TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Bijo Radijo ir televizijos komisijos politizavimo

2013 04 09 15:06
E.Vaitekūną Seimas paskyrė į komisiją Darbo partijos frakcijos siūlymu. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) vadovu siūlomas Edmundas Vaitekūnas sako sieksiantis gerinti jos įvaizdį, ypatingą dėmesį skiriant finansų tvarkymui, kuriam didelių priekaištų turėjo ankstesnės komisijos veiklą tyrusi Valstybės kontrolė.

"Teks tikrai dirbti sudėtingą darbą, kadangi komisijos įvaizdis nebuvo toks geras, teks atkurti geras darbo tradicijas, dalykinius santykius, ypatingai su paslaugų tiekėjais, nustatyti komisijos vidaus struktūrą, reglamentą, finansus ypatingai, nes Valstybės kontrolė yra nustačiusi nemažai pažeidimų, ir manau, kad turiu pakankamai administracinės ir gyvenimiškosios patirties, kad galėčiau eiti tas pareigas", - prisistatydamas Seime ketvirtadienį sakė E.Vaitekūnas.

2006-2010 metų LRTK veiklos auditą atlikusi Valstybės kontrolė turėjo daug priekaištų dėl finansų valdymo - nustatyta, kad nepagrįstai mokėtos premijos darbuotojams, komisija, kaip privalėjo, nepervedė į biudžetą iš transliuotojų surinktų lėšų, nurodyti kiti pažeidimai.

Į E.Vaitekūno pavaduotojus LRTK siūlomas Jonas Korenka sakė, jog eiti šias pareigas jam padės ir Seimo nario darbo patirtis. "Stoviu prieš jus apgalvojęs savo veiklą ir savo galimybes. Mano išsilavinimas - aukštasis magistrinis, mano darbas seime Švietimo, mokslo ir kultūros komitete bei darbas kaip administratoriaus, įstaigos pavaduotojo leidžia, jei jūs pasitikėsite ir suteiksite galimybę, atlikti darbą gerai ir labai gerai", - kalbėjo J.Korenka.

Seimas po pateikimo priėmė nagrinėti nutarimo projektą dėl LRTK vadovų skyrimo, nors opozicija kėlė klausimus, ar politinių partijų į pareigas deleguojami atstovai užtikrins institucijos nešališkumą.

"Ar toks atvejis, kai siūloma skirti partijų deleguotus atstovus, nėra bandymas instituciją supolitizuoti?" - klausė konservatorius Valentinas Stundys.

"Du politiškai angažuoti žmonės siūlomi vadovauti institucijai, kurie savo darbe turi būti nešališki ir nepriklausomi, ar toks sprendimas padės institucijai būti nepriklausoma", - kėlė klausimą liberalas Gintaras Steponavičius.

Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto vadovas socialdemokratas Mindaugas Bastys į tai atsakė, jog visi Seimo priimami sprendimai - politiniai.

"Iš esmės visi sprendimai, kurie priimami tiek komitetuose, tiek posėdžių salėje, yra politiniai. Priimdami šiuos sprendimus mes turime vadovautis įstatymais, kuriuos patys priimame, dar jūsų valdančiosios daugumos buvo priimtas įstatymas, kuriame nėra numatyta procedūrų, kaip turi būti Seimui pasiūlytos kandidatūros. (...) Iš visų kandidatūrų buvo renkami kandidatai, iš viso komisijos sąrašo, ir šia prasme mes pasielgėme demokratiškai ir procedūriškai tikrai nieko nepažeidėm", - sakė M.Bastys.

Buvusį Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros vadovą E.Vaitekūną į komisiją Seimas paskyrė Darbo partijos frakcijos siūlymu, jo pavaduotoją, eksparlamentarą, Naujosios Vilnios kultūros centro direktoriaus pavaduotoją Joną Korenką - socialdemokratų frakcijos siūlymu.

Kandidatus vadovauti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai iš komisijos narių išrinko parlamento Švietimo, mokslo ir kultūros (ŠMKK) bei Informacinės visuomenės plėtros komitetai, dėl jų skyrimo turi balsuoti visas Seimas.

Seimo opozicija protestuodama nedalyvavo kandidatų į LRTK vadovus rinkimuose. "Mes išėjome, nes valdančioji koalicija jau buvo susitarusi dėl kandidatų, ir pirmininko vieta buvo paskirta Darbo partijos kandidatui, visiškai nežiūrint į kvalifikaciją ir kitus dalykus", - BNS sakė ŠMKK narys konservatorius Valentinas Stundys.

Pernai Seimui pakeitus LRTK sudarymo tvarką, komisiją sudarys nebe 13, o 11 narių. Du jų skiria prezidentas, tris (vieną - iš opozicinių frakcijų) - Seimas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto bendru teikimu, tris narius - Lietuvos meno kūrėjų asociacija, po vieną narį - Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija.

Komisijos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų patirtį audiovizualinės politikos, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo veiklos srityse, profesinės ar akademinės patirties visuomenės informavimo, švietimo, kultūros, mokslo ar žmogaus teisių srityse.

Komisijos nariai skiriami ketverių metų kadencijai ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

LRTK yra atsakinga už Lietuvos jurisdikcijai priklausančių radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų veiklos reguliavimą ir kontrolę institucija. Ji taip pat dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką.

BNS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"