TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Bendruomenėms kyla grėsmė prarasti balsą

2006 05 11 0:00

Vilniaus miesto taryba pradėjo svarstyti gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovų rinkimo tvarkos projektą

Kai kuriose Vilniaus seniūnijose jau keletą metų veikia organizacijos, kurios buria gyventojus atstovauti vietos bendruomenėms. Gindamos viešąjį interesą jos jau pasiekė apčiuopiamų rezultatų. Bendruomenės ėmė aktyviai dalyvauti mieste svarstant įvairius projektus. Tai ne visada patinka savivaldybės valdininkams ir visuomenės interesų nepaisantiems verslininkams.

Siūlo rinkti atstovus

Vilniaus savivaldybės pateiktame bendruomenių atstovų rinkimo tvarkos projekte siūloma, kad seniūnijos ar gyventojų iniciatyvinės grupės rengtų susirinkimus ir per juos slaptu arba atviru balsavimu rinktų bendruomenių atstovus - vieną 2000-5000 tūkst. gyventojų, o individualių namų rajonuose - vieną 200-500 gyventojų. Bendruomenių atstovai taip pat gali būti renkami apklausiant žmones. Susirinkime arba apklausoje turi dalyvauti ne mažiau kaip 10 proc. pilnamečių tos seniūnijos gyventojų. Išrinkti bendruomenių atstovai sudarytų visuomeninę seniūnijos tarybą ir dirbtų prie seniūnijų neatlygintinai.

Būtų parankiniai

Žvėryno bendruomenės narys Liudvikas Ragauskis LŽ sakė, kad bendruomenių atstovai, jeigu jų darbą kuruotų ir susirinkimus organizuotų seniūnijos, taptų seniūnų parankiniais. Tais žmonėmis būtų tik manipuliuojama. Ragauskio nuomone, projekte siūloma rinkimų tvarka siekiama, kad išrinkti seniūnijų bendruomenės atstovai būtų palankūs miesto administracijai, o dabar veikiančios organizacijos, ginančios gyventojų interesus, priešpriešinamos naujiems seniūnijų atstovams.

Pagal naują tvarką iš išrinktų bendruomenės atstovų siūloma sudaryti visuomeninę seniūnijos tarybą, tačiau juridinio statuso ji neturėtų, nes Savivaldos įstatyme tokia nėra minima. "Kad bus patvirtinta rinkimų tvarka - sveikintina, tačiau rinkimų rezultatas - "bedantės" ir miesto administracijai palankios visuomeninės seniūnijų tarybos - niekam tikęs. Bendruomenės atstovai privalo būti renkami kuo demokratiškiau ir turi veikti savarankiškai", - kalbėjo Ragauskis.

Jo nuomone, gyventojai bendruomenės atstovus galėtų išsirinkti tuo pat metu, kai rengiami rinkimai į savivaldybes, ir visai nebūtina organizuoti specialių susirinkimų. Pasak Ragauskio, dabartinis Savivaldos įstatymas pasenęs.

Iškraipoma demokratija

Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys teigė, jog jau atėjo metas svarstyti Savivaldos rinkimų įstatymo pataisas. "Seimo narius dabar renkame ir pagal partijų sąrašus, ir kaip asmenis. Per savivaldos rinkimus tokios teisės neturime - balsuojame tik už partijų sąrašus. O juk savivalda kur kas arčiau žmonių", - sakė Kuolys.

Jis taip pat pritarė sumanymui dėl tiesiogiai renkamų seniūnijų atstovų. "Reikia, kad arčiausiai esanti valdžia - seniūnija - atstovautų vietos žmonėms. Dabar turime savivaldybių paskirtus seniūnus ir žmonių suburtas vietos bendruomenes. Tačiau pastarosios Lietuvoje neturi nei galių, nei išteklių. Regis, sostinės savivaldybė dabar prie seniūnijų norėtų matyti bendruomenių atstovų tarybas. Jeigu jos bus sudarytos seniūnų ir dirbs prie seniūnijų, nuo šių ir priklausys. Piliečiai vietose turėtų gauti realią valdžią. Renkamos nedidelės seniūnijų tarybos šiuo atveju - vienas iš galimų sprendimų", - dėstė savo nuomonę Kuolys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"