai, žydai, totoriai, karaimai ir kiti. Pagal tarptautinės teisės normas, neseniai imigravusios, naujos grupės negali pretenduoti į tokias pat teises, kurias turi tautinės mažumos. Į Lietuvą tokios grupės imigravo iš Vidurio Azijos, net iš tolimesnių pasaulio vietų.

- Ar priėmus įstatymą tautinių mažumų problemos išnyktų?

- Tai būtų labai svarbus žingsnis sprendžiant tautines mažumas kamuojančias problemas, nes atsirastų teisinė bazė ginti joms priklausančias teises. Žinoma, viskas priklausys nuo įstatymo nuostatų vykdymo. Esu optimistė, tačiau tenka pabrėžti, kad mūsų valstybėje teisės aktai kartais nėra įgyvendinami.

Seimo narę kalbino TOMAS BAŠAROVAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"