TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Beviltiški Laisvės kovotojų prašymai ištirti sovietmečio disidentų žūtis

2012 03 13 6:00

Kas slepia kunigo J.Zdebskio žudikus? Tęsinys. Pradžia kovo 12 d. numeryje

KGB sekė kiekvieną kunigo Juozo Zdebskio žingsnį, o ypatingų operacijų metu jo veiksmai buvo fiksuojami minučių tikslumu. Tam naudotos vadinamosios raidinės priemonės: NN - sekimas, T - slaptas pasiklausymas bute, leidžiantis girdėti net popieriaus čežėjimą, D - slapta krata, P - paštu gaunamų ar siunčiamų laiškų kontrolė, PK - jų fotografavimas.

Voratinklis

Taip pat buvo taikomos priemonės "Stiklas", "Veidrodis" ir "Tranzitas". "Virš pirmo rato jie paprastai uždėdavo mikrofoną, kad klausytųsi, ką šneki. Bet J.Zdebskis žinojo ir pasakodavo visokius niekus, antitarybinius anekdotus", - prisimena Alfonsas Svarinskas.

Prie 27 kunigą sekusių LTSR saugumiečių, kurių tapatybes nustatė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tyrėjai, reikėtų pridėti visą pulką TSRS KGB darbuotojų su generolų antpečiais. J.Zdebskio žalojimas "spec. preparatu" buvo laiminamas Maskvoje, o sekė jį visoje sovietijoje - nuo Sibiro lagerių, kai lankydavo kalinius, iki Rusijos disidentų butų.

Be šių kadrinių KGB darbuotojų, knygos "Akiplėša" autorius Vidas Spengla (šiuo slapyvardžiu rašė Algimantas Žilinskas) byloje suskaičiavo 115 agentų, kurie apie kunigą pateikė 465 agentūrinius pranešimus.

Daugiausia pranešimų apie J.Zdebskį pateikė ilgus metus jį sekęs agentas "Gediminas". Jam buvo nuolat nurodoma užrašyti kunigo bute esančių spausdinimo mašinėlių pavadinimus ir numerius, pristatyti jų šriftą. "Gediminas" pranešdavo KGB ir apie J.Zdebskio išvykas. Paskambinęs nurodytu telefonu jis pasakydavo sutartą frazę: "Gaila, bet mūsų pažįstamas Pranciškus (nurodo datą) išvažiuoja ir vizitas atidedamas iki jo grįžimo." Po tokio skambučio KGB iš anksto organizuodavo kunigo sekimą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Sovietų Sąjungos vietose. Tiksli kelionės data ir maršrutas leido įgyvendinti įvairias "priemones", įskaitant pasikėsinimus, tad "Gedimino" suteiktos žinios buvo skubiai perduodamos iš rajono į KGB 5-ąją tarnybą Vilniuje.

Agentas "Mykolas" kagėbistams padėjo pasigaminti J.Zdebskio namų ir Šlavantų bažnyčios raktus, kad būtų galima slapta įsibrovus panaudoti prieš "Akiplėšą" "spec. preparatą", kaip buvo numatyta 1984 metų balandžio 24 dienos agentūrinių-operatyvinių priemonių plane. "Mykolas" Šlavantų bažnyčioje prie vargonų rado slaptavietę, kurioje buvo šeši Kronikos egzemplioriai, o po kilimu prie altoriaus - 10 egzempliorių "Rūpintojėlio". Po vieną pogrindžio leidinių pavyzdį agentas perduodavo KGB, o šis atlikdavo šrifto ir preparato MT ekspertizę (agentai stengdavosi įbrukti Kronikos rengėjams specialiu chemikalu saugumo laboratorijose apdorotą kalkę). Tai leido sekti, kur nukeliauja žymėta kalkė, o radus MT pėdsakų leidiniuose, nustatyti, kur jie spausdinami.

"Mykolas" pagal KGB parodytas nuotraukas padėjo nustatyti pas J.Zdebskį apsilankiusius bendražygius - Vytautą Vaičiūną, kuriam saugumiečiai prikergė "Fanatiko" slapyvardį, ir "Nelegalu" jų vadinamą kunigą Petrą Našlėną.

Daug informacijos iš plepios vienuolės išgavo agentė "Lilija". 1975 metų gegužės 14 dieną ji pranešė apie rekolekcijas, per kurias J.Zdebskis, be dvasinių temų, pasakojo vienuolėms apie KGB sekimo metodus ir įspėjo būti atsargioms, nes butuose gali būti pasiklausymo įrangos. Vienuolė "Lilijai" išplepėjo, kas verčia į rusų kalbą tekstus, perduodamus Maskvos disidentams. Be to, ji įvardijo pagrindinį Kronikos leidėją Sigitą Tamkevičių, kuriam talkina daug žmonių, bet jis esąs labai atsargus. Gavusi pasiskaityti pogrindžio spaudą, "Lilija" perduodavo ją KGB ekspertams.

J.Zdebskis dažnai užsukdavo į Aušros Vartus pasimelsti ar aukoti šv. Mišių. KGB ten dirbančiam agentui "Gerardui" davė užduotį nedelsiant pranešti apie kunigo apsilankymą, kad galėtų organizuoti "priemonę NN" - sekimą.

Kunigai agentai pateikdavo visose parapijose vyksiančių rekolekcijų grafiką, pažymėdami, kur ir kada joms vadovaus J.Zdebskis. Jo pamokslų klausydavosi net po kelis šnipus. Šlavantuose dirbo agentai "Ieva" ir "Žaibas", pastarasis įrašinėdavo pamokslus KGB duotu mažagabaričiu magnetofonu "Moška". Byloje yra visas pluoštas iššifruotų J.Zdebskio pamokslų.

Jį sekti kagėbistai prievartavo net vaikus. Po Vasario 16-osios šventimo 1976-aisiais Šlavantų bažnyčioje buvo užverbuota agentė "Eglutė". Tardymo metu palūžusi mergaitė vis bandė išsinarplioti iš KGB pinklių, bet buvo verčiama lankytis pas Kronikos talkininkus ir juos skųsti. Baigus vidurinę mokyklą jai buvo liepta apsigyventi su sekamaisiais, o KGB rezoliucijoje įrašyta: "Bet į aukštąją mokyklą jos neleisti." Dzūkijos moksleivių sambūrius aktyviai sekė agentas "Atžala", teikęs ir žinias apie pogrindinės literatūros platinimą.

Agentas "Donatas" KGB liepimu net eidavo pas kunigą išpažinties - jam buvo nurodyta, ką ir kaip sakyti, kad įgytų pasitikėjimą.

Be agentų, KGB užduotis vykdė ir "patikimi asmenys". Šie pranešdavo, kas, kada ir kokia mašina (užrašydavo ir numerius) atvažiuoja pas J.Zdebskį, kada jis išvyksta ir grįžta namo. Be to, tikrino kunigo korespondenciją ir perduodavo ją KGB. Kai kurių butuose ar darbovietėse buvo įrengti stebėjimo punktai. Šlavantuose tokie buvo du, Rudaminoje (Lazdijų r.) - vienas.

Kunigus tapti agentais kagėbistai vertė gąsdindami kompromituojančia medžiaga, pasauliečiams už atsisakymą šnipinėti grasino pašalinti iš mokyklos, universiteto ar darbo, neleisti daryti karjeros ir išvažiuoti į užsienį, o Pravieniškių kolonijoje su J.Zdebskiu kalėjusiems asmenims siūlė anksčiau laiko juos paleisti į laisvę.

Vis dėlto nemažai žmonių atsisakė teikti paslaugas KGB, net jei dėl to nukentėdavo. Prienų klebonas Juozas Berteška, nesutikęs sekti kolegos, - "į kontaktą nesileidžia" - buvo perkeltas į Balbieriškį.

Purtėsi gėdingos užduoties net TSRS pasienio kariuomenės karininkas Z., KGB pirmininko Juozo Petkevičiaus nurodymu 1985-aisiais turėjęs susekti J.Zdebskio ryšius su lenkų "Solidarumu". Anot agento "Ivanausko", Z. su ašaromis akyse prašęs atleisti jį nuo prievolės sekti kunigą - verčiau sutinkąs būti perkeltas iš karinės žvalgybos į paprastą pasienio postą Kaliningrade. KGB vis dėlto privertė Z. pasikalbėti su J.Zdebskio parapijiečiu, o jam nežinant šį pokalbį įrašinėjo. Paaiškėjo, kad Z. guodėsi turėsiąs išsikelti, nes geresnių žmonių už tuos, kuriuos yra verčiamas sekti, nebuvo sutikęs...

Kaip spėja V.Spengla, kunigas agentas "Martynas" perspėjo J.Zdebskį apie KGB jam brukamą užduotį. Pats J.Zdebskis buvo įsitikinęs, kad keršydami už tai kagėbistai "padėjo" "Martynui" numirti.

Maskvos specialistų "spec. priemonė"

1980 metais KGB įvykdė pasikėsinimą, kuris vos nesibaigė J.Zdebskio mirtimi.

Kaip liudija dokumentai, ši akcija surengta su aukščiausių TSRS KGB šulų palaiminimu ir tenykščių specialistų pagalba.

1980 metų birželio 19 dieną LTSR KGB pirmininkas generolas majoras J.Petkevičius nusiuntė į Maskvą raštą, prašydamas TSRS KGB "pagalbos" panaudojant prieš kunigą "spec. priemonę". TSRS KGB 5-osios valdybos viršininkui F.D.Bobkovui adresuotame rašte "Apie kunigo Zdebskio kompromitaciją" išvardytos jo "nuodėmės": "drauge su reakcingais kunigais Svarinsku ir Tamkevičiumi 1978 metų lapkričio mėnesį pasiskelbė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto nariu", "aktyviai dalyvauja leidžiant ir perduodant į užsienį "Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką", nuolat važinėja ne tik po respubliką, bet ir po kitas šalies sritis, lankydamas reakcionierius, atliekančius lageriuose bausmę asmenis", skleidžia iš sakyklos "šmeižikiškus išsigalvojimus". Nors buvo du kartus nuteistas, netekęs "kulto tarnautojo registracijos pažymėjimo" ir oficialiai įspėtas - "šios priemonės teigiamo poveikio jam nepadarė". Todėl, "siekiant nutraukti "Akiplėšos" priešišką veiklą, sustiprinti tarp reakcionierių ir vienuolių neigiamą nuomonę apie jį, manome, kad tolesniam objekto sukompromitavimui būtina panaudoti prieš jį spec. priemonę. Prašome jūsų pagalbos nurodytai priemonei įgyvendinti".

Rengdami ir vykdydami "spec. priemonę", kagėbistai 5 paras sekė J.Zdebskį ir fiksavo kiekvieną jo judesį minučių tikslumu.

Medžioklė prasidėjo 1980 metų spalio 2 dieną, kai kunigas kartu su V.Vaičiūnu važinėjo po Šlavantų apylinkes lankydamas parapijiečius.

"Išorinio stebėjimo suvestinėje Nr. 92-1", kurią pasirašė LTSR KGB 7 skyriaus viršininkas Kauno miestui pulkininkas Nikolajus A.Krylovas, rašoma: "17 val. 30 min. nuo Alytaus pusės į Šlavantus atvažiavo automobilis "Žiguliai" Nr. 40-31 LLC, kuriame buvo objektas "Zdenek" (J.Zdebskis - aut.), o vairavo objektas "Vladas" (V.Vaičiūnas - aut.). 21 val. 30 min. šis automobilis iš Šlavantų išvažiavo.

Patikrinus jame rasti tie patys du objektai, tik dabar vairavo "Zdenek". Nuo 21 val. 30 min. iki paros pabaigos stebimieji važinėjo Šlavantų apylinkėse Lazdijų ir Alytaus kryptimis. Stebimieji važiuodami sustodavo, praleisdavo iš paskos važiuojantį transportą, važinėjo išjungę žibintus, važiuodavo į mišką ir kaimo keliukais, staigiai keitė greitį ir judėjimo kryptį. Įvertindami tai, objektų betarpiškai nelydėjome, bet keisdamiesi perkirsdavome galimas jų išvažiavimo į Alytų, Lazdijus ir Veisiejus kryptis, taip pat jų judėjimas nurodytu keliu buvo kontroliuojamas pėsčiųjų bei iš uždaro posto."

Anot KGB, J.Zdebskis ir V.Vaičiūnas į namus Šlavantuose grįžo 1 val. nakties.

Spalio 3 d. KGB sekiojo kunigą, lankantį senelius ir ligonius vienkiemiuose, - mat kaip tik buvo pirmasis mėnesio penktadienis, kurį jis visada skirdavo šiam darbui. Pakeliui "objektą sustabdė VAI inspektoriaus uniforma persirengęs KGB darbuotojas".

Būtent tą dieną, kaip matyti iš vėliau į Maskvą išsiųstų KGB ataskaitų, buvo panaudotas "spec. preparatas": ant mašinos sėdynės buvo užpilta ar papurkšta cheminės medžiagos, kuri iki žaizdų nudegino apatinę J.Zdebskio kūno dalį ir nugarą, tas vietas, kurios lietėsi su sėdynės atlošu. Šiek tiek kliuvo ir kartu su kunigu važiavusiam V.Vaičiūnui.

"Kada jie tai padarė ir kaip - mes nematėm. Bet pasijuto. Aš taip pat buvau nudegintas, nes vairavome pasikeisdami. Man teko nedaug, bet jo nudegimai buvo baisūs", - prisimena V.Vaičiūnas.

Apie patį "spec. preparato" panaudojimą KGB stebėjimo protokoluose net neužsiminta. Nors menkiausias kunigo judesys užfiksuotas itin pedantiškai, šios savo nusikaltimo akimirkos KGB neįamžino.

Kaip prisimena V.Vaičiūnas, tądien kunigui jau buvo sunku vaikščioti. Bet kęsdamas skausmą jis toliau lankė jo laukiančius parapijiečius. KGB tai įdėmiai stebėjo.

"18 val. 35 min. "Zdenekas" ir pagyvenęs 70-75 metų vyriškis išvažiavo objekto automobiliu ir asfaltuotu keliu nuvažiavo Veisiejų link. Pavažiavę apie 3,5 km sustojo, vyriškis atsisveikino su objektu, išlipo iš automobilio ir nuėjo į vieną iš vienkiemių, o "Zdenekas" 18 val. 45 min. įvažiavo į kiemą vienkiemio, esančio apie 3 km nuo Veisiejų. Ten buvo dar vienas raudonos spalvos automobilis "Žiguliai" (nustatyti numerį nebuvo galima). 18 val. 55 min. "Zdenekas" atvažiavo į Veisiejus ir įsuko į Pievų g. Nr. 1 namo kiemą. 19 val. 05 min. objektas išvažiavo iš kiemo ir Rūdos gatve išvyko iš Veisiejų. Nuvažiavęs apie 6,5 km, jis užvažiavo į vienkiemį, esantį 100 m atstumu nuo kelio. 20 val. jis išvažiavo iš vienkiemio, atvažiavo į Šlavantus ir užsuko į vieno namo kiemą. Po 3-4 min. iš ten išvažiavo ir pasuko namų link. 22 val. 30 min. "Zdenekas" savo automobiliu, kuriame buvo dar keletas žmonių, išvažiavo iš Šlavantų ir pasuko link Lazdijų. Nuvažiavęs 4 km apsisuko ir grįžo į Šlavantus (apsisukimo vietoje stebimųjų veiksmai nebuvo fiksuojami". Daugiau objekto judėjimo iki paros pabaigos neužfiksuota."

Taip pat akylai kagėbistai kunigą sekė - o tiksliau, persekiojo - ir spalio 4 dieną.

"Sekė net nesislėpdami, kad arčiau būtų. Gal jie laukė, kada nukrisim... Bet ir aš ištvėriau", - pasakoja V.Vaičiūnas.

Tos dienos vakarą jau ir KGB sekliai užfiksavo, kad J.Zdebskiui darosi sunku judėti.

"20 val. 25 min. objektas išėjo iš šio adreso, sunkiai įsėdo į savo mašiną ir išvažiavęs iš Kauno pasuko Kapsuko link. Veiveriuose sustabdė automobilį, išlipo, pažiūrėjo į sudaužytą mašiną (prieš tai ten buvo avarija), sėdo į automobilį ir 21 val. 25 min. atvyko į Kapsuką prie Rugių g. Nr. 4 namo. Po 1 min. iš namo išėjo vyriškis, priėjo prie mašinos, kažką pasikalbėjo su objektu, po to atidarė kiemo vartus ir "Zdenekas" įvažiavo."

Čia J.Zdebskis atvyko į savo sesers Marijonos Linkevičienės namus, kuriuose turėjo pakrikštyti savo seserėčios kūdikį. Jam pakilus nuo sofos namiškiai pastebėjo ant jos likusias kraujo dėmes... Bet kunigas bandė raminti artimuosius ir atsisveikinęs išvyko.

Kaip rašoma KGB sekimo protokole, 1 val. 45 min. jis grįžo į Šlavantus.

Tuo metu jį gelbėti ėmėsi bendražygiai. Spalio 5 dienos rytą prie kunigo namų budintys sekliai užfiksavo, kad pas jį atvažiavo  V.Vaičiūnas su žmona ir gydytoja Genovaitė Drąsutytė - KGB tuoj pat nustatė jos tapatybę ir pavadino objektu "Dragova".

Sužeistojo būklė darėsi vis sunkesnė, tad vėlų vakarą - 23 val. 15 min. - visi ryžosi važiuoti pagalbos. Juos lydėjo net trys KGB automobiliai. Kelyje palydovai stabdė mašiną ir tikrino, ar tikrai yra kun. J.Zdebskis, nes jis blogai matėsi. Sekimo protokole fiksuota, kaip "objektai" stengėsi atsikratyti KGB uodegos. "Stebimieji lėtai, praleisdami iš paskos važiuojantį transportą, važiavo link Lazdijų. Likus kilometrui iki miesto sustojo ir ėmė stebėti pro šalį važiuojančias mašinas. Pastovėję 5-6 minutes nuvažiavo Kapsuko link."

Sužeistą J.Zdebskį bičiuliai nuvežė pas gydytoją Modestą Juozaitį.

"Niekada anksčiau nebuvau tokio dalyko matęs - taip nudeginta. III laipsnio nudeginimas sėdmenų srityje, žaizdos su nekroze, intoksikacija. Buvo grėsmė gyvybei. Kažkokios mums neįprastos, nežinomos priemonės. Manau, kokia nors karo toksinė medžiaga, kaip ipritas: jos labai stiprios, užtenka mažo kiekio. Nors supratau, kad guldyti jį į ligoninę pavojinga, bet kaip medikas nemačiau kito kelio. Gydyti tokį ligonį namuose buvo neįmanoma. Tai buvo gyvybės ar mirties klausimas", - pasakoja ilgametis Valkininkų sanatorijos vadovas M.Juozaitis.

Sunkų nudegimą diagnozavo ir Lazdijų ligoninės medikai. "Ligonio būklė tokia, kad sunku vaikščioti, nudegęs visas perineum", "pakenkti paviršiai, atrodo, yra nudegiminiai," - rašė gydytoja Merkšaitienė.

Bet tokia diagnozė KGB netiko. Sąžiningi medikai kunigą perspėjo, kad nurodyta "nustatyti" venerinę ligą. Tad spalio 8 dieną, vakare, bičiuliai pasiėmė jį iš ligoninės ir nuvežė į Viduklę pas kunigą A.Svarinską.

"Atvežė anksti rytą. Sakau: "Ko tu, Juozai, trankaisi, neduodi žmonėms miegoti?" O jis: "Mane nudegino." Ir parodė. Baisu. Aš lageryje 7 ar 8 metus dirbau felčeriu, kaliniai daktaru vadino. Išsigandau, kad nebūtų kraujo užkrėtimo. Kur jį dėsim? Aiški mirtis. Bet jis nenusiminė, vis su humoru. Galvoju - reikia surasti saugią vietą, nes aplink mane šnipai. Visi stebi. Išvežiau jį geriausiu laiku - apie 6-7 val. ryto. Tuo metu saugumiečiai ne tokie budrūs, ruošiasi perduoti tarnybą ir į namus. Važiavau į Kauną, bet ne tiesiai. Iš pradžių Klaipėdos link, tada keliukais, per parapiją - ir vėl link Kauno. Ir vis pažiūriu per veidrodį - seka ar ne. Kai važiuoja mašina, sunku pasakyti, o kai lieki vienas ir ilgiau pavažiuoji, įsitikini. Už Raseinių pasukau į autostradą", - prisiminimais dalijosi A.Svarinskas.

Kaune jis paslėpė J.Zdebskį pas vienuoles, kurios padedamos gydytojos G.Drąsutytės ėmėsi jį slaugyti.

"O tada man teko meluoti. Kiekvieną dieną. Pradėjo pas mane į Viduklę važinėti įvairūs lyg ir geri žmonės, bet Dievas žino. Kur kunigas Zdebskis? Sakau - ko jūs arabų ieškote? Aš gyvenu Žemaitijoje, o jis Dzūkijoje. Kaip galiu žinoti? Ir vyskupas Povilonis manęs klausė. Iš kur, Ekscelencija, aš galiu žinoti? Labai gražiai sumelavau, ir jis įtikėjo", - juokiasi A.Svarinskas.

Tuo metu, kai bičiuliai gelbėjo J.Zdebskį nuo mirties, KGB tęsė pradėtą darbą. 1980 metų lapkričio 4 dieną KGB Lazdijų rajono poskyrio viršininkas T.Žemaitis pranešė savo šefams į Vilnių: "Siekiant toliau kompromituoti kunigą Zdebskį, parapijos tikinčiųjų vardu vyskupui Poviloniui parašytas laiškas. Laiško tekstas operatyvinio ryšio telefonu 1980 10 29 suderintas su drg. V.Šiaudiniu ir iš Seirijų pašto skyriaus nusiųstas vyskupui. Laiškas parašytas ranka, ant mokyklinio sąsiuvinio lapo, seno žmogaus braižu."

Laišką kagėbistai parašė ne tik seno žmogaus rašysena, bet ir tarmiškai: "kalbos aina, kad zaraznų ligų pasigavo..."

1981 metų rugpjūčio 10 dieną į Maskvą TSRS KGB Operatyvinės techninės valdybos viršininkui generolui majorui V.P.Diominui buvo nusiųsta LTSR KGB pirmininko pavaduotojo generolo majoro Valentino Zvezdionkovo pasirašyta šifrograma Nr. 5861. Joje pranešta: "1980 m. spalio 3 d. dalyvaujant SSSR KGB Operatyvinės techninės valdybos specialistams buvo įvykdyta SSSR KGB sankcionuota specpriemonė tyrimo objektui kunigui Juozui Zdebskiui."

Tačiau vienuolių išslaugytas J.Zdebskis tuo metu jau buvo grįžęs į savo parapiją. Ir - ėmėsi ankstesnės veiklos. Vos atsigavęs, 1981-aisiais parašė laišką LKP CK pirmajam sekretoriui Petrui Griškevičiui, reikalaudamas duoti laisvę kunigų seminarijai ir neverbuoti klierikų.

Tad 1982 metų LTSR KGB 5-osios tarnybos pažymoje nurodyta, kad panaudojus "spec. priemonę" ir išplatinus "atitinkamus laiškus" "Akiplėša" savo veiklos nenutraukė.

Tęsinys rytdienos numeryje

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"