TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Bedantė politika lepina narkomafiją

2010 03 31 0:00
Giedriaus Dainio-Dundulio nuotrauka

Narkotikų apyvarta Lietuvoje vertinama milijardais litų, kvaišalais piktnaudžiauja vis daugiau žmonių. Tačiau politikai tik skėsčioja rankomis ir abejingai stebi, kaip nuodijama tauta ir kur plaukia iš nelegalios prekybos gaunami pinigai. Tariama valstybės kova su narkotikais kelią juoką net ir kvaišalų prekeiviams, kurie be didesnio vargo patenkina kasmet didėjančią paklausą.

Sunkmetis nesugniuždė ir net nesumažino narkotikų verslo apimties Lietuvoje, o mirties "pardavėjai" toliau trina delnus skaičiuodami didžiulius pelnus. Tiek oficiali, tiek ir neoficiali statistika tvirtina, kad kvaišalų paklausa mūsų krašte pastarąjį dešimtmetį kryptingai augo, o jų pardavimo apimtis didėjo. Iš narkotikų gamybos ir prekybos lobsta ne tik organizuotos gaujos, bet ir su kriminaliniu pasauliu nesusiję asmenys. Į pareigūnų rankas įkliūva tūkstančiai stambesnių ir smulkesnių narkotikų prekeivių, iš apyvartos per metus išimama šimtai kilogramų kvaišalų. Tačiau narkotikų pasiūla nemažėja, o vartotojai "kaifo" stygiaus nejaučia. Tai patvirtina, kad rinka yra stabiliai aprūpinama ir net persotinta. Kai kurie jaunimo pamėgti sintetiniai narkotikai šiandien kainuoja mažiau nei kilogramas lašinių ar šokoladinių saldainių dėžutė.

Naujausi tyrimai skelbia, kad Lietuvoje reguliariai ir periodiškai narkotikus gali vartoti apie 70 tūkst. gyventojų, o į nelegalią prekybą įsivėlę daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Apie 40 tūkst. vaikų yra prisipažinę bent kartą gyvenime bandę svaigintis kvaišalais. Jais nuolat ar retsykiais piktnaudžiauja kas trečias aukštosios mokyklos studentas ir kas penktas moksleivis. Tokia yra šių dienų tikrovė.

Pasiūla didėja, kainos mažėja

Prieš mėnesį Vilniuje policijos pajėgos išsklaidė ir uždarė į belangę didžiausią iki šiol nusikalstamą grupuotę, kontroliavusią narkotikų prekybą ne tik sostinėje, bet ir kituose miestuose. Tačiau narkotikų vartotojai kvaišalų stygiaus nepajuto. Stambios grupuotės išardymas nė kiek neatsiliepė ir mažmeninei narkotikų kainai - ji išliko nepakitusi ar net sumažėjo. Panašus scenarijus nuolat kartojasi.

"Prekyba narkotikais Lietuvoje klestės tol, kol bus jų paklausa. Tai akivaizdu. Šis verslas pasakiškai pelningas, čia sukasi šimtai milijonų litų. Visada bus norinčiųjų tuo užsiimti. Valstybės deklaruojama kova su narkotikais panaši į šachmatų figūrų perstumdymą - išardžius vieną prekybos tinklą, netrukus atsiranda kitas. Taip ir sukasi uždaras ratas, kuris kiekvienais metais tik didėja. Jeigu būtų kitaip, šiandien narkotikai gatvėje kainuotų gerokai brangiau, o jų nusipirkti būtų nepalyginamai sunkiau. Dabar įsigyti narkotikų tapo paprasta kaip niekada", - taip LŽ pasakojo gerai narkotikų prekybos subtilybes išmanantis asmuo.

Pašnekovas neneigė, kad prekybos narkotikais verslas gali būti dangstomas tam tikrų valstybės pareigūnų ir pridūrė, jog be rimtos priedangos ir užtarimo toks didelis narkotikų paplitimas, koks jis yra šiandien, Lietuvoje nebūtų įmanomas.

Apyvartą skaičiuoja milijardais

Šiuos teiginius LŽ patvirtino ir visuomeninės organizacijos "Tėvai prieš narkotikus" valdybos narys Gintaras Našlėnas. Jis akcentavo, kad valstybės vykdoma kovos su narkotikais politika buvo ir yra neefektyvi, o iš neteisėtos veiklos gaunami milijonai toliau maitina nusikalstamas struktūras.

"Situacija bloga ir ji kasmet blogėja. Prekyba klesti, apyvarta milžiniška, viskas veikia pagal gerai organizuotą prekybos ir pardavimo schemą. Tačiau tie, kurie privalo tai daryti, nesiaiškina, kur nusėda iš prekybos kvaišalais gauti milijonai ir į ką jie investuojami, kas dengia stambiuosius prekiautojus", - sako G.Našlėnas.

Vilniaus priklausomybės ligų centro duomenimis, vien Vilniuje yra apie 2500 nuolatinių heroino vartotojų. Kiekvienas iš jų kvaišalams per mėnesį išleidžia apie 3 tūkst. litų. "Didžioji dalis heroino parduodama sostinės čigonų tabore, tad vien tik čia per metus "prateka" apie 90 mln. litų. Pridėkime visoje Lietuvoje parduodamus sintetinius narkotikus, kokainą, marihuaną, kitų rūšių kvaišalus ir skaičiai taps dar įspūdingesni - metinė apyvarta gerokai viršija milijardą litų. Šie pinigai neužsiguli stalčiuose, nusikalstamos struktūros juos į kažką investuoja, šie pinigai sukasi rinkoje", - dėstė G.Našlėnas.

Įtartina komisaro mirtis

Apie tai, kad Lietuvoje narkomafija disponuoja milžiniškomis pinigų sumomis ir ieško būdų, kaip "išplauti" iš prekybos narkotikais gautas lėšas, ne kartą yra kalbėjęs prieš trejus metus miręs Narkotikų kontrolės valdybos viršininkas Algis Kvainickas. Netikėta komisaro mirtis iki šiol kelia įtarimų velionio artimiesiems. Jie netiki, kad sveikas ir drūtas 47 metų vyras mirė nuo neva lėtinės širdies ligos. Nepakantumu narkotikų prekeiviams garsėjusio pareigūno artimieji įsitikinę, kad mirtis galėjo būti susijusi su jo eitomis pareigomis. "Prieš mirtį A.Kvainickas man pasakojo, kad narkomafija Lietuvoje klesti, o metinė kvaišalų apyvarta siekia 3 mlrd. litų. Neabejoju, kad ši suma daugiau ar mažiau teisinga. Tai patvirtina ir naujausi tyrimai", - LŽ dėstė asmeniškai komisarą pažinojęs organizacijos "Tėvai prieš narkotikus" valdybos narys G.Našlėnas.

Platinimą perima nepilnamečiai

LŽ duomenimis, narkotikų prekybą Lietuvoje kontroliuoja ne tik organizuotos gaujos, bet ir pavieniai, su nusikalstamomis grupuotėmis nesusiję asmenys. Juodojoje rinkoje cirkuliuoja ir Lietuvoje pagaminti, ir iš užsienio atvežti narkotikai. Jie į Lietuvą keliauja oro, sausumos ir vandens kanalais. "Net ir po vandeniu", - patikslino G.Našlėnas. Vietos gamybos kvaišalai, daugiausia marihuana ir sintetiniai narkotikai, "gimsta" specialiose laboratorijose, kurių Lietuvoje per du dešimtmečius likviduota 17. Neabejojama, kad tai tik ledkalnio viršūnė.

Neteisėta narkotikų apyvarta užsiima jauni, iki 30 metų asmenys. Tiesa, kasmet nusikalstančiųjų amžius jaunėja, į narkotikų prekybą nusikaltėliai įtraukia vis daugiau nepilnamečių. Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas prieš keletą mėnesių viešai pareiškė, kad Lietuvoje veikia apie 15 organizuotų grupuočių, kurių didžiąją dalį narių sudaro nepilnamečiai. Pagrindinis šių jaunųjų nusikaltėlių gaujų užsiėmimas yra narkotikai - jų įsigijimas, transportavimas, platinimas. Anot V.Račkausko, jaunųjų narkomafijos pakalikų amžius svyruoja nuo 13 iki 30 metų.

Viena tokių jaunų gaujų neseniai buvo sutriuškinta Klaipėdoje. Joje veikę nepilnamečiai prekiavo iš Olandijos atsivežtais narkotikais. Kriminalistus sukrėtė tai, kad mokyklinio amžiaus vaikai disponuodavo 20-25 tūkst. litų sumomis. Ir visa tai - iš prekybos narkotikais.

Neigia "stogo" egzistavimą

Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-iosios valdybos viršininkas Edvardas Šileris LŽ neslėpė, kad prekyba narkotikais ir jų prieinamumas Lietuvoje per 10 metų gerokai išaugo. Komisaro teigimu, per šį laikotarpį nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta, skaičius padidėjo daugiau nei du kartus. Tačiau jis kategoriškai paneigė kalbas, kad su narkotikų verslu gali būti susiję valstybės pareigūnai. "Įvairios kalbos, kad valstybės pareigūnai įsivėlę į kvaišalų verslą, tėra spekuliacijos. Mes tokia informacija nedisponuojame. Jeigu vadinamasis valstybininis "stogas" iš tiesų būtų, anksčiau ar vėliau tai paaiškėtų. Reikia remtis faktais, o mes, kaip minėjau, tokių neturime", - kalbėjo E.Šileris.

Stebina valdžios abejingumas

Kovotojus su narkotikais labiausiai stebina valstybės vykdoma politika. Praėjusią Seimo kadenciją aktyvumą rodė parlamentinė Narkomanijos prevencijos komisija, energingai vadovaujama buvusios žurnalistės Ramunės Visockytės. Tačiau net R.Visockytė neįveikė vykdomosios valdžios įtartino neveiklumo. Nors dabar komisija pasiilgino pavadinimą - tapo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija, apie jos veiklą nieko negirdėti. Ypač stebina Narkotikų kontrolės departamento prie Vyriausybės veikla, tiksliau - nieko neveikimas. Nors premjerai ir Vyriausybės keičiasi, dar Algirdo Mykolo Brazausko paskirta departamento direktorė Audronė Astrauskienė išsaugojo savo krėslą. Matyt, tokia bedantė narkotikų kontrolė tinka visoms partijoms.

LŽ šaltinių duomenimis, pagrindinė priežastis, dėl kurios valstybės menama kova su narkotikais iki šiol nedavė norimo rezultato - visiškai nekoordinuoti atsakingų valstybinių institucijų veiksmai. Nėra bendros veiksmų taktikos ir strategijos, susidaro įspūdis, kad dešinė nežino, ką daro kairė.

Tokia valstybės politika itin palanki narkomafijai, nes pasenę teisės aktai ir teismų praktika nusikaltėliams sukuria nebaudžiamumo įspūdį.

G.Našlėno teigimu, politikai nesugeba arba specialiai nenori keisti sistemos, nors, pašnekovo nuomone, užtektų pakoreguoti 4 teisės aktus ir situacija imtų gerėti arba bent stabilizuotųsi. "Pagal paklausą ir konfiskuotų narkotikų kiekį, kuris sudaro apie 5-7 proc. visų Lietuvoje disponuojamų kvaišalų, matyti, kad kova su narkomafija gėdingai pralaimima. Tenka pripažinti, kad pagrindinis varomasis prekybos narkotikais faktorius - jų paklausa tarp narkotikų vartotojų. Todėl vien policijos pastangomis pažaboti prekybą narkotikais nepavyks. Čia būtina stipri, racionali ir sisteminga politinė valia, kuri per 20 nepriklausomybės metų taip ir neatsirado", - pabrėžė G.Našlėnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"