TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Bedaliai laidojami oriai

2012 08 21 6:06
Bedaliai paprastai atgula kapinių pakraščiuose. /Daivos Baronienės nuotraukos  

Dažnas valstybės lėšomis laidojamas žmogus neturi ne tik namų, pajamų, bet ir jo tapatybę patvirtinančio dokumento. Tačiau atstumtųjų laidotuvės beveik visada būna oresnės nei jų nugyventas gyvenimas. 

Per metus Lietuvoje miršta maždaug tūkstantis žmonių, nuo kurių nusigręžę artimieji nenori jų laidoti. Tačiau tikslesnės statistikos, kiek mirusiųjų laidojama valstybės lėšomis, nėra, mat tai - savivaldybių reikalas.

LŽ pavyko sužinoti, kad didžiuosiuose miestuose per metus palaidojama po kelias dešimtis artimųjų atstumtų asmenų, mažesnėse savivaldybėse - vos po kelis tokius mirusiuosius. Šiuos žmones stengiamasi išlydėti anapilin už valstybės skiriamą pašalpą - 1040 litų, tačiau laidojimo paslaugas teikiančių bendrovių atstovai sako, kad tiek pinigų net ir kukliausioms laidotuvėms vargiai užtenka. Taigi ir miręs žmogus dažnai lieka skolingas už suteiktas paslaugas lydint jį į paskutinę žemiškąją kelionę. 

Benamiai ir neatpažinti asmenys, neradus artimųjų ar šiems atsisakius juos laidoti, taip pat įsitikinus, kad tų mirusiųjų kapviečių niekas neprižiūrės, laidojami tam tikrose vietose, dažniausiai esančiose kur nors kapinių kampe, vadinamojoje paribio žemėje. "Paribio žmonėms - užribio žemė", - skaudžiai pajuokavo LŽ savo pavardės pasakyti nenorėjęs kapinių sargas. Vis dėlto jis pabrėžė, kad šių mirusiųjų kapai, nors ir kuklūs, pažymėti vien mediniais kryžiais, neretai yra daug gražesni ir santūresni nei ištaigingi, bet neprižiūrimi daugybę artimųjų turinčių žmonių kapai.

Tarp bedalių - naujagimiai 

Ukmergės rajone laidoti artimųjų neturinčius mirusiuosius patikėta Ukmergės seniūnijai. Šios seniūnijos seniūno pavaduotoja Janina Tulienė LŽ teigė, jog Dukstynos kapinių kampas, skirtas tokiems velioniams, jau prilaidotas. Dabar artimųjų atstumti asmenys laidojami Pašilės kapinėse. Šiemet, anot seniūno pavaduotojos, savivaldybei dar neteko laidoti nė vieno bedalio, tačiau ankstesniais metais jų pasitaikydavo. 

Ukmergės kapinių prižiūrėtojas Jonas Motiejūnas patikslino, kad per septynerius metus Ukmergėje buvo palaidoti 25 mirę paribio žmonės.

Tačiau tai sakydamas vyriškis susigriebė ir paaiškino, jog visiems jiems paribio žmonių etikečių jokiu būdu nedera kabinti, nes tarp laidojamųjų savivaldybės rūpesčiu ir lėšomis buvo net du naujagimiai. Vienas kūdikėlis rastas miške, kitas - sąvartyne. Jie palaidoti kaip neatpažinti asmenys, abiem laidojimo įmonė pastatė po paminklėlį. Prie naujagimių kapelių dažnai uždegamos žvakutės.

J.Motiejūnas taip pat išskyrė bedalių vietoje palaidotą itin tvarkingą senutę. Ši ten atgulė todėl, kad buvo žinoma, jog niekas netvarkys jos kapo. Palaidojus žmogų savivaldybės tvarkomoje kapinių zonoje gerokai paprasčiau prižiūrėti jo kapą. "Apie mirusiuosius neturėčiau taip kalbėti, bet, be senutės ir kūdikėlių, apie visus kitus, palaidotus savivaldybės rūpesčiu, nieko teigiamo negaliu pasakyti", - sunkiai rinko žodžius kapinių prižiūrėtojas. J.Motiejūnas tvirtino, kad tarp šių mirusių vargšų, kurių amžius - nuo 40 iki 50 metų, vyrų ir moterų yra maždaug po lygiai. Esą dauguma jų, jau nebegyvų, rasti viename iš Ukmergės bendrabučių, kuris nuo senų laikų vadinamas miesto piktžaizde. Ten tie žmonės mirė sužaloti, apsinuodiję svaigalais ar organizmui nebeatlaikius jų pasirinkto gyvenimo būdo.

Benamiai nešarvojami

Sutartis dėl artimųjų neturinčių mirusių asmenų laidojimo nėra sudaryta su jokia konkrečia firma, tad juos laidoti pavedama kuriai nors iš trijų Ukmergėje veikiančių įmonių. "Kad nė vienai nebūtų skriaudos, kviečiame jas visas paeiliui", - tikino J.Motiejūnas. Kaip teigė kapinių prižiūrėtojas, dvi įmonės laidoja mirusiuosius be kunigo, o trečioji pakviečia dvasininką, kad palydėtų velionį į paskutinę kelionę. Ar šiam atlyginama, pašnekovas sakė nežinantis. Visoms kitoms laidotuvėms reikalingoms paslaugoms turi pakakti valstybės skiriamos pašalpos, t. y. 1040 litų. Anot jo, tokie mirusieji paprastai nešarvojami, todėl sutaupoma lėšų šarvojimo salei nuomoti. J.Motiejūnas neslėpė, kad laidotuvių procesija būna negausi. Žmogų į paskutinę kelionę lydi duobkasiai, kas nors iš laidojimo įmonės atstovų ir, kaip valdžios atstovas, jis, kapinių prižiūrėtojas. 

Panevėžyje artimųjų neturinčiais ir savivaldybės lėšomis laidojamais mirusiaisiais rūpinasi laidojimo paslaugų bendrovė "Ramybės takas". Būtent ši įmonė laimėjo Panevėžio miesto savivaldybės skelbtą konkursą teikti šias paslaugas. Kaip LŽ pasakojo "Ramybės tako" direktorė Silvija Talačkienė, valstybės laidotuvėms skirtos pašalpos neretai nepakanka, visos paslaugos atsieina daugiau. Anot jos, kaina kyla dėl to, kad dažną mirusįjį tenka laikyti šaldytuve, kol policija pateikia pažymą, reikalingą jam palaidoti.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Regina Bučinskienė paaiškino, jog policijos pažymos būtinos tada, kai tenka laidoti neįprastomis aplinkybėmis, ne sava mirtimi mirusius ir neatpažintus asmenis. Procedūra užtrunka ilgiau, kai nežinomą mirusįjį reikia identifikuoti, o žinomo velionio artimųjų ieškoma per duomenų bazes, apie jo mirtį skelbiama spaudoje, tik paskui išduodama pažyma. Panevėžyje per metus tokių mirusiųjų palaidojama iki 20. Jiems skirta vieta Šilaičių kapinėse jau užlaidota, dabar pilami kauburėliai kitame kapinių pakraštyje.

Kapai - kaip Amerikoj

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriaus Kapinių priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas Giedrius Gylys LŽ sakė, kad šiame mieste savivaldybės lėšomis palaidojama iki 30 mirusiųjų, kurių nelaidoja artimieji arba kurie jų neturi. Anot specialisto, tų žmonių išlydėjimu kitapus rūpinasi konkursą laimėjusios dvi įmonės. Viena jų laiko mirusiojo kūną šaldytuve, kita rūpinasi laidotuvėmis. Šiems asmenims skirta atskira vieta Lėbartų kapinėse. 

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja Palmira Raškauskienė suskaičiavo, kad Alytuje kasmet palaidojami penki-šeši benamiai. "Kiekvieno jų kapą puošia mediniai kryžiai, o patys kapai apsėti veja. Gražu, tvarkinga, stilinga - kaip Amerikoj", - taip benamių kapus apibūdino valdininkė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"