TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Biudžetas apkarpytas be gailesčio

2009 05 08 0:00
Premjeras A.Kubilius įrodinėja, kad ekonomikos sunkmečiu Lietuva elgiasi taip, kaip dauguma kitų pasaulio valstybių.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Valstybės biudžetą apkarpę valdantieji esą parodė, kad sunkmečiu Lietuva sugeba tvarkytis pati. Tačiau finansų analitikai čia įžvelgia siekį ateityje palankiomis sąlygomis prašyti pagalbos iš šalies.

Seimas vakar patikslino šių metų biudžetą, per vargą ir "kraujus" priimtą pernai prieš pat Naujųjų šventes. Lemiamam balsavimui valdančioji dauguma sutelkė visas jėgas, todėl už projektą drausmingai rankas pakėlė visi plenarinių posėdžių salėje buvę Permainų koalicijos nariai. Seimo opozicija savo kritišką požiūrį į patobulintą biudžetą išsakė balsuodama "prieš". Būrys socialdemokratų elito - Algirdas Butkevičius, Vilija Blinkevičiūtė, Justinas Karosas, Juozas Olekas - apskritai nedalyvavo balsavime. Tarp susilaikiusiųjų buvo Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, prieš balsavimą pareiškęs, kad numatytas lėšų mažinimas nuves kraštą iki katastrofos.

Patikslintais duomenimis, šiemet į valstybės biudžetą planuojama surinkti 22,88 mlrd. litų pajamų, išlaidos turėtų siekti 25,822 mlrd. litų. Planuojamas biudžeto deficitas - 2,942 mlrd. litų. Pakoreguotą valstybės biudžetą palyginus su buvusiuoju, pajamos sumažintos 3,5 mlrd. litų, išlaidos - 2,1 mlrd. litų.

Geresnių receptų nėra.

Finalinis biudžeto pataisų svarstymas vakar vyko palyginti ramiai, nors posėdžio pirmininkei Irenai Degutienei ne kartą teko raginti drausminti kolegas.

Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, Lietuva ekonomikos sunkmečiu elgiasi taip pat, kaip dauguma kitų pasaulio valstybių. "Estija šiuo metu mažina išlaidas, Vokietija - taip pat, Airija - šiemet tai daro jau ketvirtąkart. Niekas nesugalvojo geresnių ir efektyvesnių receptų esant tokiai situacijai", - agituodamas pritarti biudžeto projektui kalbėjo jis. Opoziciją premjeras ragino atsakingiau kritikuoti būtinus valdančiųjų veiksmus, esą nepagrįstos kalbos neigiamai veikia visuomenės lūkesčius ir ekonomikos perspektyvas.

"Tenka apgailestauti, kad šio biudžeto prioritetai yra ne verslo skatinimas, o jo žlugdymas, ne darbo vietų kūrimas, o jų naikinimas, ne investicijos į bendrą vidaus produktą kuriančias sritis, bet paprasčiausias pinigų pravalgymas", - kritiškai projektą įvertino

frakcijos "Tvarka ir teisingumas" narys Andrius Mazuronis.

Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys pareiškė, kad dabar galbūt būtų galima nemažinti biudžeto išlaidų, jei socialdemokratai nebūtų paaukoję euro "tenkindami šilumininkų ambicijas".

Kalbos nesugraudino

Seimo komitetai, parlamentarai ir atskiros valstybės institucijos biudžeto asignavimus siūlė padidinti net 1,367 mlrd. litų. Biudžeto ir finansų komitetas tokius apetitus gerokai sumažino ir išlaidas pasiūlė didinti 143,2 mln. litų. Tačiau ir tokia suma Vyriausybei pasirodė švaistūniška, todėl išlaidos padidintos vos 84,4 mln. litų. Finansų ministro Algirdo Šemetos taip pat nesugraudino parlamentarų kalbos apie būtinybę skirti lėšų vaikų darželių, mokyklų, ligoninių remontui. Atsakymas buvo parengtas iš anksto - nėra pinigų.

Patikslinus biudžetą asignavimai bendrosioms valstybės paslaugoms sumažinti 6,3 proc. (iš viso tam skiriama 6,893 mlrd. litų), gynybai - 12,7 proc. (1,186 mlrd. litų), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai - 8,5 proc. (2,008 mlrd. litų), ekonomikai - 3,1 proc. (6,368 mlrd. litų), aplinkos apsaugai - 4,9 proc. (850,5 mln. litų), būstui ir komunaliniam ūkiui - 0,5 proc. (84,1 mln. litų), sveikatos apsaugai - 3,4 proc. (2,1 mlrd. litų), švietimui - 5,9 proc. (2,685 mlrd. litų), socialinei apsaugai - 2,4 proc. (3,056 mlrd. litų).

Vakar kalbėdamas per radiją premjeras teigė, kad antroji biudžeto peržiūra nebūtinai vyks birželį, kaip skelbta anksčiau. Pasak A.Kubiliaus, tai priklausys nuo krašto ekonomikos padėties.

Ne paskutinis mažinimas

"Kuo didesnis biudžeto deficitas ir kuo prastesnės Lietuvos ūkio prognozės (o būtent tokios jos ir yra), tuo brangesnėmis paskolomis teks tą deficitą dengti", - LŽ sakė finansų analitikė Jekaterina Rojaka. Anot jos, biudžeto mažinimo prasmė - parodyti Europos Sąjungai, kad Lietuva sugeba tvarkytis pati. "Manau, ateityje Vyriausybei tai galėtų būti nebloga prielaida paramos siekti palankesnėmis sąlygomis", - pabrėžė J.Rojaka. Analitikė neatmetė galimybės, kad Vyriausybė netrukus vėl siūlys mažinti biudžetą. "Kita vertus, matyti tam tikrų, nors ir labai silpnų, ekonomikos stabilizacijos požymių", - užsiminė J.Rojaka.

"Biudžeto karpymas dabartinėmis sąlygomis buvo neišvengiamas", - LŽ sakė finansų analitikė Violeta Klyvienė. Esą ekonomika lėtėja sparčiau nei prognozuota, tad biudžeto skylė nepaliaujamai didėja. V.Klyvienė taip pat neatmetė galimybės, kad Vyriausybei, jei ši biudžeto deficitą norės išlaikyti 3 proc. ribose, teks jį mažinti dar kartą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"