TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Bendruomenė gina protėvių kapus ir savo teises

2012 05 15 7:41

Ar galima išmokti pagarbos gamtai ir žmogui, jo puoselėjamoms vertybėms, pagaliau - pilietiškumo ir demokratijos? Ar įmanoma būti sėkmingu verslininku šiuos dalykus ignoruojant?

Jurbarko rajono Girdžių seniūnijos bendruomenei šį pavasarį neduoda ramybės klausimas, kurio ištakos siekia jau dešimtmetį: ar būti hidroelektrinei prie Mituvos užtvankos? Mituva - dešinysis Nemuno intakas Karšuvos žemumoje, tekantis per Raseinių ir Jurbarko rajono savivaldybių teritorijas. Dar 1976 metais upė ties Girdžiais buvo užtvenkta, priešeroziniais tikslais įrengtas tvenkinys, kuris pagerino kaimo rekreacinę būklę ir gražiai įsiterpė į kraštovaizdį, padalydamas gyvenvietę į dvi dalis. Dešinėje pusėje ant kalnelio liko 1926 metais statyta Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia, apsupta kapinių, o visai šalia esanti upės lanka kaip nuo seno buvo, taip ir liko pamėgta bendruomenės renginių, susiėjimų vieta. Taip jau susiklostė, kad karta iš kartos Girdžiuose ir liūdesys, ir džiaugsmas - greta. Ypač tai akivaizdu per Jonines ir tradicinius Šv. Onos atlaidus, į kuriuos susirenka artimesni ir tolimesni giminaičiai, kraštiečiai, bei per valstybinių švenčių minėjimus: po šv. mišių aplankomi artimųjų kapeliai, o paskui būreliais traukiama į linksmesnius sambūrius prie Mituvos, į lanką, kuri, kaip pamena senoliai, už parapijiečių aukas buvusi padovanota bažnyčiai. Ne tik dabartinis jaunimas, bet ir tie, kas iš Girdžių išvyko prieš kelias dešimtis metų, prisimena čia vykusias gegužines, kuriose linksmindavosi ir vaikai, ir tėvai.

Miestelyje nuo seno gajos aplinkos gražinimo tradicijos, sodybos viena už kitą išradingiau puošiamos gėlynais, lenktyniaujama švara ir jaukumu, stengiamasi, kad Girdžiai būtų ne tik malonūs saviems gyventojams, bet ir patrauklūs atvykstantiems turistams, poilsiautojams, žvejams, kuriuos tvenkinys vilioja gerais laimikiais. Jurbarko rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų remiamą projektą, sutvarkė Mituvos pakrantės poilsio zoną, kultūros centrą ir jo aplinką, rekonstravo seniūnijos pastatą, kuriame veikia viešoji biblioteka su interneto prieigos tašku, bei socialinių paslaugų centrą.

Veikia, bet elektros... negamina

Nei su tais, kas Girdžiuose gimė ir gyvena, nei su pasklidusiais po Lietuvą girdžiškiais, kuriuos su gimtine sieja tėvų kapeliai ir jaunystės prisiminimai, niekas nesitarė, kai 2001 metų lapkričio 30 dieną Tauragės apskrities viršininkas pagal veikiančius tuo metu įstatymus 50 metų piliečiui Romualdui Ozgirdui išnuomojo Girdžių hidrotechnikos kompleksą ir du žemės sklypus. Viena ir ta pačia sutartimi išnuomoti dar trys hidroįrenginiai Jurbarko bei Tauragės rajonuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 metų gegužės 9 dienos nutarime Nr. 651 "Dėl žemės ūkio paskirties hidrotechnikos kompleksų naudojimo hidroenergetikai" numatyta, kad jeigu valstybei nuosavybės teise priklausantį hidrotechnikos kompleksą numatoma panaudoti mažajai hidroelektrinei įrengti, savivaldybė priima sprendimą dėl šio komplekso nuomos hidroenergetikai konkurso. Techninis projektas ir ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas turi būti derinamas laikantis atitinkamų normatyvinių dokumentų. Tame pačiame dokumente numatyta, jog hidrotechnikos komplekso savininkui per vienus metus po sutarties įsigaliojimo nepradėjus statyti hidroelektrinės, darbų sutartis nutraukiama. To nebuvo padaryta, nes pagal vieną sutartį išnuomotas ne vienas, o keturi hidroįrenginiai. Statybos buvo pradėtos, o po kurio laiko ir baigtos Jurbarkuose, Balskuose, bet ne Girdžiuose. 2003 metais išleistose ir suderintose su atitinkamomis institucijomis Girdžių tvenkinio naudojimo taisyklėse tvenkinio naudotoja jau įvardyta UAB "Hidroenergija" bei pažymėta, kad tvenkinio hidrostatiniai yra jos balanse. Nors 2007 metų gegužės 9 dieną Lietuvos Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo valstybės turto bendros nuomos trukmė negali būti ilgesnė nei 10 metų, šiuo atveju niekas nepasikeitė. Kalbos apie hidroelektrinės statybą Girdžiuose per tą dešimtmetį kartais surusendavo, tačiau neįsiplieksdavo, kol šį pavasarį atsirado fizinis asmuo (kaip paaiškino UAB "Vijo" atstovaujantis teisininkas Paulius Kovėrovas, vienas iš šios bendrovės akcininkų), kuris pretenduoja į ES paramą pagal Kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones Girdžių hidroelektrinės statybai ir įrengimui. UAB "Vijo" užsakymu jau atliktas ir šios hidroelektrinės poveikio aplinkai vertinimas. Beje, yra ir dar vienas įdomus dalykas: Lietuvos hidroenergetikų asociacijos išleistame leidinyje apie 1996-2011 metų veiklą mažųjų hidroelektrinių sąraše 22 numeriu įrašyta Girdžių hidroelektrinė. Kaip jau nuo 2003-iųjų veikianti, tačiau energijos... negaminanti.

Ar šalia bažnyčios reikia elektrinės?

Apie planus statyti hidroelektrinę iki pat šio pavasario daugelis gyventojų težinojo iš nuogirdų. Statytojų, akcininkų ir būsimųjų savininkų nebuvo matę. "Yra užtvanka, vadinasi, turi būti ir elektrinė, - tokia verslininkų nuomonė. - Reikėjo galvoti, kai ją statė."

Prieš dešimtmetį, ko gero, žmonėms būtų tekę susitaikyti su pačiame gyvenvietės centre iškilusiu statiniu, konkuruojančiu su bažnyčia bei drumsčiančiu kapinių ramybę, disonansu įsirėžiančiu į trapią vis dar kaimišką aplinką. Tačiau dabar situacija pakito. Stipri ir gebanti susitelkti bendruomenė nori spręsti pati. Jos lyderiai ne kartą tarėsi, kalbėjosi su gyventojais. Į Jurbarko savivaldybės tarybą, Aplinkos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijas, Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos, Seimo nariui Broniui Paužai nusiųstas argumentuotas prašymas apginti viešąjį interesą, nutraukti nuomos sutartį ir teritoriją prie Mituvos perduoti Jurbarko rajono savivaldybei, patvirtinant ją kaip rekreacinę, skirtą visuomenės poreikiams. Prašymą pasirašė per 300 Girdžių ir Pavidaujo kaimų gyventojų. Jurbarko rajono savivaldybė, kuriai nuo 2004 metų patikėjimo teise perėjo Girdžių hidrotechnikos komplekso nuomotojo teisės ir pareigos, pateikė išvadą dėl Girdžių hidroelektrinės poveikio aplinkai vertinimo programos, kurioje nurodoma, jog savivaldybė nėra davusi R.Ozgirdui sutikimo subnuomoti Girdžių hidrotechnikos kompleksą UAB "Vijo" bei apie tai yra informavusi Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyrių. Tame pačiame rašte nurodoma, jog mažosios hidroelektrinės statyba neatitinka Girdžių bendruomenės poreikių, t. y. viešojo intereso, todėl Jurbarko rajono savivaldybės administracija nesutinka, kad Girdžių kaime ant Mituvos upės būtų statoma hidroelektrinė.

Lemia bendruomenės nuomonė

Dėl žemės nuomos, R.Ozgirdo, UAB "Hidroenergija" ir UAB "Vijo" santykių Girdžių hidroelektrinės statybos istorijoje turės išsiaiškinti atsakingos institucijos. Kaip ir dėl mokamų arba delsiamų mokėti mokesčių. "Žemės mokestį mokame, o už hidroįrenginius, kuriais nesinaudojame, nuo 2009 metų turėtume kasmet mokėti po 70 tūkst. litų, - sakė UAB "Vijo" direktorius Kęstutis Beržinskas. - Prieš pradėdami statyti elektrinę, turėsime juos sumokėti. Valstybė tų mokesčių nedovanos." Vienaip ar kitaip, visas teisines šio reikalo peripetijas, kurių tikrai nemažai, teks išspręsti verslininkams ir Jurbarko savivaldybei.

Norisi atkreipti dėmesį į esminius dalykus, apie kuriuos kalbėjo diskusijoje dalyvavęs Seimo narys B.Pauža: "Nors šiame reikale dar labai daug neatsakytų klausimų, juos išsiaiškins specialistai, atsakingos institucijos. Svarbiausia, kad bendruomenė pasakė savo tvirtą nuomonę - hidroelektrinės Girdžiuose nereikia. Klausiu verslininkų: kur buvote tą dešimtį metų, kodėl nematėte reikalo kalbėtis su girdžiškiais? Dabar situacija pasikeitė, susikūrė tvirta bendruomenė, turinti savo vertybes ir pasirengusi jas ne tik tausoti, bet ir ginti. Man regis, Jurbarko rajono savivaldybės administracija priėmė teisingą sprendimą. Dabar žodį turi tarti savivaldybės taryba. Būtina išspręsti žemės pernuomojimo klausimą. Manau, tuo pasirūpins Nacionalinė žemės tarnyba. Tai būtų teisingiausias kelias. Verslininkai kalbėjo apie paramą bendruomenei. Priimti ją ar ne - bendruomenės sprendimas. Tačiau tai turi būti ne abstrakčių pažadų, o sutarčių ir įsipareigojimų kalba."

Demokratijos pamokos

Netgi filosofai pripažįsta, kad demokratijos, kurios pagrindas - viešumas ir atvirumas, vienu metu ir visiems laikams neišmokstama. To reikia mokytis nuolat. Girdžių gyventojai, kaip ir visi mūsų šalies bendrapiliečiai, žino Lietuvos įsipareigojimą ES, kad iki 2020 metų ketvirtadalis energijos būtų gaminama naudojant atsinaujinančius energetinius išteklius, supranta valstybės poreikius ir siekius, tačiau jie jau atsikratę fobijų, kai magiškai veikdavo žodžiai "to reikalauja ES", "to reikia valstybei". "O kas yra valstybė? Mes čia gyvename, mes ir esame ta valstybė", - teigė žmonės, atsisakantys dėl privačių verslo interesų aukoti tai, kas jiems brangu ir vertinga. UAB "Vijo" direktorius K.Beržinskas, su kuriuo teko gerokai pasiderėti, kad atvyktų į diskusiją, vis klausė: "Kodėl jūs nenorite elektrinės? Ką galėtume jums pasiūlyti, kad sutiktumėte?" Bendruomenės pirmininkė Nijolė Petraitienė, seniūnaitė Nijolė Kairaitienė, bendruomenės nariai, kurių per pavasario darbymetį susirinko arti šimto - tikrai daugiau, negu buvo galima tikėtis, - kartojo: "Nenorime nieko: nei elektrinės, nei jūsų siūlomos paramos bažnyčios remontui ar kitoms gyvenvietės reikmėms. Tai - mūsų teisė. Laukiame tai patvirtinančio Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimo."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"