TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Bibliotekininkų kantrybė baigiasi

2007 11 22 0:00
J.Rimkus: "Kas galėtų paaiškinti, kodėl žmogus, turintis aukštojo mokslo diplomą, teuždirba 700-800 litų?"
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Kitados vieno aukšto pareigūno pasakyti žodžiai, kad bibliotekos ir bibliotekininkai yra tautos genofondas, šiandien skamba lyg pasityčiojimas, matant, kaip atrodo mūsų bibliotekos ir kaip vertinami jose dirbantys žmonės.

Lietuvos bibliotekininkai pagaliau išdrįso pripažinti, kad jų darbas nevertinamas, o jie patys nebenori jaustis skurdžiais ir reikalauja socialinio teisingumo. "Pagarbos žmogui pirmiausia", - sako Kauno apskrities viešosios bibliotekos kultūros renginių ir leidybos grupės vyresnysis bibliotekininkas Juozas Rimkus.

Spalio pabaigoje Lietuvos bibliotekų profesinių sąjungų atstovai konferencijoje įsteigė Lietuvos bibliotekininkų sąjungą. Jos pirmininku ir išrinktas J. Rimkus.

- Taigi, ponas Juozai, kokioje padėtyje šiandien yra atsidūrę šalies bibliotekininkai?

- Jei pasakyčiau, kad apgailėtinoje, apverktinoje ar dar kaip kitaip, tai nieko nenustebinčiau. Juk panašiai gyvena dauguma Lietuvos žmonių. Tačiau nusprendėme daugiau nebetylėti ir pakovoti už savo teises. Kai prieš kelerius metus prabilome apie knygų trūkumą kaimo bibliotekose, neatnaujinamus fondus, kai kuriuose rajonuose net imtas naikinti bibliotekas, buvome išgirsti. Dabar garsiai sakome, kad bibliotekininkai, negalėdami išgyventi, palieka bibliotekas. Jaunimas dirbti nebeateina, gavę neblogą universitetinį išsilavinimą, jie yra graibstomi įvairių firmų informaciniams darbams. Mūsų profesija labai sparčiai sensta, o lėtai ir itin nereikšmingai didėjantys atlyginimai padėtį tik sunkina.

- Kiek suprantu, dabar bandote prisibelsti į politikų ir valdininkų sąžinę?

- Bandome. Buvome Seime, susitikome su Liberalų sąjūdžio frakcija ir ministru Jonu Juču. Pokalbio metu priėjome liūdną išvadą, nes mačiau, kad kolegos savo užrašuose pasižymėjo, jog mūsų kultūros ministras labai kultūringas, bet beviltiškas. Gal ir nevertėtų visos kaltės suversti pono J.Jučo asmenybei, bet matome, jog visa mūsų valdžia nuo pat nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų kultūrą stumia į paskutinę vietą. Pasižiūrėkite kad ir į ateinančių metų biudžetą. Kultūros ministerijai ir vėl teks mažiausiai. Medikai, mokytojai gąsdina streikais, jiems atlyginimus didina, o mes Kultūros ministerijai nerūpime. Atrodo, kad jai apskritai mažai rūpi, kas vyksta realiame pasaulyje.

- Tai Jūsų asmeniniai pastebėjimai?

- Aš jau daug metų dirbu bibliotekoje, tačiau Kaune nesu matęs nė vieno klerko, atėjusio kad ir į mūsų biblioteką pasidomėti, kaip čia dirba žmonės. Suprantu - ministerija dabar rūpinasi Valdovų rūmais, projektu "Vilnius - Europos kultūros sostinė"... Gavo pinigėlių ir valio, tuo kartu galima gyventi. Nesakau, kad to nereikia, bet yra ir kitų svarbių dalykų. Neįsivaizduoju, kas į bibliotekas ateis po mūsų. Tik abejoju, ar jie perims nuo senų laikų sklindančią specifinę dvasią, pagarbą knygai, tradicijas. Duok Dieve, kad tai būtų jiems nesvetima.

- Visais laikais bibliotekoms buvo keliami šiek tiek didesni uždaviniai - būti kultūros, šiuolaikinės žinių visuomenės židiniais. Ar tai įmanoma dabartinėmis sąlygomis?

- Sudėtingas klausimas. Rajonuose, kur beveik visai sunaikinti kultūros namai, nebeliko jokios veiklos nei jaunam, nei senam. Ten, kur dar liko neišvažiavusių į anglijas, airijas žmonių, bibliotekos atlieka kultūros židinio funkcijas. Sunkiai, varganai, bet garbingai. Baisu, kai ministras prisipažįsta, kad 400 šalies bibliotekininkų neprieinamas kompiuterinis raštingumas. Kad didelė dalis iš 2000 šalies bibliotekų patiria tikrą skurdą, o apie 5000 jose dirbančių žmonių vos suduria galą su galu. Tiesa, kai kurios savivaldybės, suvokiančios situacijos grėsmę, kiek pagelbėja savo kultūros darbuotojams, panaudojama ir ES parama. Tačiau tai tik išimtys iš bendros baisios taisyklės.

- Kokia reali profesinių sąjungų pagalba? Jų reputacija Lietuvoje labai nekokia..

- Per pastaruosius du tris mėnesius bibliotekose ėmė sparčiai kurtis profsąjungos. Ketiname bendradarbiauti ir su Lietuvos bibliotekininkų draugija, savo ištakas turinčia tarpukario tradicijose. Iki šiol ji savo autoritetu, kiek galėjo, atstovavo mūsų interesams santykiuose su valdžia. Vienas pagrindinių mūsų tikslų - inicijuoti šakinės kolektyvinės sutarties pasirašymą su Vyriausybe. Esame Europos valstybė. Darbo santykiai negali likti kone feodaliniai. Kas galėtų paaiškinti, kodėl žmogus, turintis aukštojo mokslo diplomą, teuždirba 700-800 litų "į rankas"? Turime pasiekti, kad būtų priimtas ir Biudžetinių įstaigų darbuotojų įstatymas.

- Bibliotekininkai - išsilavinę žmonės, tad drastiškų veiksmų greičiausiai nesulauksime?

- Tikrai, mes, kaip ir mūsų kultūros ministras, kultūringi ir išsilavinę, gal todėl ir nedrįstame drastiškomis priemonėmis reikalauti sau atlyginimų pakėlimo. Kadangi kultūros darbuotojai jau suvokė, kad nė vienas kultūros ministras nieko pozityvaus savo pavaldiniams nepadarė, dabar tenori rasti būdų, kaip išgyventi ir išlaikyti savo šeimas. Padoriai ir oriai, kaip ir skelbiama Europos chartijoje. Tikiu, kad to sulauksime.

- Tai ar reikės bibliotekininkams išeiti į gatves?

- Ko gero, reikės. Esame kūrybingi, todėl tiek Vyriausybė, tiek Seimas pamatys įdomių akcijų, instaliacijų ir kitų protesto formų, kurios gal privers juos atkreipti dėmesį į mūsų apgailėtiną padėtį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"