TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Bielinis: negalėjau prezidentui pasakyti "ne"

2006 09 02 0:00
Lauras Bielinis žadėjo įsiklausyti į kolegų kritiką.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Naujasis patarėjas ketina padėti valstybės vadovui aktyviau reaguoti į vidaus politikos įvykius

Vakar oficialiai pareigas pradėjo eiti naujasis prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, Vidaus politikos ir analizės grupės vadovas 49 metų Lauras Bielinis. Jis pakeitė rugpjūčio pradžioje iš šių pareigų atleistą Darių Gudelį.

Naujasis patarėjas iki šiol buvo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, socialinių mokslų daktaras, žurnalo "Politologija" redaktorius, visuomenei žinomas kaip rinkimų technologijų ir politinės elgsenos ekspertas.

- Kodėl sutikote pakeisti darbovietę, koks pagrindinis motyvas, nulėmęs apsisprendimą? - LŽ klausė Bielinio.

- Pasakysiu taip: ne tiek aš pasirinkau Prezidentūrą, kiek prezidentas pasirinko mane. Negalėjau atsakyti žmogui, kuriam jaučiu didžiulę pagarbą ir kurio autoritetas man iš tiesų yra didelis. Todėl negalėjau pasakyti "ne".

- Su kokiomis idėjomis ateinate į Prezidentūrą?

- Kaip supratau, iš manęs laukiama, kad likčiau toks, koks esu dabar. Man regis, galėčiau padėti savotiškai pagilinti vidaus politikos analizę ir kartu padėti prezidentui aktyviau ir preciziškiau reaguoti į vidaus politikos įvykius.

- Ar galima daryti išvadą, kad iki šiol visų šių dalykų Prezidentūrai trūko?

- Nenorėčiau kritikuoti prieš mane dirbusių žmonių, nes tai buvo jų darbas, jie turėjo savo manierą ir sampratą. Bet ne tik prezidentui susiklosčius skirtingai naujai situacijai - o ji iš tiesų kitokia, nei buvo prieš pusmetį ar metus - reikalingas kitoks požiūris. Matyt, dėl to aš ir esu pasirinktas. Jei būtų dar kitokia situacija, matyt, apie mane niekas nebūtų pagalvojęs.

- Ar ilgai mąstėte prieš priimdamas kvietimą?

- Iš tiesų gana ilgai. Jei pamenate, nuo vasaros vidurio sklido įvairios kalbos. Aš rimtai svarsčiau, nes esu akademinis žmogus, staiga pereiti iš analizės lygmens į sprendimų lygmenį man sunku.

- Gal turėsite galimybę savo komandą papildyti naujais žmonėmis?

- Tai priklausys nuo to, kokie konkretūs uždaviniai bus man suformuluoti ir ar reikės naujų žmonių tiems uždaviniams įgyvendinti. Dar negaliu aiškiai kalbėti apie naujos komandos kontūrus, kadangi iki galo nesusipažinau su ta specifika. Nors jau savaitę intensyviai bandau perimti darbus.

- O kai juos perimsite, kokie bus tolesni Jūsų žingsniai?

- Veiklos eigą ar seką padiktuos konkretūs politiniai įvykiai. Šiandien konkrečiai kalbėti būtų nekorektiška, nes dar nesijaučiu perėmęs viską iki galo ir suvokiantis darbų specifiką.

- Ar nesijaudinate, kad darbas Prezidentūroje, kitaip sakant, tarnavimas vienam politikui pakenks Jūsų, kaip politologo, reputacijai?

- Tiesą sakant, tai mane mažiausiai jaudina. Priešingai - ir visi mano kolegos politologai sako, - kad šis darbas leis man pažvelgti į tyrimo objektą iš vidaus, patirti, ar iš tikrųjų analizuodamas vieną ar kitą politinį procesą teisingai mąsčiau, įvertinti tuos niuansus, kurių galbūt net nepastebėjau.

Žinote, yra tokių niuansų, kurių iš šalies niekas nemato. Taigi manau, kad giluminiu požiūriu gausiu daug asmeninės naudos savo supratimui apie politinius procesus. O reputacijos klausimas pirmiausia sietinas su sąžiningu darbu. Jei dirbsiu sąžiningai ir produktyviai - ar prezidentui, ar rašysiu knygą būdamas universiteto dėstytojas, aš tą reputaciją turėsiu. Jei viską darysiu atsainiai, atleiskite, jokioje įstaigoje mano reputacija nebus gera.

- Ar ketinate atsižvelgti į kolegų politologų būsimą kritiką?

- Būsiu labai atidus, nes gerbiu savo kolegas, jie labai rimti ir ne kartą savo patarimais, kritika yra man gerokai pagelbėję.

- Ar baigęs darbą Prezidentūroje grįšite prie įprastos veiklos? Gal norėtumėte dar pabūti Seimo nariu?

- Planuoju grįžti prie akademinio darbo. Neturiu tokio strateginio gyvenimiško tikslo tapti, pavyzdžiui, politiku ar toliau dirbti administracinį darbą.

Anksčiau esu gavęs siūlymų kandidatuoti į Seimą ir net būti įrašytam sąraše gana aukštai. Tačiau kategoriškai atsisakydavau, nes iš tiesų nenorėčiau politiko karjeros. Man priimtiniausia akademinė karjera. Tai sakau atvirai ir sąžiningai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"