TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Be Uspaskicho kryžiaus

2006 04 24 0:00
Ferdinandas Kauzonas prognozuoja du Darbo partijos ateities variantus.
LŽ archyvo nuotrauka

Kas geriau galėtų žinoti apie tai, kas iš tiesų vyko svarbiausiuose parlamento rūmų kabinetuose tą dramatišką savaitę, kai iš Seimo pirmininko pareigų buvo atstatydintas Artūras Paulauskas, jei ne arčiausiai jo buvę žmonės - patarėjai. Apie tų dienų situaciją ir ne vien apie ją su "Lietuvos žiniomis" sutiko pasikalbėti buvęs pirmininko vyresnysis patarėjas Ferdinandas Kauzonas.

Kai iki Seimo narių balsavimo dėl pasitikėjimo Paulausku buvo likusi dar visa para, Seimo pirmininko sekretoriato kabinetuose tvyrojo didelė įtampa. Ne vienas jų darbuotojas neoficialiai prognozavo, kad Paulauskui išlikti parlamento vadovo pareigose gali būti nelengva. O prognozei pasitvirtinus tiek atstatydintam Seimo pirmininkui, tiek patarėjams teko užleisti vietą naujo pirmininko komandai. Buvęs vyresnysis patarėjas Kauzonas šiuo metu ne tik ilsisi, bet ir analizuoja pastarojo meto įvykius.

- Ar jau atsitokėjote po tokio nelaukto akibrokšto, kokio sulaukėte?

- Pirmiausia, tai nebuvo akibrokštas. Tai buvo dėsningo proceso atomazga. Bent jau aš jos labai laukiau. Tas laukimas nebuvo susijęs su mano laisve. Jis buvo susijęs su Paulausko laisve. Laisve nuo Uspaskicho.

Vertėjo vaidmuo

- Tai ar negalėjo anksčiau jo nusimesti?

- Galėjo, bet negalėjo. Pirmojoje kadencijoje tas kryžius dar nebuvo sunkus. Uspaskichas dar buvo vienas. Švinu jis gulė jau antrojoje kadencijoje, kai jis šalia atsidūrė su visa frakcija, turinčia didžiausią svorį Seime. Ne paslaptis, kad didelės draugystės tarp Brazausko ir Uspaskicho nebuvo niekada. Paulauskas turėjo būti vertėju, padedančiu jiems susišnekėti. Susišnekėti ir buriant po rinkimų koaliciją, ir vėliau, stengiantis ją išlaikyti. Sukrėtimų dėl nesusišnekėjimo buvo ne vienas - ir vertėjas, norėdamas išsaugoti koaliciją, turėjo laviruoti nuo vieno prie kito, sodinti juos prie vieno stalo.

Dabar, kai Uspaskichui koalicija nereikalinga, kai reikia naujų rinkimų, kol partijos reitingai nespėjo nukristi, vertėjo darbas neteko prasmės ir jis buvo pastumtas į pašalį.

Geriausia akimirka

- Bet žiniasklaida informavo, kad tą antradienį, kai Paulauskas buvo atstatydintas, dar iki Seimo lemtingo sprendimo, Paulauskas, norėdamas išsaugoti postą, buvo sutikęs su Uspaskicho reikalavimu paremti komisijos sudarymą dėl prezidento veiklos tyrimo. Ar tai tiesa?

- Nepastebėjau, kad šitą informaciją pateikęs žurnalistas, mano bičiulis Bačiulis, tą lemtingą dieną būtų buvęs arčiau Paulausko nei aš. Tą rytą, apie kurį Bačiulis rašė "Veide", vyko frakcijų seniūnų posėdis. Kai jis baigėsi ir pro posėdžių salės duris išėjo Paulauskas, jį lydėjo trys Seimo valdybos nariai ir vos nesugriebę už rankovės siūlė: sutik, pritark tos komisijos sudarymui ir viskas liks kaip buvo.

Paulauskas pasakė: "Ne, jokiam šantažui nepasiduosiu". Kažką dar ėmiau jiems aiškinti apie tokį marazmą sumaniusios Darbo partijos likimą, bet net neatsimenu ką, nes lūpose buvo kita frazė, kurios jiems nepasakiau: "Dėl šios akimirkos man negaila tų keturių ir pusės savo metų, kuriuos atidaviau Paulauskui".

Tik jau po to, kai praėjus kelioms dienoms Paulauską paklausiau, ar prezidentas bent padėkojo už tokią poziciją, Paulauskas ištarė: "Ne, bet argi tai svarbu..." O man svarbu. Labai. Aš žinau - prezidentas yra inteligentas. Jis negalėjo nepadėkoti. Paprasčiausiai galėjo užmiršti. Man beveik 20 metų mažiau - ir tai jau daug ką užmirštu...

"Darbiečių" ir jų vado ateitis

- Minėjote, kad valdybos nariams pranašavote Darbo partijos likimą. Kokį jį matote?

- Matau du variantus. Pirmasis: Darbo partija toliau "išdykauja", provokuoja, reikalauja, gąsdina, reketuoja ir šantažuoja, kol pagaliau tenka sudaryti naują Vyriausybę ir tvirtinti jos programą. Ir jos nepatvirtinti! Uspaskichas supranta, kad jam, vieninteliam, reikalingi nauji Seimo rinkimai (konservatoriams jau nebereikalingi, nes jų elektoratas Kubiliui už Uspaskicho atvedimą prie realios valdžios dar ilgai nedovanos).

Bet likusios partijos supranta, kad joms priešlaikiniai rinkimai nenaudingi. Todėl mano prognozuojami Uspaskicho kvailiojimai visas jas išves iš kantrybės, ir Uspaskichas, pats to nenorėdamas, sukurs aplinką vaivorykštinei koalicijai. Tai pačiai, kurios idėja buvo primygtinai siūloma šios Seimo kadencijos pradžioje. Tik pačiam Uspaskichui toje koalicijoje vietos nebus. Jis liks už borto. Gal drauge su liberalais demokratais. Daugiau į šią kompaniją niekas, manau, nenorės eiti. Ir tai bus Darbo partijos pabaiga.

Bet yra ir kitas šios partijos likimo variantas. Nusimesti Uspaskicho kryžių. Partijoje juk yra pakankamai padorių ir išmintingų žmonių. Negi manote, kad jiems, pargrįžus namo iš partijos, lengva žiūrėti savo vaikams į akis.

- O koks, Jūsų manymu, Uspaskicho likimas?

- Sunaikins save. Gal ne taip žiauriai kaip Rasputinas, bet sunaikins. Beje, prisiminkime šitą legendinę Rusijos imperijos priešmirtinės agonijos epochos asmenybę. Prisiminkime filmus, knygas apie jį. Ar randate paralelių? Ten nieko daugiau ir nėra - tik paralelės su mūsų lietuviškai uspaskichiška nūdiena. Tik apie Rasputino diplomą - ten nė žodžio.

Diplomas - Ufoje?

Visada kvatojuosi iš Uspaskicho diplomo paieškų. Argi tai turi bent mažiausią prasmę? Koks skirtumas - turi jis jį ar ne. Kvailiausia, kad diplomo ieškoma visai ne ten. Ieškoti reikia Ufoje. Bet apie tai kada nors kitąkart...

O mums Uspaskichą, skirtingai nei Rasputiną, reikia saugoti. Kad vaikams, anūkams parodytume, kad jie suvoktų, kokiais galėjome tapti... Čia aš kalbu ne apie Uspaskicho turtus ir net ne apie jo chamizmą. Daug kas mano, kad jis chamas. Ne visai taip. Jame yra pakankamai daug inteligento. Ar matėte kaip šios koalicijos derybose dėl postų jis patraukia kėdę ir sodina Loretą Graužinienę. O aš mačiau. Jis tik puikiai vaidina chamą, didesnį už save. Kodėl? O todėl, kad žino, jog mūsų tautai patinka chamai. Jie jais žavisi. Ir čia jau ne Uspaskicho, o mūsų tautos problema. Pati skaudžiausia, pati baisiausia.

Nei susižavėjimo, nei keršto

- Ar tai, apie ką ganėtinai aštriai šiandien kalbate, nėra tik kerštas už Artūro Paulausko, kuriuo taip žavitės, atstatydinimą iš Seimo pirmininko pareigų.

- Niekada nesižavėjau Paulausku. Vyrais apskritai nesižaviu. Gal vieninteliu Virgilijumi Alekna. Jis man kažkoks Lietuvos simbolis: visada santūrus, jėgą ir išmintį rodantis tik tada, kai to labiausiai reikia.

Kad žinotumėte ką esu prirašęs apie Paulauską iki to momento, kai jis mane pakvietė jam dirbti. Būčiau aš Paulauskas - per patrankos šūvį Kauzono būčiau neprisileidęs. O jis prisileido. Ir todėl aš negalėjau būti jam neištikimas. Bet nesižavėjau. Dar daugiau, jeigu pamatydavau, kad kas nors iš jaunesnių komandos žmonių (o jaunesni buvo visi) staiga susižavi kuriuo nors savo šefo poelgiu ar pasakyta fraze, iš karto tramdydavau. Jeigu žmogui dirbi - nesižavėk juo. Jeigu žaviesi - tu jau nebereikalingas. Eik lauk ir žavėkis iš toli.

Taigi keršyti neturiu kam. Net Kubiliui, kuris iš esmės ir pradėjo Paulausko nuvertimą. Aš jam dėkingas, kad nuėmė nuo Paulausko pečių provoslavišką kryžių. Liūdna, kad jis, tokiu būdu atverdamas Uspaskichui kelią į realią valdžią, tą kryžių užsivertė ant savo pečių. O ten, ant Kubiliaus pečių, jau ir be Uspaskicho kryžiaus buvo ankšta. Du kryžiai jau riogsojo. Amžinasis kompanijos "Williams" kryžius ir kryžius, simbolizuojantis uošvės nekilnojamąjį turtą, kurį Kubilius, užsikėlęs ant savo pečių, padarė kilnojamu. Ir jau kilnos visą gyvenimą. Kol bus politikoje. Ir dabar, kai Seimo tribūnoje ar televizijos ekrane išvysiu jo iškilią, Rasotą (būtinai šitą žodį rašykite didžiąja raide - gilesnė prasmė) kaktą, aš nematysiu Kubiliaus. Aš matysiu Trijų kryžių kalną.

Naujas vaizdas

- Ar jau buvote Paulausko naujajame kabinete?

- O, jis nuostabus. Kardinaliai skiriasi nuo Seimo pirmininko kabineto. Ir ne vien dydžiu. Senajame kabinete pro langą į Paulauską iš Žvėryno visą laiką spoksojo pravoslavų cerkvė - kaip Arkangelo iš Archangelsko šešėlis. Dabar pažvelgi pro langą - o ten Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Visai kita daina...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"