TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Biudžetinė filantropija: reklama už paramą

2016 07 21 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Beveik 10 mlrd. eurų vertės turtą valdančios valstybės įmonės į biudžetą kasmet sumoka keliasdešimt milijonų dividendų. Kai kurios bendrovės kasmet dalį savo pelno atriekia privatiems sporto klubams, o į valstybės biudžetą perveda mažiau pinigų, nei išdalija labdarai. 

Įmonės tai vadina socialine atsakomybe. Kol į vieną kišenę pinigai renkami, iš kitos – paramos ir labdaros pavidalu – jie byra.

590 tūkst. eurų „Žalgiriui“

Štai valstybės valdoma, viena didžiausių energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse „Lietuvos energijos“ grupė kelerius metus iš eilės dalį uždirbto pelno skyrė Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui. Kaip rodo bendrovės įkurto paramos fondo ataskaitos, pernai VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“ skirta 290 tūkst., šįmet – 300 tūkst. eurų.

„Lietuvos energijos“ įmonių grupė dosniai remia ir kitas su sportu susijusias veiklas. Pavyzdžiui, šiemet Prienų oreivių klubui „Audenis“ skirta 35 tūkst. eurų parama, ledo ritulio klubui „Energija“ – 22 tūkst. eurų. Pernai 29 tūkst. eurų įmonių „Lietuvos energija“ parėmė ir Šarūno Marčiulionio krepšinio akademiją.

Visa parama „Lietuvos energijos“ įmonių grupėje yra skirstoma per „Lietuvos energijos“ paramos fondą. Informacija apie skirtas lėšas yra vieša, tačiau ataskaitos apie tai, kaip parama panaudota, neskelbiamos. „Fondo tikslas – koordinuotai ir skaidriai teikti paramą projektams bei veiklai, kuri atitinka „Lietuvos energijos“ grupės socialinės atsakomybės kryptis, strategiją ir puoselėjamas vertybes, kuria vertę visuomenei ir valstybei“, – nurodoma Paramos fondo aprašyme. Bendrovė deklaruoja ir paramos skirstymo principus, skelbia paraiškos gauti paramą formas, paramos teikimo schemas ir panašiai.

Sportui – 759 tūkst. eurų

Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ pernai uždirbo apie 5 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 3,8 karto mažiau nei 2014 metais. Bendrovė neseniai pranešė, kad į biudžetą sumokės 846 tūkst. eurų dividendų. Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas Domas Jurevičius nurodė, kad pernai „Lietuvos geležinkeliai“ paramai iš viso skyrė 1 mln. 13 tūkst. eurų. Didžioji dalis šių pinigų atiteko įvairioms sporto komandoms. Bendrovės pateiktais duomenimis, joms skirtos lėšos siekia 759 tūkst. eurų.

„Lietuvos geležinkeliai“ nurodė, kad paramą gavo krepšinio klubas „Lietuvos rytas“, Lietuvos krepšinio lyga, Lietuvos moterų krepšinio lyga ir Lietuvos imtynių bei rankinio federacijos. Dar 146 tūkst. eurų parama, kaip skelbiama, skirta kultūrai. D. Jurevičiaus pateiktais duomenimis, bendrovė rėmė keletą nacionalinių dramos teatrų, Lietuvos dailės muziejų, Pažaislio muzikos festivalį, Klaipėdos pilies džiazo festivalį ir kt. „Šiemet bendrovė paramos dar neskirstė, laukiama akcininkų sprendimo“, – nurodė bendrovės atstovas.

Kitų valstybės valdomų įmonių paramai skirtos sumos – gerokai kuklesnės. Pavyzdžiui, AB Lietuvos paštas pernai paramai skyrė 140 tūkst. eurų. Kaip nurodė bendrovės atstovas Tomas Bašarovas, įmonė bendradarbiauja ir palaiko tokias iniciatyvas kaip „Nacionalinis diktantas“, „Nacionalinė ekspedicija“, „Išsiųsk sveikinimą Vasario 16-osios proga“, švietimo srityje – projektą „Kam to reikia?!“, sporto ir sveikatingumo srityje – Lietuvos regbio federaciją, VšĮ „Vilniaus maratonas“, socialinės rūpybos srityje – VšĮ „Gelbėkit vaikus“. T. Bašarovas nurodė, kad kasmet paramai skiriama suma svarstoma pagal įmonės finansines galimybes bei strategijos kryptis.

Viešina ne visi

AB „Klaipėdos nafta“ skelbia, kad yra viena iš didžiausių regiono rėmėjų. Jos atstovai „Lietuvos žinioms“ nurodė, jog pernai paramai skirta 140 tūkst. eurų. Bendrovė skelbė, kad prisideda prie Klaipėdos centrinio stadiono (Sportininkų mikrorajone) rekonstrukcijos, Onkologijos centro, VšĮ „Trečiasis amžius“, Vaikų laisvalaikio centro, Sutrikusio vystymosi kūdikių namų ir kitų organizacijų veiklos gerinimo.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (KVJU) kultūros ir sporto renginiams pernai skyrė 187,7 tūkst. eurų. Šiemet bendrovė skyrė apie 47 tūkst. eurų paramos. „KVJU remia „Jūros šventę“, „Laivų paradą“, Klaipėdos Pilies džiazo festivalį, kitus kultūros renginius, taip pat „Neptūno“ krepšininkus, futbolo klubą „Atlantas“, rankinio klubą „Dragūnas“ ir kitus sportininkus, kurių iniciatyvas stengiamės palaikyti“, – teigė valstybės įmonės atstovė Nijolė Dvarionaitė-Milkintienė.

AB „Amber Grid“ iš viso paramai pernai skyrė 57 tūkst. eurų. Šiemet, kaip patikino bendrovės atstovė Vytautė Šmaižytė, paramai numatyta tokia pat pinigų suma. Pernai bendrovė paramą išdalijo daugiau nei 30 organizacijų, projektų ir renginių, tarp jų – Vilniaus „Gijos“ jaunimo mokyklai, dienos užimtumo centrui „Mažoji guboja“, paramos fondui „Jaunimo linija“, asociacijai „RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai“ , Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijai, Maltos ordino pagalbos tarnybai, Vilniaus miesto žmonių su fizine negalia sporto klubui „Feniksas“, Širvintų rajono Bartkuškių mokyklai-daugiafunkciam centrui, Jauniūnų lenkų kultūros draugijai, M. K. Čiurlionio fondui ir kitiems.

Anaiptol ne visos valdomos įmonės viešai skelbia, kokiais pagrindais ir kokiomis sumomis remia vienus ar kitus projektus, paramos ataskaitos taip pat nėra viešinamos. Ūkio ministerija yra sukūrusi specialų tinklalapį, kuriame skelbia informaciją apie valstybės valdomas įmones (http://vkc.turtas.lt/), tačiau apie įmonių skiriamą paramą informacija jame nekaupiama.

Pirmiausia turėtų rūpintis ne parama

Daugelis „Lietuvos žinių“ kalbintų ekspertų kritikavo paramą dalijančias valstybės valdomas įmones. Maža to, vargu ar sporto komandas pinigais apdalijančias įmones galima vadinti filantropėmis, nors daugelis jų tokią veiklą pristato kaip vieną iš socialinės atsakomybės veiklų.

LAVA nuotrauka

Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) vadovė Audronė Alijošiūtė, viena vertus, gyrė įmones, norinčias pasidalyti savo pelnu, ir sakė, kad tai pirmas, nors labai mažas žingsnis tikrosios socialinės atsakomybės link. Tačiau ji priminė, kad dalijimasis pelnu – tik labai nedidelė to dalis. Jos požiūriu, valstybės valdomos įmonės pirmiausia turėtų įvertinti, kaip jos dirba, ar jų paslaugos, ar jų teikiamų paslaugų kaina yra prieinama gyventojams, o jau tada galbūt remtų kokius kultūrinius renginius, sporto komandas ir panašiai.

„Daugelis įmonių socialinę atsakomybę traktuoja tik kaip pelno dalijimą. Taip elgiasi ir privatus verslas, tačiau jo tikslas – uždirbti pinigų, ir jo dalijimasis savo pelnu panašesnis į filantropiją. Tačiau valstybės valdomoms įmonėms pinigus suneša mokesčių mokėtojai. Taigi jie iš esmės dalija mūsų visų pinigus. Jei bendrovė remia krepšinio komandą, ji perskirto mano ir jūsų pinigus. Ar nebūtų racionaliau ieškoti kitų būdų, kaip gyventojams būtų mažinamos paslaugų kainos, teikiamos geresnės paslaugos, o filantropiją verčiau palikti privačiam verslui“, – klausė A. Alijošiūtė.

LAVA vadovė pažymėjo, kad daugelis įmonių, skyrusių paramą, neprašo jos panaudojimo ataskaitų, labai siaurai suvokia, kas yra tikroji filantropija, o už socialinę atsakomybę įmonėse atsakingi tie patys žmonės, kurie koordinuoja komunikaciją. A. Alijošiūtė priminė, kad prieš kurį laiką buvo atliktas tyrimas apie tai, kaip įmonės suvokia atsakingą verslą. Jis parodė, kad Baltijos šalyse socialinė atsakomybė suprantama kaip komunikacijos, rinkodaros įrankis. „Tai tik pirmas žingsnelis, primityvi atsakomybė, kai galvojama apie reklamą. Valstybės įmonių silpniausia vieta yra ta, kad jos perskirsto tuos pinigus neatsižvelgdamos į pinigų savininką, t. y. į visuomenę“, – svarstė ji.

Reklama, kurios nauda – abejotina

Verslo konsultantas, buvęs premjeras Aleksandras Abišala „Lietuvos žinioms“ irgi kalbėjo, kad valstybės valdomų įmonių žinomoms sporto komandoms skiriamų pinigų nederėtų laikyti nei parama, nei labdara. „Tai rėmimas už reklamą. Gerai, jei valstybės įmonės iš tokios reklamos gauna naudos. Svarbiausias klausimas, ar jos tikrai gauna tos naudos, nes tuo galima abejoti“, – teigė A. Abišala.

Jo manymu, valstybės valdomoms įmonėms turėtų būti keliami kur kas aukštesni reikalavimai. „Varrenas Buffettas ar Billas Gatesas su savo uždirbtais pinigais gali elgtis laisvai – steigti fondus, o valstybės įmonės teoriškai turėtų atsiklausti akcininkų, t. y. visuomenės“, – sakė A. Abišala.

„Lietuvos geležinkelių“ paramos teikimo pavyzdys, pasak verslo konsultanto, vaizdingai iliustruoja padėtį. „Leidžiu sau spėti, kad bendrovė galbūt ne pati sugalvoja, kam duoti pinigų, o kam jų neduoti. Tai yra paprasčiausia mažiau kontroliuojama biudžetinės paramos forma“, – kalbėjo jis.

A. Abišala sutiko, kad valstybės įmonės turėtų viešai skelbti apie paramai išdalytus pinigus, deklaruoti remiamųjų atrankos principus ir pan. Jei kai kurios įmonės to nedaro, to jų galėtų pareikalauti akcinininkų atstovai – įmonių valdybos. „Skaidrumas, be abejo, yra valdymo politikos dalis. Pritarčiau tam, kad visuomenė žinotų, kaip tai daroma“, – sakė jis.

Kas iš tiesų priima sprendimus?

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas ekonomistas Žilvinas Šilėnas sakė, kad neaišku, kas iš tiesų sprendžia, kam skirti paramą. „Ar tai yra įmonės, ar vis dėlto politinis sprendimas? O jeigu yra priimtas sprendimas remti, koks yra rėmimo mechanizmas?“ – klausė jis.

Ž. Šilėnas pabrėžė, kad valstybės įmonių nederėtų kritikuoti už tai, kad jos dalį pelno skiria paramai. Tačiau kartais neaišku, kaip priimami sprendimai, kas tą paramą turi gauti, o kas – ne. „Turėtų būti aiški paramos teikimo politika, bet kol kas lieka neatsakyta į daug klausimų“, – pridūrė jis.

„Lietuvos žinios“ primena, kad 2010 metais buvo suskaičiuotas valstybės valdomas turtas. Tuomet paaiškėjo, kad 100 litų valstybės kapitalo sukuria 4 centus pelno. Valstybės įmonės turėjo turto už 18 mlrd. litų, o dividendų į biudžetą sunešė keliasdešimt milijonų. O ir tų sunešusiųjų – vienetai, mat didelė dalis valstybės įmonių dirbo ir tebedirba nuostolingai. Per šešerius metus padėtis kiek pasikeitė: dividendų sumos padidėjo, nuostolių sumažėjo, tačiau skaidrumo ir viešumo daugeliu atvejų tebetrūksta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"