TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Biudžetiniai vadovai be patarėjų - be ateities

2011 06 28 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Ką daro valdžia, kai į valstybinės įstaigos vadovo postą nori paskirti savą žmogų, bet paralyžiuoti tos organizacijos darbo nesiryžta? Teisingai: saviškį skiria, o buvusį vadovą palieka jo patarėju. Kas daroma, kai vadovų postai jau išdalyti, o reikalingi žmonės - vis dar be darbo? Žinoma, jiems parūpinamos patarėjų vietos biudžetinėse įstaigose.

Jei manote, kad dirbti su patarėjais ir dokumentais Lietuvoje tegali prezidentė, ministrai bei Seimo nariai - labai klystate. Jau ne pirmi metai, kai ministerijoms pavaldžių, iš valstybei, taigi ir visiems mokesčių mokėtojams, priklausančių pinigų išlaikomų įstaigų vadovai - beje, daugelis jų skirti naujai atėjusios valdžios - taip pat pasirūpina patarėjais.

"Mano manymu, patarėjai gali būti politiniame lygmenyje, taip pat - privačiame sektoriuje. Kai valstybinių įstaigų vadovai pasiskiria patarėjus - keisčiau būti negali. Šiuo atveju, manau, arba norima saviems žmonėms surasti šiltą kėdę, kur dar ir pareigos gražiai skambėtų bei atlyginimas nemenkas būtų, arba nepasitikima naujaisiais vadovais, todėl patarėjais tapę buvusieji faktiškai atlieka darbą", - svarsto opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Reikėjo užleisti vietą

"Kaip tai įvyko, reikėtų klausti tų, kurie tokį sprendimą priėmė. Gyvenimas kinta, ateina kiti žmonės su kitomis nuostatomis, kitomis orientacijomis. Tie, kurie tų nuostatų neatitinka, turi pasitraukti. Mano galva, tai normalus procesas", - nuosaikiai kalba ilgus metus Aplinkos apsaugos agentūrai (AAA), esančiai Aplinkos ministerijos (AM) žinioje, vadovavęs žinomas gamtosaugininkas Liutauras Stoškus.

2010-ųjų sausio pirmąją, vykdant anksčiau paskelbtą tuo metu prie aplinkosaugos klausimų sprendimo tik besipratinusio ministro Gedimino Kazlausko įsakymą, prie AAA buvo prijungta Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija. Pastarosios vadovas Raimondas Sakalauskas, beje, ir vadovavęs reorganizacijai, tapo AAA vadovu, o štai L.Stoškui, stovėjusiam prie AM kūrimo ištakų, o agentūrai vadovavusiam nuo 2003-iųjų, teliko vyriausiojo patarėjo vaidmuo.

Aplinkosaugos specialistai svarsto, kad vykstant šioms rokiruotėms "savu žmogumi" - R.Sakalausku - pasirūpino ne pats aplinkos ministras, o ministerijos pilkuoju kardinolu vadinamas viceministras Aleksandras Spruogis. Tas pats, kurio parašas prieš dešimtmetį niekais pavertė įnirtingą Lietuvos atstovų kovą su koncerno "LUKoil" planais unikalios Kuršių nerijos pašonėje pradėti naftos gręžinio D-6 eksploatavimą. Tuometinio AM sekretoriaus, kurį užgriuvo kritikos lavina, pozicijas kiek sustiprino darbo grupės, vadovautos AM Aplinkos kokybės departamento direktoriaus pavaduotoju dirbusio R.Sakalausko, anksčiau paskelbtos iš esmės gręžinio savininkams palankios išvados.

Akivaizdu, kad prieš metus AAA vadovu tapęs R.Sakalauskas be savo pirmtako L.Stoškaus apsieiti negali. Tai puikiai iliustruoja faktas, kad vyriausiojo patarėjo atlyginimas yra didesnis už AAA vadovo bei jo pavaduotojo algą. Oficialiais duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį R.Sakalauskas uždirbo 6533 litus (neatskaičius mokesčių), jo pavaduotojas - 6103 litus, o štai L.Stoškus - 6619 litų.

Išbandyta schema

Tvirtinti, kad vadovų rotacija į patarėjus - dabartinės valdžios sumanymas, būtų neteisinga. Panaši sistema AM veikė ir anksčiau - ministerijai vadovaujant tuo metu dar įtakos likučius išsaugojusios Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) lyderiui Artūrui Paulauskui.

2008-ųjų vasarį, vos apšilęs kojas AM vadovo poste, jis vienu savo patarėjų pasikvietė fiziką, iki šiol tarptautiniu saugumo ekspertu prisistatantį pulkininką Igną Stankovičių. O tais pačiais metais I.Stankovičius tapo tuo metu AM kuravimo sričiai priklausiusios Valstybinės metrologijos tarnybos (dabar valdomos Ūkio ministerijos) vadovu. Jo pirmtakas, 40 metų šioje srityje dirbantis Osvaldas Staugaitis, liko vyriausiuoju patarėju.

"Kodėl atsisakiau vadovo posto? Nes pasenau - taip nusprendė tuometis ministras A.Paulauskas. Jis pasakė, kad man laikas pasitraukti, perduoti valdžią jaunesniems, - LŽ kalbėjo O.Staugaitis. - 40 metų iš to duoną valgiau, taigi, gal nesame su naujuoju vadovu kompetencijos atžvilgiu visai lygūs. Bet daug priklauso ir nuo atėjusiojo vadovo gabumų, išsilavinimo. Dabartinis vadovas - fizikas, jo smegenys tuo požiūriu neblogai sudėliotos, ir jei yra minusų, tai yra ir pliusų. Be to, ir jaunesnis už mane ketveriais metais - ne juokas."

O.Staugaitis pasakoja prašymą skirti patarėju parašęs pats - kitaip būtų tekę eiti į gatvę. O ir naujoji valdžia prašė pabūti, pasidalyti patirtimi. Ir su atlyginimu nenuskriaudė - jis nedaug skiriasi nuo naujojo vadovo, uždirbančio apie 4800 litų, algos.

Sąlyga - nebūti specialistu

Vis dėlto minėti vadovai, sutikę užleisti postus ir tapę patarėjais, užsidirba sau atlyginimus - dievai žino, kas įstaigų lauktų jiems apskritai pasitraukus. Tačiau pastaruoju metu įsigali nauja "biudžetinių" vadovų patarėjų armija, kurių gaunamus atlyginimus geranoriškai pateisinti labai sunku.

Geriausias to pavyzdys - Energetikos ministerijos kuruojama uždaroma Ignalinos atominė elektrinė (IAE), jau vadinama kitų sričių specialistų brangaus perkvalifikavimo punktu. Brangaus, nes šiems metams IAE darbuotojų atlyginimams ir susijusiems mokesčiams suplanuota išleisti iki 126,6 mln. litų. Liūto dalis nuo šių pinigų atitenka vadovybei, nes įstaigoje dar likę specialistai, atliekantys realų darbą, skundais dėl netolygiai skirstomo atlygio užvertė net Europos Komisiją.

Šių metų kovo pabaigoje metus laiko IAE vadovavusį diplomatą Osvaldą Čiukšį pakeitė fizikas, telekomunikacijų specialistas (IAE kelis mėnesius padirbėjęs ekspertu) Žilvinas Jurkšus. Žinoma, už tokį patį solidų 26 tūkst. litų atlyginimą. Vienas pirmųjų Ž.Jurkšaus darbų buvo iš patarėjo posto iškrapštyti patarėju beveik metus dirbusį ilgametį IAE vadovą Viktorą Ševaldiną - šis pasitraukė "abipusiu sutarimu".

Vietoj jo, naujojoje IAE vadovybėje buvusiu vienu iš nedaugelio, o gal ir vieninteliu, išmaniusių atomines sistemas, netrukus atsirado du nauji patarėjai - labai vertingi, jei atsižvelgsime į šių "specialistų", nieko bendro neturinčių su atomine energetika, gaunamas algas.

Taigi, pirmasis IAE vadovo patarėjų komandoje pasirodė statybininkas Aidas Šuopys, prieš tai darbavęsis finansinių sunkumų prislėgtoje bendrovėje "Ranga IV", lyg tyčia, stačiusioje, bet taip ir nepastačiusioje IAE branduolinių atliekų saugyklą. Didžiausio skandalo metu - kai Lietuvos pareigūnai viešai rovėsi plaukus, bet, regis, daugiau nieko taip ir nedarė - dėl itin vėluojančio šimtamilijoninio projekto, A.Šuopys buvo paskirtas "Ranga IV" vadovu. Vadovavo jis vos keturis mėnesius, nes bendrovės savininkas mikliai apsisprendė į šias pareigas grąžinti buvusį vadovą. O vadovavimo srityje taip puikiai pasirodęs A.Šuopys, kaip kalbama, su paties energetikos ministro Arvydo Sekmoko palaiminimu, dabar, kaip IAE vadovo patarėjas, yra atsakingas už infrastruktūros, statybos ir vadybos projektų valdymą. Už solidų maždaug 10 tūkst. litų atlyginimą.

Dar daugiau - 11 780 litų kas mėnesį - IAE uždirba taip pat patarėju tapęs gana skandalingomis aplinkybėmis atsistatydinęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos vadovas Vaidas Skirmantas. IAE vadovo teigimu, V.Skirmantui numatytas vaidmuo - į bendrovėje vykstančius reiškinius (tai yra korupcines veikas) "pasižiūrėti šviežia akimi".

Pagrūmojimai užtikrino postą

Ką gali reikšti toks "pasižiūrėjimas", puikiai iliustruoja Susisiekimo ministerijos (SM) kuruojamos valstybės įmonės "Oro navigacija" kadrų politika. Šioje įstaigoje ne taip seniai atsirado generalinio direktoriaus patarėjas Vidmantas Kairys, prieš tai ne vienus metus dirbęs SM.

Gal nebūtų nieko keista, jei ne šio paskyrimo priešistorė. 2009-ųjų pradžioje, vos tapęs susisiekimo ministru, Liberalų sąjūdžio atstovas Eligijus Masiulis svaidėsi žaibais dėl padėties "Oro navigacijoje". Esą valstybės bendrovės generalinis direktorius Algimantas Raščius galbūt netaupiai naudoja išteklius ir lėšas, nustato krizės sąlygomis milžiniškas algas ir panašiai.

"Aptariant strateginius planus, į akis krito didžiulės VĮ "Oro navigacija" sąnaudos. Ministerijos pareigūnams pavesta atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, ar jos yra tikslingos, ar visi resursai naudojami racionaliai. Gavęs išvadas priimsiu sprendimus", - rūstavo ministras.

Kokius sprendimus E.Masiulis priėmė, garsiai taip ir nebuvo paskelbta. O faktai byloja štai ką: nuo praėjusių metų "Oro navigacijos" generalinio direktoriaus A.Raščiaus atlyginimas padidėjo nuo 10,9 tūkst. litų iki 12,4 tūkst. litų, augo ir pavaduotojų pajamos. Kaip teigiama, tai įvyko šių metų pradžioje pakilus jų tarnybinėms kategorijoms. Dar daugiau: "Oro navigaciją" pagal kompetenciją turėjęs kuruoti tuometis SM Civilinės aviacijos departamento vadovas V.Kairys ilgai netrukus tapo tos pačios įmonės generalinio direktoriaus patarėju.

"Toks sprendimas man atrodo daugiau nei keistas, - tvirtina buvęs susisiekimo ministras A.Butkevičius. - Galiu pasakyti, kad būdamas ministru tuo metu, kai V.Kairys vadovavo SM Civilinės aviacijos departamentui, jo kompetencija buvau smarkiai suabejojęs ir pasiūlęs rašyti pareiškimą trauktis iš darbo. Bet greitai jis išėjo tėvystės atostogų, o tada įvyko nauji Seimo rinkimai."

Suabejojęs valdininku A.Butkevičius buvo dėl gana svarios priežasties - jo teigimu, tuo metu buvo manoma, kad V.Kairys faktiškai vykdė plačius užmojus deklaravusios ir nacionalinio vežėjo bendrove save vadinusios "flyLAL" nurodymus, atstovaudamas ne valstybės, bet verslininkų interesams.

"Manau, kad dabar SM kažkam reikėjo užimti iki tol V.Kairio eitas pareigas. Taigi jis buvo paskirtas "Oro navigacijos" vadovo patarėju", - svarstė A.Butkevičius.

Blogas precedentas

"Žinau, kad valstybės institucijose būna atvejų, kai ankstesnis vadovas, atleistas iš pareigų, lieka ten pat patarėju. Jei tai yra politiką įgyvendinanti įstaiga, patarėjo vaidmuo atrodo, sakykime, įdomiai, nes tokia pareigybė prasmingesnė politiką formuojančioje institucijoje", - LŽ sakė Viešosios politikos ir vadybos instituto direktorius Haroldas Brožaitis.

Jo manymu, patarėjų pareigybės egzistavimas valstybės įstaigose savaime nebūtų problema, jei tai reikštų, kad organizacija savo veiklą siekia modernizuoti, atsisako griežtos hierarchinės struktūros ir įgyvendindama iššūkius pasitelkia konkrečios srities specialistus.

"Tačiau praktiškai kartais kyla klausimas, ar konkrečioje organizacijoje žmogus patarėjo pareigas eina todėl, kad yra kokios nors srities labai geras specialistas, ar todėl, kad jo skyrimas yra tarsi atsilyginimas už tai, kad jis sutiko trauktis iš pareigų. Jei organizacija toliau darbą organizuoja tradiciškai, hierarchiniu pagrindu, patarėjo pareigybė netenka prasmės", - įsitikinęs H.Brožaitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"