TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Beresnevičiaus mirtis - ne smurtinė

2006 10 24 0:00
Gintaras Beresnevičius mirė rugpjūčio 6-osios naktį sostinės nakvynės namuose "Sala".
Vlado Braziūno nuotr.

Vilniaus apygardos prokuratūra paskelbė, kad žinomas rašytojas ir mokslininkas Gintaras Beresnevičius mirė natūralia mirtimi

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius vakar pranešė, kad ikiteisminį tyrimą dėl Gintaro Beresnevičiaus mirties aplinkybių nuspręsta nutraukti nustačius, jog ji nebuvo smurtinė. Pasitvirtino pirminė teismo medikų išvada, kad rašytojas mirė dėl širdies veiklos sutrikimų. "Galėjo turėti įtakos ir jo gyvenimo būdas, ir visos kitos aplinkybės", - sakė Jancevičius.

Versija nepasitvirtino

Prokurorai per tyrimą tiksliai atkūrė Beresnevičiui lemtingo vakaro įvykius, apklausė visus įmanomus liudytojus, skyrė DNR ekspertizes, atliko eksperimentus. Palaikų ekspertizės parodė, kad Beresnevičiaus patirti sužalojimai neturėjo įtakos jo mirčiai. Anot prokuroro, 90 proc. sužeidimų rašytojas patyrė, kai neblaivus griuvinėjo ir apsikumščiavo su baro lankytoju, iš kurio atėmė alų bei grąžą. Tačiau mėlynė paakyje ir lūpos sumušimai galėjo atsirasti, kai baro apsaugininkai išvedė Beresnevičių lauk ir pargriovę ant asfalto laikė, kol atvyks policijos ekipažas.

Jancevičiaus teigimu, nepasitvirtino ir artimųjų kelta versija, kad Beresnevičius galėjo būti nunuodytas. Tačiau prokuroras nenorėjo atskleisti, kiek įtakos rašytojo mirčiai turėjo alkoholis.

Niekas nematė

Prokurorai tikrino vieno liudytojo versiją, kad policijos patruliai neblaivų rašytoją į nakvynės namus galėjo gabenti įgrūstą į automobilio bagažinėje sumontuotą šunų narvą. Tačiau, anot prokurorų, per tyrimą nustatyta, kad rašytojas narve nebuvo gabenamas, o vežtas policijos automobiliu ant užpakalinės sėdynės. Iš policijos pareigūnų pokalbių telefonu ir radijo ryšiu buvo nustatytas automobilis, kuriuo rašytojas vežtas į nakvynės namus. Paskui dalyvaujant mirusiojo našlei, advokatui Kęstučiui Čilinskui ir minėtam liudytojui buvo atliktas eksperimentas. Panašaus ūgio ir svorio žmogų bandyta

sutalpinti į automobilio bagažinėje sumontuotą šunų narvą.

Anot prokuroro, to padaryti nepavyko, tuomet liudytojas, nenusileisdamas, kad jo versija galėjo būti klaidinga, bandė susirangyti narve, bet jam taip pat nepavyko. Tuomet jis pareiškęs, kad policija eksperimentui naudoja ne tą automobilį, kuriuo buvo vežamas Beresnevičius.

Jancevičius pažymėjo, kad nė vienas liudytojas nematė, kaip Beresnevičius buvo sodinamas į policijos automobilį ir gabenamas į blaivinimo įstaigą. Per ikiteisminį tyrimą taip pat nenustatyta, kad Beresnevičių į nakvynės namus vežę policijos pareigūnai būtų pažeidę įstatymus ir žinybinius aktus.

Neturėjo dokumentų

Žinomas publicistas, eseistas, religijotyrininkas 45-erių Beresnevičius mirė rugpjūčio 6-osios naktį sostinės nakvynės namuose "Sala", į kuriuos buvo atvežtas iš K.Sirvydo gatvės. Prieš vidurnaktį baro "Trečias brolis" darbuotojai prašė policijos pagalbos bare triukšmavusiam neblaiviam vyrui nuraminti.

Atvykę pareigūnai nuvežė jį į T.Kosciuškos gatvėje esančius nakvynės namus. Čia pat, vos išlipęs iš mašinos, rašytojas mirė. Beresnevičius dokumentų neturėjo ir į morgą buvo nuvežtas kaip asmuo, kurio tapatybė nenustatyta. Artimiesiems apie nelaimę pranešta ne iš karto.

Sulaukęs pripažinimo

Beresnevičius buvo docentas etnologijos daktaras. Dėstė įvairiose Kauno ir Vilniaus aukštosiose mokyklose religijotyrą, baltų religiją ir mitologiją, religijų istoriją. Jis išleido ne vieną mokslinę knygą, yra pirmojo lietuvių postmodernistinio romano autorius. Beresnevičius publikavo apie 60 mokslinių straipsnių baltų religijų istorijos ir teorijos temomis, apie 500 publicistinių, eseistinių straipsnių, recenzijų, keliolika novelių literatūrinėje spaudoje. Rašytojas buvo žurnalo "Naujasis židinys", kultūros savaitraščio "Šiaurės Atėnai" bendradarbis.

1997 metais Beresnevičius buvo apdovanotas literatūrinio žurnalo "Nemunas" novelistikos premija, "Literatūros ir meno" publicistikos premija, 2000-aisiais - Druskininkų poetinio rudens premija už poetinį debiutą (už poeziją eseistikoje) ir Kultūros ministerijos premija už eseistiką, 2001 metais - Lietuvos prezidentūros premija už esė Lietuvos istorijos temomis rinkinį "Ant laiko ašmenų". Beresnevičius talkino dabartinei žemės ūkio ministrei Kazimierai Prunskienei per pastaruosius prezidento rinkimus 2004 metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"