TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Bedarbių pinigų dalybos

2013 08 12 6:00
Nuspręsti, kam iš tiesų reikia pašalpų, siūloma vietos valdžiai. LŽ archyvo nuotraukos

Rudenį Seimas turės apsispręsti, ar pritarti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui socialinių pašalpų reguliavimą skurstantiems ilgą laiką darbo neturintiems asmenims ir tam numatytas lėšas patikėti savivaldybėms. Kai kurie politikai baiminasi, kad pradėjusios savarankiškai dėlioti pašalpų pinigus savivaldybės gali juos skirti ne paramai, bet kitoms reikmėms tenkinti.

Prieš pradėdama atostogauti Vyriausybė palankiai įvertino SADM parengtas įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo ateinančių metų socialinės pašalpos skyrimo funkciją, kaip savarankišką, bei tam numatomas lėšas perduoti šalies savivaldybėms. Anksčiau planuota, kad apie tokias pataisas bus pradėta galvoti 2015-aisiais pasibaigus eksperimentui, kuriame jau antrus metus dalyvauja penkios pilotinės savivaldybės, pačios reguliuojančios pašalpų skirstymą ir tam numatomas lėšas.

Ant Vyriausybės darbo stalo projektas paklotas net nesulaukus pačios SADM nusamdytos ekspertų grupės, turinčios įvertinti socialinės pašalpos įtaką žmonių gyvenimui, tyrimo rezultatų. Jie turėtų būti pateikti spalio mėnesį, kai projektą greičiausiai jau nagrinės Seimas.

Sulaukus parlamentarų pritarimo, jau ateinančiais metais, atsižvelgiant į 2012-aisiais socialinei pašalpai skaičiuoti ir mokėti faktiškai panaudotų valstybės biudžeto lėšų sumą, savivaldybės paramai gautų apie 576 mln. litų.

A.Pabedinskienės vadovaujama ministerija vieną po kito teikia siūlymus, reguliuojančius pašalpų mokėjimą. /Romo Jurgaičio nuotraukos

Rūpinasi saugikliais

Parlamentinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė mano, kad nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlyta pertvarkų kryptis yra numatyta Vyriausybės programoje, parengtą projektą būtina kruopščiai įvertinti, įdiegiant saugiklius, kad skurdžiausiai gyvenantys ir darbo nerandantys žmonės neliktų nuskriausti.

„Žiūrint į skaičius pilotinėse savivaldybėse, regis, akivaizdu, kad, savivaldai perėmus su pašalpų skirstymu susijusias funkcijas ir lėšas, sutaupomi pinigai, mažėja pašalpų gavėjų ir panašiai. Vis dėlto išlieka tam tikra baimė, kad esant visuotiniam lėšų trūkumui pinigai, numatyti ties skurdo riba gyvenantiems žmonėms, patekę į savivaldybių kišenę galbūt bus paskirti ne paramai, o, tarkime, keliams asfaltuoti ar panašiai“, - sakė ji LŽ.

Idėja paramos mokėjimą perduoti savivaldybėms buvo pradėta brandinti dar 2011 metais, dirbant centro dešinės Vyriausybei. Tuo metu svarstyta, kad socialinių pašalpų nepasiturinčioms šeimoms bei kompensacijų už būsto šildymą, karštą, šaltą vandenį, kurios mokamos kone ketvirtadaliui milijono gyventojų, skirstymą patikėjus savivaldybėms, jos pačios galėtų spręsti, kam iš tikrųjų reikia paramos, mažėtų piktnaudžiavimo atvejų.

2012-aisiais SADM ėmėsi eksperimento: penkioms jame dalyvauti sutikusioms savivaldybėms - Akmenės, Šilalės, Panevėžio, Raseinių ir Radviliškio rajonų - buvo suteikta teisė disponuoti socialinėms išmokoms skirtomis lėšomis, o sutaupytus pinigus ne grąžinti į valstybės biudžetą, bet panaudoti savo nuožiūra. Pilotinį projektą planuota vykdyti trejus metus, 2012–2014-aisiais, o tada, įvertinus dalyvių patirtį, apsispręsti dėl bendro paramos teikimo modelio visose savivaldybėse.

Kaip praėjusią savaitę pranešė Vyriausybė, susipažinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, eksperimente galyvaujančiose savivaldybėse praėjusiais metais, palyginti su 2011-aisiais, socialinės pašalpos gavėjų skaičius sumažėjo 13,6 proc. (nuo 18 iki 15,5 tūkst. asmenų), o išlaidos socialinei pašalpai mokėti – net 20,1 procento.

Šilalės rajono meras J.Gudauskas neslepia girdėjęs abejonių, esą savivaldybės gali pasigviešti pašalpoms numatytų pinigų, bet vadina jas politikavimu.

Projektai veja vienas kitą

Šį pavasarį Seimas, nors ir purkštaujant dešiniajai opozicijai, pritarė kitam SADM siūlymui, pagal kurį nuo šių metų birželio 1-osios maksimalaus dydžio (350 litų) pašalpą bedarbiai galės gauti nebe trejus metus kaip anksčiau, bet ne ilgiau kaip metus. Paskui, jei darbingas asmuo be pateisinamos priežasties atsisakys Darbo biržos jam siūlomo darbo ar pažeidinės nustatytą drausmę, kasmet pašalpa vis mažės. Po metų ji turėtų menkti 20 proc., po dvejų – 30 proc., po ketverių sumažėti perpus, o nedirbant ir toliau pašalpa būtų mokama tik už nepilnamečius vaikus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė svarstant šį siūlymą tvirtino, kad tokiu būdu siekiama ne mažinti bedarbių pašalpas, bet paramai suteikti daugiau tikslingumo – kad ją gautų tie asmenys, kuriems ji iš tiesų būtina, taip pat tokiu būdu bandoma paskatinti žmones ieškotis darbo.

Kaip šią savaitę LŽ teigė SADM Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos pavaduotoja Lina Burbaitė, naujasis šios institucijos teikiamas projektas dėl savarankiškumo skirstant pašalpas suteikimo savivaldybėms nedubliuos jau galiojančių pataisų. „Savivaldybės lygiai taip pat turės vadovautis nuo birželio 1-osios galiojančiu įstatymu, tik vietos politikai turės šiek tiek daugiau galių bei atsakomybės tvirtindami pašalpos skyrimo tvarką – ilgiau ar trumpiau skirti pašalpą, nustatyti paramos teikimo ne pinigine forma būdus, kitus dalykus“, - aiškino ji.

Tuo metu parlamentarė K.Miškinienė svarsto, kad Seimui rudenį pritarus naujam siūlymui dėl galių savivaldai suteikimo įstatymas, ribojantis socialinių išmokų dydžius, greičiausiai nebeteks prasmės.

„Įsigaliojus naujajam projektui ne kas kitas, kaip konkrečios savivaldybės taryba nustatys, kiek laiko ir kam skirti pašalpas, kaip jas mažinti, didinti ir panašiai. Taip išėjo, kad nuo birželio 1-osios įsigaliojusio įstatymo, sugriežtinančio pašalpų skyrimą, vaisius turėjome pamatyti jau ateinančią vasarą, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikus naują variantą pašalpų skyrimo tvarką nuo Naujųjų metų tvirtins savivaldybių tarybos, ir jos gali būti net griežtesnės“, - kalbėjo ji.

K.Miškinienės teigimu, politikai privalo sudėlioti būtinus saugiklius, kad dėl planuojamų pertvarkų nenukentėtų mažiausiai socialiai apginti piliečiai.

Dalyviai mato pliusus

Pašalpų skirstymo eksperimente dalyvaujančios ir geriausių rezultatų pasiekusios Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas neslepia iš pradžių iš vietos gyventojų sulaukdavęs ir piktų žodžių, ir priekaištų, esą kovoja su savais.

„Nedarbas visada buvo ir bus, bet kalbantis su verslininkais aiškėja, kad specialistų ir gerų darbininkų jau dabar trūksta. Žinoma, darbo dažniau neturi ne specialistai. Tie asmenys, įpratę iš pašalpų gyventi, dažniausiai rašo skundus ministerijoms, Seimui dėl išmokų mažinimo: pasak jų, ir įstatymas traktuojamas neteisingai, ir pašalpa sumažinta neteisėtai, ir savivaldybė nežinia kur sutaupytas lėšas leidžia. Anksčiau durys dėl to neužsidarydavo“, - aiškino jis LŽ.

Meras neabejoja, kad dėl dėl pašalpų reguliavimo perdavimo savivaldybėms gali kilti nemenkų diskusijų, tuo labiau kad pašalpų gavėjai taip pat yra rinkėjai. „Neabejoju: jei Seimas matys, jog rezultatai geri, sakys, kad tai reikėjo seniai daryti, jei blogi – turės kažką nulinčiuoti, o pirmiausia po ranka bus savivaldybės. Bet aš iš patirties linkėčiau visoms savivaldybėms pereiti prie naujos sistemos. Žinoma, darbo daugiau, ypač socialiniams darbuotojams ar ne tris kartus krūvis padidėja. Bet projektas pasiteisino: dabar jau būtų keista, jei reikėtų grįžti prie ansktesnės tvarkos“, - kalbėjo J.Gudauskas.

Ekspertas - atsargus

Ekonomistas socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka, kartu su grupe bendradarbių iš Lietuvos socialinių tyrimų centro laimėjęs SADM skelbtą konkursą ir turintis iki spalio pateikti išvadas, kaip socialinės pašalpos skurstantiesiems mokėjimas veikia jų galimybę pragyventi, atsargiai kalba apie tai, ar politikų svarstomas projektas duos laukiamų rezultatų. Kaip teigiama, eksperimentinėse savivaldybėse socialinėms pašalpoms išleidžiamos lėšos sumažėjo, bet yra ir nemažai abejonių. Jau ne kartą buvo, kad politikų cituojami skaičiai ir išvados labiau rodydavo norą pademonstruoti esą pasiektus rezultatus. Įsigilinus esminių pasikeitimų galima ir nepamatyti. Kai nėra daug laisvų ir daugmaž patrauklių darbo vietų, manyti, kad nedarbas sumažės, jei prispausime tuos, kurie dabar nedirba, nėra labai teisinga“, - svarstė mokslininkas.

SADM Piniginės paramos skyriaus vyr. specialistė Aldona Dobrovolskienė:

Netekęs darbo darbingo amžiaus asmuo, norėdamas gauti valstybės paramą, turi būti aktyvus ir ieškotis darbo. Įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje asmuo, jeigu jis neturi teisės gauti nedarbo draudimo išmokos (dažnai vadinamos „bedarbio pašalpa“), turi teisę gauti socialinę pašalpą. Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam, jokių pajamų neturinčiam asmeniui yra 350 litų per mėnesį (valstybės remiamų pajamų didžio). Būste gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims, įvertinus jų turtą ir pajamas, teikiamos būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijos.

Šeimoje, jei bendros vidutinės pajamos per praėjusius kalendorinius metus (arba, pajamoms sumažėjus, per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi) vienam nariui per mėnesį neviršija 525 litų, už vaikus iki 2 metų skiriama ir mokama 97,5 lito dydžio išmoka, vaikams nuo 2 iki 7 metų – 52 litų dydžio išmoka. Vaikui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo ar priešmokyklinio ugdymo programą, dar skiriamas nemokamas maitinimas mokykloje, o prasidėjus mokslo metams - 156 litų parama mokinio reikmenims įsigyti. Šeimoms, gaunančioms socialinę pašalpą, paprastai taikomos mokesčio lengvatos vaikui lankant darželį.

***

Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų liepos 1-ąją šalies teritorinėse darbo biržose registruota 187,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų (tuo pat metu pernai – 208,6 tūkst.). Tai sudaro 10,2 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Iš jų ilgalaikių bedarbių buvo 55,2 tūkst. – 29,5 procento.

Per pirmąjį šių metų pusmetį padėta įsidarbinti 102,5 tūkst. asmenų, arba 5,6 proc. daugiau negu per tą patį 2012 metų laikotarpį – 97 tūkst.

Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų buvo registruota bedarbiais Alytaus (17,7 proc.), Lazdijų rajonų (17,0 proc.), Kalvarijos (16,9 proc.) ir Ignalinos rajono (16,8 proc.) savivaldybėse. Mažiausia bedarbių - šalies pajūryje: Neringoje 3,5 proc., Kretingos rajone - 5,8 proc., Palangoje - 6,3 procento.

Valstybė socialinėms pašalpoms 2011 metais išleido 612,3 mln. litų, 2012-aisiais – beveik 600 mln. litų, o per 2013 metų I ketvirtį – 146,4 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"