TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Bendražygė prabilo apie politinę žmogžudystę

2007 01 12 0:00
Kristina Sudžienė įsitikinusi, kad Juras Abromavičius žuvo dėl to, kad politikai kišosi į savanorių veiklą.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Valstybės saugumo departamento ir krašto apsaugos savanorio Juro Abromavičiaus buvusi bendražygė tikina, kad jo žmogžudystę įvykdė viena iš politinių partijų

Juro Abromavičiaus žūties 1997 metais aplinkybes tiriančiai Seimo laikinajai komisijai vakar liudijo buvusi krašto apsaugos savanorė Kristina Sudžienė. "Abromavičiaus žūtis prasidėjo nuo politikų kišimosi į savanorių darbą, kai jie panoro savanorius įvelti į politinius žaidimus ir galbūt organizuoti politinį perversmą. Tai prasidėjo nuo 1993-iųjų, kai grupė ginkluotų Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos karių grįžo iš pakaunės miškų. Įsakymą nušauti Abromavičių davė viena politinė partija 1997-aisiais, būtent tais metais, kai jau buvo pasikeitusi valdžia", - žurnalistams sakė Sudžienė.

1996 metais Seimo rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga ir suformavo valdančiąją daugumą su tuometine Lietuvos krikščionių demokratų partija. 1993-iaisiais grupė ginkluotų Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (dabar Krašto apsaugos savanorių pajėgos - red.) karių įsikūrė pakaunės miškuose ir kelis mėnesius atsisakė paklusti valdžios nurodymams grįžti į nuolatinės dislokacijos vietas. Anot Sudžienės, Abromavičius trukdė kai kuriems politikams, nes tyrė to meto rezonansinius įvykius. "Manau, kad viena priežasčių, kodėl buvo nužudytas Abromavičius, yra jo kaip Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos Kauno rajono štabo viršininko aktyvios pastangos įkalbėti maištaujančius Kauno savanorius grįžti į dalinius, atiduoti ginklus į sandėlį ir paklusti vadovybei. Dirbdamas saugume Abromavičius sužinojo, kas 1994 metais išsprogdino geležinkelio tiltą per Bražuolės upelį", - Seimo laikinajai komisijai tvirtino Sudžienė. 1994 metų lapkričio 6-ąją buvo susprogdinta dalis geležinkelio tilto per Bražuolės upelį Trakų rajone. Vietos gyventojams nedelsiant informavus specialiąsias tarnybas apie įvykį pavyko išvengti iš Klaipėdos į Vilnių važiavusio Lietuvos keleivinio traukinio ir priešinga kryptimi į Kaliningradą vykusio Rusijos traukinio skaudžios katastrofos.

Abromavičiaus žūties aplinkybes tirianti Seimo laikinoji komisija darbą turėtų baigti vasario 1-ąją, tačiau, anot komisijos pirmininkės Loretos Graužinienės, Seimo bus prašoma pratęsti terminą. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"