TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Benamiai ir vieniši senoliai nori ne tik pavalgyti

2014 09 12 8:00
Skurdžiai gyvenantiems ar užribyje atsidūrusiems žmonėms reikia visapusiškos pagalbos.     Rasos Pakalkienės nuotraukos

Į sostinės socialinį centrą "Betanija", gavus talonų, galima ateiti nemokamai papietauti. Tačiau skurdžiai gyvenantiems ar benamiams žmonėms to neužtenka. Jie trokšta supratingumo, atjautos, paramos, sprendžiant įvairius reikalus, nori pabendrauti, turėti kam išsipasakoti.

"Betanijos" lankytojai iš pradžių kiek atsargiai stebėjo centre apsilankusią žurnalistę, vienoje rankoje turėjusią diktofoną, kitoje - fotoaparatą, nenoriai kalbėjo, nusukdavo veidus. Galiausiai apsipratę patys prieidavo, norėdami papasakoti savo istorijas ar pasitarti dėl gyvenimiškų rūpesčių.

Negalima būti apsvaigiam

Po rekonstrukcijos darbų į socialinį centrą "Betanija" benamiai ir skurdžiai gyvenantys žmonės dabar eina ne tik pavalgyti. Popietinėmis valandomis jie buriasi pabendrauti tarpusavyje, su socialiniais darbuotojais ir savanoriais, paskaityti žurnalų, pažiūrėti televizoriaus, kam reikia - nusiprausti įrengtose dušo kabinose, gauti drabužių. Tokių galimybių atsirado nuo pirmųjų rugsėjo dienų. Iš pradžių pažiūrėti, kas čia vyksta, užeidavo nedaug lankytojų, bet būrys kasdien didėja. Kai į svečius atėjo naujienų portalo lzinios.lt žurnalistė, buvo susirinkęs gal pusšimtis įvairaus amžiaus ir socialinės patirties žmonių. Į "Betaniją" po pietų gali bet kas, yra tik viena sąlyga - žmogus negali būti apsvaigęs.

"Vienišų žmonių klubas"

Socialiniame centre prie stalelių sėdėjo vyresnio bei vidutinio amžiaus moterys ir vyrai, buvo ir jaunuolių. Jie gėrė arbatą, valgė saldumynus, vartė žurnalus. Viena močiutė, vardu Nina, žurnalistei pasakojo: "Čia man įdomu ir linksma. Visada yra su kuo pakalbėti. Vienišam žmogui smagu pabendrauti. "Betanijoje" tokių dauguma." Jai pritarė panašaus amžiaus Vaclava. Ji sakė gaunanti mažą pensiją, todėl į labdaros valgyklą ateinanti papietauti. "Be to, žmogui liūdna namie būti vienam. O čia galima pabendrauti. Esu ligota. Pastoviai skauda galvą. Ir stuburą. Sunku vaikščioti. O "Betanija" netoli mano namų, todėl iki čia dar galiu ateiti." Garbaus amžiaus Lena į "Betaniją" kaip į socialinį centrą atėjo pirmą kartą. Sužinojo iš pažįstamųjų, kad galima čia leisti laiką. Kadaise ji lankydavosi "Betanijos" valgykloje. "Dabar čia nevalgau. Atėjau pabūti", - sakė Lena. Moteris viliasi, kad centre bus įvairių renginių. Lena net turi idėjų ir jomis pasidalijo su žurnaliste. "Tikiuosi, gal kada kokią paskaitą mums paskaitys. Mes labai to norėtume. Galėtų būti konkursai, dainuotume, deklamuotume eilėraščius. Dar galėtume čia švęsti gimtadienius. Būtų tarsi vienišų žmonių klubas", - kalbėjo moteris.

Praradimai ir bėdos

Solidaus amžiaus Vytautas, matyti, kad prisižiūrintis, net stilingas vyriškis, pasakojo anksčiau dirbęs vilkiko vairuotoju. "Per atidarymą nebuvau, nes apie jį nežinojau. Dabar trečią dieną čia ateinu", - sakė jis. Klausiamas, ar neturi pragyvenimo šaltinio, Vytautas kalbėjo apie skolas antstoliams ir kad dėl to kilo problemų. Be to, pasibaigė vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas. Todėl tenka ieškoti paramos. Vyras patikino, kad dėl alkoholio bėdų niekada neturėjo ir neturi. "Aš - ne "pijokas". Kai vėl gausiu vairuotojo pažymėjimą, pradėsiu dirbti", - optimistiškai sakė giedro veido Vytautas.

"Betanijos" lankytojas Aleksandras pats paprašė, kad žurnalistė jį nufotografuotų. Jis sakė, kad neturi kur gyventi. Esą kai sėdėjo kalėjime, brolis pardavė namą. Į laisvę išėjęs Aleksandras nebeturėjo kur grįžti ir tapo benamiu. Jis pasakojo, kad kadaise buvo vestuvių muzikantas, bet seniai nebegroja - nuo tada, kai papuolė į avariją ir turėjo stuburo traumą. Vyras sakė, kad "Betanijoje" lankosi seniai ir kiekvieną dieną, daugumą žmonių gerai pažįsta. Atėjęs čia, jis padeda sunešti maisto produktus ir labdarai atvežtus drabužius, valgyklą tvarkyti ir taip toliau.

Prasmė - daryti gera

Savanorė Virginija "Betanijos" virtuvėje pilstė arbatą. Kitoje patalpoje darbavosi jaunuolis. "Tai mano sūnus. Ateiname abu, - sakė Virginija. - Jau trejus metus esu "Caritas" savanorė. Lankydavau senukus. O vasarą gavau kvietimą padėti "Betanijai" - pavalyti, paplauti. Reikėjo pagalbos. Turėjome laisvą savaitę su sūnumi ir čia tvarkėme." Kai po remonto "Betanija" visiems atvėrė duris, Virginija su sūnumi ir toliau čia lankosi bei padeda.

Klausiama, ar mąstė apie tai, kodėl tai daro, brandaus amžiaus moteris sakė: "Matyt, tokie mano metai, kai atsiranda poreikis duoti kitiems. Sūnus užaugo, o kažkuo rūpintis norisi. Padėti kitiems yra prasminga. Tačiau iš tiesų apie nemąstau. Pagelbėdama kitiems gerai jaučiuosi."

Socialinė darbuotoja Diana "Betanijoje" dirba apie mėnesį. Kodėl pasirinko tokį darbą? "Atėjo laikas, kai norisi kažką daryti ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų. Mano motyvas nėra atlyginimas. Man iš tiesų gera, kai kam nors padedu, - kalbėjo ji. - Vadinasi, esu reikalinga." Socialinis darbas yra Dianos profesija. Jai patinka bendrauti su probleminiais žmonėmis. Moters nuomone, su tokiais ne kiekvienas nori turėti reikalų. Ji vis geriau susipažįsta su "Betanijos" lankytojais. Nori, kad į socialinį centrą jie eitų ne tik pavalgyti ir arbatos atsigerti, bet imtųsi veiklos, bendrautų ir ugdytųsi. "Mes galime jiems padėti, palydėti gyvenimo keliu, bet pirmyn turi patys eiti, - sakė Diana. - Manau, kad su laiku jų požiūris į save keisis, atsiras daugiau savigarbos ir orumo."

"Tikėjimas be darbų negyvas"

"Betanijos" vadovė Neringa pasakojo, kad tądien, kai viešėjo žurnalistė, vyriškis ištiesė žiebtuvėlį, žinodamas, kad bus uždegama žvakė, o moteris klausė, kada bus meldžiamasi. Jie jau pripranta prie tokių tradicijų. Nuo rudens socialiniame centre pradėta nauja iniciatyva. Čia beveik kasdien lankosi įvairių parapijų atstovai. Savanoriai kuo nors pavaišina "Betanijos" lankytojus, o svarbiausia - su jais vakaroja ir bendrauja. Tądien buvo atėjęs būrelis Kalvarijų parapijos jaunimo. Žurnalistės klausiami, kodėl jie čia, jaunuoliai iš pradžių tikino, kad kitaip vyskupas komunijos neduotų, ir kvatojosi. Po to mergina Gintarė švelniu balsu pasakė: "Atėjome pasidalyti meile." O vaikinas, vardu Mantas, pridūrė: "Tikėjimas be darbų negyvas." Jauni žmonės pagamino sumuštinių, kad galėtų pavaišinti "Betanijos" lankytojus. Tačiau iš pradžių susirinkusiuosius pakvietė pasimelsti. Visi atsistojo ir susikaupę kartu sakė maldas. Po to mielai bendravo tarpusavyje.

Šimtai bedalių

Kaip lzinios.lt sakė Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ direktoriaus pavaduotojas Vilniaus socialinės pagalboms centrams Darius Žižys, į šią iniciatyvą atsiliepė apie dvi dešimtis katalikų bendruomenių. Tai yra geranoriška tarnystė - pajusti kitą žmogų, su juo pabūti, jam padėti. "Caritas" labdaros valgykla „Betanija“ Vilniuje veikia jau 22 metus. Iki šiol pagrindinė misija buvo pamaitinti šimtus skurdžiausiai gyvenančių vilniečių. Socialinių darbuotojų teigimu, per dieną jų apsilanko nuo trijų iki penkių šimtų. Dabar labdaros valgykla veiklą bei teikiamą pagalbą praplėtė ir tapo socialiniu centru. Garsas apie tai sklinda vis plačiau, ir vakaroti ateina vis daugiau žmonių. Todėl centro socialinė darbuotoja Diana sakė, kad labai lauktų pavienių savanorių pagalbos. Ji atskleidė, kad ateityje "Betanijoje" ketinama imtis dar įvairesnės veiklos, pavyzdžiui, rengti šventes, tokias kaip Kalėdos ar Velykos, ir taip toliau. "Todėl mums reikia daugiau galvų ir rankų", - teigė socialinė darbuotoja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"