TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Bendros šaknys - viena Lietuva

2010 07 29 0:00
Su prezidente D.Grybauskaite vakar susitiko išeivijos atstovai.
Džojos Gundos Barysaitės nuotrauka

Išeivių širdis glosto prezidentės pozicija neskirstyti lietuvių į "jūs" ir "mes". Tikimasi, kad raginimai plačiau taikyti dvigubą pilietybę bus išgirsti ir Seime.

Šiandien Seimo rūmuose prasideda dvi dienas truksiantis Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kraštų valdybų pirmininkų suvažiavimas. Beveik pusšimtis iš 26 šalių atvykusių jo dalyvių svarstys aktualiausias užsienyje gyvenančių lietuvių bei jų organizacijų problemas, aptars Lietuvos valdžios institucijų ir išeivijos bendradarbiavimo klausimus. Tradiciškai daug dėmesio bus skirta ne vienus metus nemažai ginčų keliantiems pilietybės reikalams.

Sulaukė paramos

Vakar rytą suvažiavimo atstovus priėmusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė esanti už platų dvigubos pilietybės taikymą.

"Kalbant apie lietuvius, nėra ir negali būti "jūs" ir "mes" - visi esame Lietuvos žmonės. Kad ir kur būtume įleidę šaknis ar įsikūrę, esame viena Lietuva", - sakė valstybės vadovė. Ji pažymėjo, kad pagrindinis PLB, tautinių ir kultūrinių vertybių puoselėtojos, tikslas - vienyti visus lietuvius, išvykusius iš Lietuvos. Prezidentūroje aptarta, kokius žingsnius reikėtų žengti siekiant sustiprinti mūsų krašte ir užsienyje gyvenančių lietuvių ryšius.

"Manau, kad mes geriau supratome vieni kitus, jautėme paramą dėl pilietybės reikalų", - po susitikimo su prezidente sakė PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė.

Prigimtinė teisė

Pilietybės tema pratęsta ir Seime surengtoje spaudos konferencijoje. PLB vadovė R.Narušienė pabrėžė, kad lietuvio teisė į gimtosios šalies pilietybę yra prigimtinė ir ją garantuoja Konstitucija. "Atimti Lietuvos pilietybės prieš žmogaus valią negalima. Atmesti, uždaryti duris užsienio lietuviams, kurie išvažiavo po 1990 metų, yra prieš Lietuvos interesus", - tvirtino ji. Konstitucijos traktuotę, kad dviguba pilietybė galima tik išimtiniais atvejais, R.Narušienė mano esant klaidinga, nes ji eliminuoja nuostatą, jog pilietybė įgyjama gimstant.

"Niekas iš mūsų nekelia dvigubos ar trigubos pilietybės klausimo. Pagrindinis tikslas - padaryti viską, kad iš Lietuvos piliečio nebūtų atimta Lietuvos pilietybė", - teigė PLB valdybos narys Petras Maksimavičius. Šveicarijos lietuvių bendruomenei atstovaujanti Jūratė Caspersen apgailestavo, kad neišspręsti pilietybės klausimai gerokai riboja išeivių politinį gyvenimą, atima galimybę pasitarnauti gimtajam kraštui. "Vieną pasą turintis žmogus, gyvenantis mažame kaimelyje, nors ir valgo kasdien cepelinus, Lietuvai gali duoti mažiau naudos nei tas, kuris kitoje šalyje renkamas į vietos valdžios organus. Atsisakome tos aktyvios visuomenės dalies, kuri gali tapti tiltu tarp valstybių", - tikino J.Caspersen.

Planus koregavo sunkmetis

Kaip LŽ sakė R.Narušienė, šiemet į suvažiavimą atvyko mažiau išeivijos atstovų nei į ankstesnius renginius. "Sunkmetis, atstumai dideli, ne visi rado pinigų kelionei į Lietuvą", - teigė ji. Pavyzdžiui, šįkart Lotynų Amerikai atstovauja vos vienas delegatas. Anot R.Narušienės, kiekvienas dalyvis už kelionę ir nakvynę susimokės pats. "Dauguma apsistojo pas gimines, draugus, pageidaujantiems nakvynę suteikė Lietuvių namai", - vardijo PLB valdybos pirmininkė. Jos teigimu, renginį 6 tūkst. litų parėmė Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamentas. "Tačiau to pakaks tik kavai, už pietus ir vakarienę mokėsime mes", - sakė R.Narušienė. Ji pasidžiaugė, kad Seimas bendruomenių atstovams suteikė salę ir sudarė galimybes suvažiavimo posėdžius transliuoti internetu.

Šiuo metu PLB sudaro kraštų lietuvių bendruomenės, registruotos 42 pasaulio šalyse.

Diskusijos tęsiasi

Verdant ginčams dėl naujos redakcijos Pilietybės įstatymo, senojo galiojimą baigiantis pavasario sesijai Seimas pratęsė iki 2011 metų sausio. Nesutarimų kertinis akmuo - dvigubos pilietybės klausimas.

Pagal paskutinį projektą ją siūloma leisti turėti visiems iki Nepriklausomybės atkūrimo, taip pat ir po 1990-ųjų kovo 11-osios iš Lietuvos išvykusiems asmenims, jei jie įgijo Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybę, taip pat gyvenantiesiems gretimose šalyse.

Kai Seimas priims naujos redakcijos įstatymą, iš karto ketinama kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) išaiškinimo, ar jis neprieštarauja Konstitucijai. Jis nustato, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis Konstitucijos straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė 2006 metų rudenį, kai KT išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais Konstitucijai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"