TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Biudžetininkai neapsikenčia mažų algų

2015 12 12 6:00
Teresė Birutė Burauskaitė LŽ archyvo nuotrauka

Septintus metus su sumažintais atlyginimais gyvenančių kai kurių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestis grėsmingai priartėjo prie minimalios mėnesio algos (MMA), mokamos daugiausia už nekvalifikuotą darbą. Nors jie ragina spręsti šią problemą, valdžia pažadų nežarsto.

Ekonominio sunkmečio įkarštyje sumažinta bazinė mėnesio alga, nuo kurios priklauso biudžetinių įstaigų ir pagal darbo sutartis dirbančių savivaldybės darbuotojų atlyginimai, iki šiol nesugrąžinta į prieškrizinį lygį ir siekia 35,5 euro. Dėl to nemaža dalis aukštos kvalifikacijos biudžetininkų uždirba vos kiek daugiau nei „minimumą“.

Tokios padėties neapsikentę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) darbuotojai kreipėsi į Seimą ir paprašė spręsti jų darbo užmokesčio klausimą.

Jauni specialistai bėga

Kaip pasakojo LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, padėtis dėl kai kurių biudžetininkų algų yra dramatiška. Pagal darbo sutartis šioje įstaigoje dirbantys vyresnieji specialistai šių metų trečiąjį ketvirtį uždirbo vidutiniškai apie 373 eurus, o vyriausieji specialistai – beveik 513 eurų, neatskaičius mokesčių. „Mūsų darbuotojų kvalifikuotas, profesionalus, atsakingas darbas yra prilyginamas nekvalifikuotam darbui. Vyresniųjų specialistų alga beveik nesiskiria nuo minimalios. Kai liepos mėnesį ją dar kartą padidins, ir vyriausiųjų specialistų atlyginimas nelabai nuo jos skirsis. MMA keliama, tačiau proporcingai nėra didinamas pagal darbo sutartį dirbančių žmonių darbo užmokestis“, – apgailestavo ji.

T. B. Burauskaitės teigimu, mažai uždirbančių darbuotojų nuotaikos blogos, jie jaučiasi pažeminti ir skundžiasi, kad gėda prisipažinti, kiek gauna dirbdami kvalifikuotą darbą. Prisidurti papildomai kai kurie stengiasi įsidarbindami puse etato kitose įstaigose. Nemažai darbuotojų, nesulaukę, kol bus pakelti atlyginimai, išeina kitur, emigruoja. „Prarandame specialistus. Ateina jauni žmonės, turintys šeimas, ir dirbdami nemato jokios perspektyvos. Šiemet iš LGGRTC išėjo aštuoni jauni specialistai. Mūsų personalas gali senti, nes lieka tie, kurie gauna dar ir pensiją“, – sakė LGGRTC vadovė.

Negrąžinta nugnybta dalis

Pasak T. B. Burauskaitės, siekiant išlaikyti darbuotojus, kai kuriems jų stengiamasi mokėti priedus ar priemokas prie atlyginimo. Tačiau valstybė tam lėšų neskiria, šiek tiek pinigų pavyksta sutaupyti darbuotojams susirgus ar išėjus nemokamų atostogų. „Tačiau tokia situacija nenormali“, – įsitikinusi ji.

T. B. Burauskaitė skandalinga vadina padėtį, kai aukštąjį išsilavinimą turintys biudžetininkai uždirba tiek mažai. Jos nuomone, MMA nuolat didinanti valdžia pamiršo biudžetinių įstaigų darbuotojų algas. Ji priminė, kad 2009 metais buvo mažinami ne tik etatai, bet ir nuo 37 eurų apkarpyta bazinė alga. „Nuėmė tuos varganus 6 litus ir iki šiol net jų negrąžino. Kai girdžiu, kad tie, kurie ir taip gauna didelius atlyginimus, dar svajoja juos pasididinti, pasidaro skaudu už žmones, kurie palikti taip, lyg jų darbas būtų nuvertintas“, – apgailestavo LGGRTC direktorė.

Sprendžiama pagal galimybes

Premjeras Algirdas Butkevičius tikino, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų algų didinimo klausimas yra svarbus ir pamažu sprendžiamas tiek, kiek leidžia valstybės finansinės galimybės. Ir priminė, jog nuo sausio MMA padidės iki 350 eurų, o nuo liepos – iki 380 eurų. „Dar teks priimti nutarimą, kad neatsirastų visiško algų suplokštėjimo ir šiek tiek pakeltume mažiausius atlyginimus biudžetinių įstaigų darbuotojams“, – dėstė jis.

A. Butkevičius pažymėjo, jog kitų metų valstybės biudžete numatyti papildomi asignavimai biudžetinių įstaigų kultūros ir meno darbuotojų, socialinį darbą dirbančių darbuotojų, pedagogų, auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų, visuomenės sveikatos centrų darbuotojų atlyginimams pakelti. „Kitąmet privalome įgyvendinti anksčiau prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus: didinti finansavimą krašto apsaugai, kuris 2020 metais turi pasiekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kompensuoti sumažintas valstybinio socialinio draudimo ir valstybines pensijas, todėl nėra galimybių prisiimti dar didesnius finansinius įsipareigojimus. Tačiau ateityje prie šio klausimo tikrai sugrįšime“, – patikino premjeras.

Krizinio lygio algos

Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas sutinka, kad padėtis dėl septintus metus nedidinamų biudžetininkų algų nėra normali. Jos buvo kilstelėtos tik kai kuriems biudžetinių įstaigų darbuotojams, pavyzdžiui, socialiniams darbuotojams, kultūrininkams.

A. Sysas teigė, jog susitikdamas su rinkėjais nuolat sulaukia klausimų dėl nedidinamo biudžetininkų darbo užmokesčio. BVP, kiti ekonominiai rodikliai jau viršija 2008 metų lygį, o šių darbuotojų algos tebėra krizinio lygio.

Socialdemokratas tikisi, kad Vyriausybė kitąmet imsis visų biudžetininkų darbo užmokesčio didinimo klausimo. Tačiau vilčių, jog algos galėtų ūgtelti dar 2016 metais, nedaug. Esą realiausia, kad didesnių atlyginimų visi biudžetininkai sulauks 2017-aisiais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"