Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Be visuomenės ir valdžios dialogo nesukursime stiprios valstybės

 
2017 06 16 6:00
Konferencijoje apie užsienio investicijų aplinką Lietuvoje diskutavo (iš kairės): „Lietuvos žinių“ vyriausiasis redaktorius Ramūnas Terleckas, „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas, „Danpower Baltic“ valdybos narys Markus Sussmannas, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė ir ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Ar galime pasakyti, kad turime stabilią valstybę su prognozuojama politine valdžia ir biurokratiniu aparatu? Toli gražu ne. Neaiški nuolat besikeičianti kryptis verslo skatinimo, mokesčių naštos ir kitais klausimais, noras didinti mokesčius ir turėti valstybės kontroliuojamas įmones bei kuo didesnę valdomo ūkio dalį apkartina verslo ir valdžios santykius.

Dialogo trūkumas, nepasitikėjimas verslu ir visuomene sukuria atmosferą, kurioje klesti korupcija ir neteisėta lobistinė veikla, slepiami mokesčiai, įsigali pasyvumas ir gniuždoma piliečių iniciatyva. Tuo metu Lietuvos politinės partijos dažnai elgiasi taip, lyg žinotų stebuklingą vaistą, nuo kurio visuomenė pasijus laiminga ir turtinga.

Šiomis bei kitomis įžvalgomis „Lietuvos žinių“ ir advokatų kontoros „LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas“ Vilniuje surengtoje konferencijoje „Verslo ir valdžios dialogas. Kuria kalba bendrauti?“ dalijosi svečiai iš Švedijos ir Vokietijos bei Lietuvos politikos ir verslo elitas.

Lietuviai konferencijos dalyviai ne kartą pažymėjo, kad viešas pokalbis apie verslo ir valdžios bendravimo ypatumus seniai pribrendęs.

Atviras ir sąžiningas dialogas

Joscha Ritzas, Vokietijos pramonės konfederacijos (BDI) ir Vokietijos darbdavių konfederacijos (BDA) atstovybės Briuselyje atstovas, dalijosi Vokietijos verslo santykių su valdžios institucijomis Berlyne ir Briuselyje patirtimi.

„Gal daugeliui atrodys netikėta, tačiau vieni geriausių mūsų ryšių yra susiklostę su lietuviais. Jeigu apsilankysite Lietuvos atstovybėje Briuselyje, būtinai užeikite ir pas mus – mūsų durys visada atviros, – kvietė Vokietijos pramonininkų ir darbdavių atstovas Briuselyje. – Aš nejuokauju, esame suinteresuoti tuo, kad būtų atviras ir skaidrus dialogas ne tik su vyriausybės atstovais, bet ir su visais, kuriems aktualūs panašūs dalykai.“

Pasak svečio, taip yra todėl, kad šiuolaikinėje demokratijoje daug kas priklauso nuo galimybių suderinti visus, pačius įvairiausius interesus, o politikai savo ruožtu reikalauja indėlio iš kitų suinteresuotų šalių, kad geriau suprastų jų poreikius ir priimtų kaip įmanoma pačius geriausius sprendimus.

„Mes su Vyriausybe savo pozicijas deriname remdamiesi demokratinėmis struktūromis, organizacijoje yra 70 komitetų, kurie prižiūri pagrindines politikos kryptis: energetikos, klimato, inovacijų, mokesčių, užsienio prekybos ir kitas. Į kiekvieną komitetą kiekviena iš 36 asociacijų turi teisę nominuoti po du atstovus, dažniausiai tai kompanijų ekspertai. Ši struktūra leidžia mums rasti subalansuotas, informacija grįstas pozicijas, kurios susiformuoja viešuosiuose debatuose“, – kalbėjo jis.

J. Ritzas pabrėžė, kad Vokietijos pramonininkai veikia skaidriai ir sąžiningai, nes puikiai supranta: jeigu elgtųsi kitaip, sugriautų organizacijos ir kompanijų patikimumą. „Nėra kitos išeities, tik veikti skaidriai. Todėl daug laiko užima, kol surenkame teisingą, pamatuotą ir patikimą informaciją. O visos mūsų pozicijos viešai skelbiamos internete“, – sakė jis.

Demokratijos stiprybė – ne stiprūs viršininkai, o žmonės, todėl geriausias yra padalytos, decentralizuotos galios modelis, kai sąveikauja visos visuomenės grupės.

Svečio nuomone, Briuselyje ir Berlyne suprantama verslo konfederacijų asociacijų ir vyriausybių bendradarbiavimo vertė. Be to, Vokietijos įstatymais nustatyta, kad dėl visų įstatymų projektų turi būti konsultuojamasi su BDI.

Sovietinės sistemos įkaitai

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas, pažymėjo, kad „Lietuvos žinių“ surengta konferencija yra pirmas toks renginys, kai politikai ir verslo atstovai atvirai kalba, kaip kuriame savo valstybę, koks yra ir turėtų būti optimalus santykis tarp įvairių visuomenės grupių.

Visuomenės ir valstybės stiprybė, R. Dargio nuomone, priklauso nuo kelių svarbių veiksnių. Pirma, tai išsilavinęs, stiprus, kūrybingas, gebantis prisiimti atsakomybę, produktyviai veikiantis žmogus.

Antras, tai bendruomenė, kurioje žmonės jungiasi į grupes ir organizacijas pagal profesiją, įsitikinimus, hobį ar teritoriniu principu. „Jeigu turėsime stiprius žmones ir stiprias bendruomenes, bus stipri ir valstybė“, – sakė jis.

Deja, kaip teigė R. Dargis, bendruomeniškumas Lietuvoje sunaikintas sovietmečio. Esą daugiausia mūsų bėdos kyla iš to, kad valdžia daug ką paveldėjo iš tos praeities. „Net jauni politikai dabar sako: „Mes esame valstybė.“

Atrodo, jie įsivaizduoja, kad yra santykis tarp „valstybės“ ir „verslo“. Mano mielieji, nėra tokio santykio! Valstybė esame ir mes, verslininkai. Tie, kurie kuria ir augina šitą valstybę. Ar nematote, kad esame tos sovietinės sistemos įkaitai?“ – retoriškai klausė LPK prezidentas.

Pasak R. Dargio, dar ir šiandien Lietuvoje kartais jaučiame, koks gajus sovietinis „demokratinis centralizmas“, kai kažkas vienas žino, kas geriau kitiems.

Mūsų valstybė iš pradžių skatina privatų verslą investuoti į atsinaujinančią energetiką, paskui persigalvoja ir sukuria tokias sąlygas, kai investuotojams išgyventi beveik neįmanoma.

„Ar ne taip jaučiasi merai, kai jų lyderystė nepageidaujama? Kartojame praeities modelį: aš esu galia, aš esu valdžia ir aš nustatysiu sąlygas, kaip jūs gyvensite. Bet demokratijos, kurią pasirinkome 1990 metais, stiprybė – ne stiprūs viršininkai, o žmonės. Todėl geriausias yra padalytos, decentralizuotos galios modelis. Geriausiai kūrybinės galios pasireiškia, kai sąveikauja visos visuomenės grupės“, – įsitikinęs LPK prezidentas.

Jis ironizavo, kad politinėms partijoms dažnai atrodo, lyg jos žinotų stebuklingą vaistą, kurį nurijusi visuomenė atsibus laiminga ir turtinga. Tačiau tokių vaistų, R. Dargio manymu, nėra.

Neefektyvi lobistinė veikla

Gintaras Balčiūnas, advokatų kontoros „LEADELL Balčiūnas & Grajauskas“ partneris, pažymėjo, kad verslas, siekdamas jam palankių sprendimų, stengiasi daryti įtaką valdžiai ir užsiima lobistine veikla. Pasak jo, teisėta lobistinė veikla yra neatsiejama demokratinių procesų dalis, suteikianti piliečiams teisę išreikšti savo nuomonę ir dalyvauti politikos formavimo procese. Tačiau Lietuvoje esminė su lobizmu susijusi problema yra neigiamas visuomenės požiūris. Būtent dėl baimės sukelti neigiamą visuomenės reakciją įvairios interesų grupės dažnai linkusios slėpti savo lobistinę veiklą. „Taip elgdamosi šios interesų grupės arba pažeidžia įstatymus, arba bando naudotis reguliavimo spragomis, taip tik dar labiau skatindamos neigiamą visuomenės nuomonę apie verslą, politiką ir lobistus. Siekiant pakeisti visuomenės nuomonę apie lobistinę veiklą būtina ją vykdyti teisėtai ir skaidriai“, – ragino G. Balčiūnas. Jo teigimu, teisėta skaidri ir vieša lobistinė veikla yra puiki kovos su korupcija priemonė, todėl tuo suinteresuotos turi būti ne tik sąžiningos verslo interesų grupės, bet ir valstybės institucijos.

Vis dėlto G. Balčiūnas priminė, jog ir teisėtai veikiantys lobistai, ir lobistinės veiklos priežiūrą atliekanti Komisija, ir lobistine veikla besidomintys asmenys pripažįsta, kad Lobistinės veiklos įstatymas nėra veiksmingas.

Jis taip pat nurodė blogosios valdžios ir verslo (ne) bendradarbiavimo praktikos pavyzdžių: neaiški nuolat besikeičianti kryptis verslo skatinimo, mokesčių naštos ir kitais klausimais, noras nuolat didinti mokesčius ir surinkti kuo daugiau pinigų rinkimų pažadams išpildyti. Tarp didžiausių blogybių G. Balčiūnas nurodė didelį valdžios norą turėti valstybės kontroliuojamas įmones ir kuo didesnę valdomo ūkio dalį, iš kurios galima gauti sau pridėtinę vertę.

Pasak G. Balčiūno, valstybė, nebendradarbiaudama su verslu, nusprendė pati pasistatyti suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGDT) Klaipėdos uoste. „Ar reikėjo pirma SGDT pastatyti, o tik paskui tartis su verslu, kaip jį išlaikyti? Ar tik pastačius SGDT reikėjo tartis su latviais ir estais dėl galimybės jam suteikti regioninį statusą? Kodėl SGDT statybai nebuvo prašoma ES paramos, kaip darė lenkai? Kodėl valstybinės kompanijos dujas perka brangiau negu privatus verslas?“ – klausimų pažėrė pranešėjas.

Valdžia, pasak G. Balčiūno, įtvirtino ydingą pareigą visuomenės interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokestį mokėti net ir tiems ūkio subjektams, kurie patys savo įrengtose elektrinėse gamina elektros energiją ir ją patys suvartoja. Be to, šis mokestis yra didesnis už VIAP mokestį rinkoje perkamai elektros energijai. Pasak G. Balčiūno, valstybėje susidarė situacija, kai pagaminama per mažai elektros energijos, ir dalį jos įsigyti tenka iš užsienio, ypač Rytų kaimynų. Tačiau VIAP mokestis renkamas toliau, nors puikiai žinoma, kad tai yra nesuderinta su EK valstybės pagalba.

Supranta verslo vertę

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius kalbėjo, kad valdžia puikiai supranta, jog verslas augina šalies ekonomiką. „Valstybės valdžia yra suinteresuota, kad šalies žmonės būtų verslūs, norėtų kurti darbo vietas sau, būti darbdaviais“, – teigė jis ir akcentavo, kad Lietuvoje turėtų keistis požiūris į verslą, kad valstybė turi teikti visą įmanomą pagalbą verslą kurti ketinantiems žmonėms. Jo teigimu, Ūkio ministerija numačiusi mažinti administracinę naštą verslui, tobulinti teisinį reglamentavimą, efektyvinti verslo priežiūros institucijų veiklą.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Virginijaus Sinkevičiaus manymu, valdžia turėtų netrukdyti verslui kurti. Jis pristatė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos planuojamus svarbiausius darbus: žadama viešojo sektoriaus reforma, kova su korupcija ir šešėline ekonomika, švietimo sistemos pertvarka, mokesčių sistemos tobulinimas, daug dėmesio ketinama skirti talentams pritraukti iš užsienio. Jis tikino, kad valdžia yra pasirengusi išklausyti verslą. „Seimo ir verslo endradarbiavimas yra būtinas. Be jo nematau jokio progreso. Dažnai pasiūlomas vienas ar kitas įstatymas, o verslas klausia: kaip mes jį įgyvendinsime? Popieriuje idėjų būna labai gražių, bet realybėje yra visai kitaip“, – apie valdžios ir verslo dialogo būtinybę kalbėjo V. Sinkevičius.

Kodėl klesti Švedija

Buvęs Švedijos finansų ministras Paras Nuderas kalbėdamas apie Švedijos ekonominę sėkmę, aiškino, kad viena to priežasčių – „anksti padaryti namų darbai“. 1999 metais Švediją supurtė ekonomikos krizė, teko imtis griežtų taupymo priemonių, kelti mokesčius ir pan. Kita sėkmingo valstybės augimo priežasčių – investicijos į žmogiškąjį kapitalą. P. Nuderas teigė, kad jo šalis investuoja į jaunąją kartą darželiuose, vėliau – mokyklose, universitetuose ir t. t. Taip pat buvęs Švedijos finansų ministras išskyrė tai, kad jo šalis yra konkurencinga, nes į darbo rinką įtraukia kiek įmanoma daugiau žmonių. Pavyzdžiui, pagal moterų dalyvavimo darbo rinkoje rodiklius Švedija pirmauja pasaulyje. Šalis daug investuoja į tvarų augimą. Be to, turi puikiai išplėtotą sistemą, padedančią žmonėms įsilieti į darbo rinką – turintiems nebekonkurencingą profesiją, mokytis ir įgyti naują. Dar vienas Švedijos pasididžiavimas, P. Nudero teigimu, efektyvus ir visuomenės pasitikėjimą turintis viešasis sektorius, kuriame labai mažai korupcijos.

Nesilaikoma pažadų

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė pažymėjo, kad vokiškas verslas gerai jaučiasi Lietuvoje ir neketina iš čia bėgti. Tačiau Lietuvoje investuotojams kyla ir iššūkių dėl viešojo valdymo efektyvumo, korupcijos, didelių darbo sąnaudų, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo, leidimų gyventi ir dirbti Lietuvoje gavimo.

A. Gurinskienė pasakojo apie Lietuvoje dirbančio Vokietijos verslo apklausą. Paaiškėjo, kad, vokiečių kompanijų nuomone, pagal sąlygas verslui Lietuva patenka tarp 16 geriausių šalių. Kita vertus, užsienio investuotojai kartais susiduria su iššūkiais, kurie neįsivaizduojami civilizuotoje valstybėje. Antai Vokietijos ir Lietuvos kapitalo energetikos bendrovės „Danpower Baltic“ valdybos narys Markus Sussmannas pasakojo, kad ši įmonė patikėjo Lietuvos valdžios pažadais ir investavo į atsinaujinančią energetiką, tačiau valdžia „persigalvojo“ ir dabar kuria verslui dirbtines kliūtis.

Joscha Ritzas, Vokietijos pramonės konfederacijos (BDI) ir Vokietijos darbdavių konfederacijos (BDA) atstovybės Briuselyje atstovas: „Nėra kitos išeities, tik veikti skaidriai." Alinos Ožič nuotrauka

Pagal „Danpower Baltic“ plėtros strategiją Baltijos šalyse planuojama investuoti iki 180 mln. eurų. „Tačiau kol statėme jėgainę Kaune, Vyriausybė persigalvojo dėl skatinamosios kvotos skyrimo. Nors gavome visus reikalingus leidimus gaminti elektros ir šilumos energiją, mums buvo paaiškinta, kad kažkuriuo proceso metu negavome kažkokio specialaus leidimo. Aš to negaliu suprasti, ir niekas man paaiškinti nesugeba“, – kalbėjo vokiečių verslininkas.

Be to, Kaune nepriklausomi šilumos gamintojai negali sąžiningai konkuruoti su centralizuotos šilumos tiekėju, kuris, įtariama, dirbtinai mažina kainas. Investuotojus gąsdina ir tai, kad valstybė bendrovė „Lietuvos energija“ kartu su suomių bendrove „Fortum“ Kaune pastatys atliekų deginimo jėgainę, kuriai gali būti suteikta ES parama. Tai esą sužlugdytų privačius investuotojus Kaune. Kitaip tariant, mūsų valstybė iš pradžių skatina privatų verslą investuoti į atsinaujinančią energetiką, paskui persigalvoja ir sukuria tokias sąlygas, kai investuotojams išgyventi beveik neįmanoma.

Ūkio ministras M. Sinkevičius dėl tokios padėties prisipažino „raudonuojantis“, tačiau negalįs atsakyti už pirmtakų sprendimus.

„Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas pažymėjo, kad teisinėmis priemonėmis teisingumo atkurti nepavykus valstybė turėtų rasti būdų kompensuoti nuostolius investuotojams. „Man patinka privačiame versle taikomas principas, kad klaidą padariusi kompanija klientams kompensuoja. Šiuo atveju jeigu valstybė padarė klaidą ir jos ištaisyti negali, jos pareiga nuostolius investuotojams kompensuoti“, – sakė M .Katinas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"