TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Biudžetininkų apetitas išaugo milijardais

2012 08 09 6:08
I.Šimonytė nelinkusi atsižvelgti į prašymus didinti finansavimą. /Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka  

Kitų metų valstybės biudžete valstybės institucijos prašo skirti keliais milijardais didesnį finansavimą nei šiemet. Tačiau finansų ministrė Ingrida Šimonytė daugiau pinigų nusiteikusi išleisti tik kelioms neišvengiamoms reikmėms. 

2013 metų valstybės biudžetą formuojanti Finansų ministerija (FM) asignavimų valdytojams išsiuntė maksimalius finansavimo limitus. Jie apskaičiuoti pagal šių metų finansavimo lygį, nes siekiama, kad kitąmet biudžeto deficitas neviršytų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau valstybės institucijos tenkintis siūlomu finansavimu nenusiteikusios. FM pateiktuose pradiniuose strateginiuose planuose įvairiems poreikiams ir tikslams jos pageidavo gauti gerokai daugiau lėšų.

Po Seimo rinkimų valdžią perimti ketinantys opozicijos atstovai žada kitokius biudžeto formavimo principus. Tačiau ekspertai perspėja, kad atsilaisvinti diržus dar ne metas.

Nieko naujo

Pasak finansų ministrės I.Šimonytės, didesnio finansavimo poreikį asignavimų valdytojai motyvuoja būtinybe įgyvendinti naujas programas, strateginius projektus. Taip pat pabrėžiama, kad su esamu finansavimu sunku išsiversti. "Didesni finansiniai poreikiai deklaruojami kasmet ir čia nėra nieko nauja", - pažymėjo ministrė. 

Tačiau į tokius prašymus FM atsižvelgti nelinkusi. Esą planuojant kitų metų valstybės biudžetą daugiau pinigų numatyta tik tikslams, kuriems jų nenumatyti nėra jokių galimybių - skolos administravimo išlaidoms ir įmokoms į Europos Sąjungos (ES) biudžetą. "Institucijoms bus skirta ir papildomų lėšų, reikalingų pirmininkavimui ES, pagal galutinai rudeniop patikslintus tarpinstitucinio plano duomenis. Preliminariai - apie 136 mln. litų daugiau nei šiemet. Tai irgi poreikis, kuriam nenumatyti lėšų neįmanoma", - aiškino I.Šimonytė.

Deficitas mažės

I.Šimonytės teigimu, esant deficitiniams viešiesiems finansams, valstybės biudžeto išlaidų augimą riboja Fiskalinės drausmės įstatymas. Pagal jame nustatytą taisyklę, palyginti su šiais metais, 2013 metų biudžeto išlaidos negali augti labiau nei 1,9 proc. - apie 350 mln. litų. "Kitoks išlaidų augimas įmanomas tik tuo atveju, jeigu būtų gerokai didinami mokesčiai, ne tik kompensuojantys didesnį išlaidų augimą, bet ir papildomai sumažinantys deficitą iki 2 proc. BVP. Turint mintyje, kad kitais metais neišvengiamai didėja įmokos į ES biudžetą, išlaidų poreikis skolai administruoti, taip pat reikės skirti nemažai lėšų pirmininkavimui ES, bet koks kai kurių nepaminėtų sričių ar institucijų didesnis finansavimas galimas tik mažesnio finansavimo kitoms sritims ar institucijoms sąskaita", - pabrėžė I.Šimonytė. 

Anot ministrės, siekiama, kad kitąmet biudžeto deficitas neviršytų 2 proc. BVP. "Ar tai bus įmanoma padaryti, priklausys nuo pajamų prognozės, kurią gausime atnaujinę makroekonominių rodiklių projekcijas. Bet kuriuo atveju pagal Stabilumo ir augimo paktą turime deficitą sumažinti bent 0,5 proc. BVP, t. y. bent iki 2,5 procento. Tačiau norėdami subalansuoti viešuosius finansus bent per trejus metus, turėtume padaryti daugiau", - įsitikinusi I.Šimonytė.

Nubaustų rinkos

Šį rudenį vyks rinkimai į Seimą. Todėl dabartinė Vyriausybė ir Seimas pradės biudžeto ciklą, o jį baigs jau naujas ministrų kabinetas bei kitos kadencijos parlamentas. Tačiau I.Šimonytė nesibaimina, kad svarbiausio finansinio dokumento projektą būtų bandoma iš esmės keisti, didinti bendrą išlaidų lygį. Tai esą įmanoma nebent tuo atveju, jeigu būtų priimami siūlymai dėl adekvataus mokesčių didinimo.

Rengiant biudžeto projektą, anot finansų ministrės, pirmiausia atsižvelgiama į šį procesą reglamentuojančius įstatymus ir objektyvią ekonominę realybę bei galimas daryti prielaidas dėl ekonomikos plėtros. "Taigi, turint Fiskalinės drausmės įstatymo nustatytus apribojimus dėl išlaidų augimo ir apdairiai prognozuojamas pajamas, kad ir kas būtų pozicijoje, turės mažas galimybes esmingai pakeisti bendruosius skaičius, nebent imtųsi "pajamų prirašinėjimo" pagal visiškai nerealų makroekonominį scenarijų. Už neracionalų elgesį žiauriai baustų finansų rinkos, nes tol, kol viešieji finansai deficitiniai, tenka skolintis. Be to, kitais metais laukia gana didelės - 1 mlrd. eurų - obligacijų emisijos, išleistos 2003-2004 metais, išpirkimas", - teigė I.Šimonytė.

Naudinga Lietuvai

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas nemato pagrindo ir galimybių didinti kitų metų valstybės biudžeto išlaidas. "Institucijos visuomet prašo daugiau pinigų. Apetitas visuomet yra didelis. Manau, kad ir taip finansuojama per daug funkcijų, jos vykdomos neefektyviai", - LŽ sakė jis.

K.Glaveckas teigiamai vertina FM siekį kitų metų valstybės biudžeto deficitą sumažinti iki 2 proc. BVP. "Lietuvai toks sprendimas būtų naudingas. Sumažintas deficitas reiškia mažesnę skolą, reikės mažiau skolintis tarptautinėse rinkose", - pabrėžė komiteto pirmininkas.

Planuos kitaip

Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad išaugęs asignavimų valdytojų apetitas susijęs ir su artėjančiais Seimo rinkimais. "Ministrai bando parodyti, jog jie labai stengiasi, kad ir kitais metais jų kuruojamos sritys būtų finansuojamos daugiau. Tai politikavimas, o ne realus ekonominis mąstymas", - mano jis.

Daug veiksmų laisvės formuojant kitų metų biudžetą esą nelieka. A.Butkevičiaus teigimu, vien visa kitų metų ekonomikos augimo nauda turės būti panaudota valstybės skolos administravimui, nes dabartinė Vyriausybė skolinosi "neišmintingai - labai didelėmis palūkanomis". Tačiau valdžioje atsidūrę socialdemokratai žada remtis kitokia biudžeto planavimo ir lėšų panaudojimo strategija. "Bus peržiūrėtos kai kurios programos, dalies jų finansavimo galbūt reikia atsisakyti. Kitaip nei dabar, nebus taikomas biudžeto planavimo principas, kad finansavimas visoms programoms mažinamas vienodu procentu", - pažymėjo A.Butkevičius.

Anot jo, socialdemokratai biudžeto deficitą stengsis sumažinti protingai. Esą jis gali būti didesnis nei dabar finansų ministrės pageidaujami 2 procentai. "Čia tik I.Šimonytės noras, mąstymas skaičiais, o ne galvojimas apie žmones, kuriems reikia padėti išgyventi", - įsitikinęs A.Butkevičius.

Apčiuopiamos naudos nebūtų

Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, neatsakingai didinti valstybės išlaidas tikrai ne metas. Anot jo, vien šiemet valstybė išleis 3 mlrd. litų daugiau, nei gaus pajamų. "Tai gana didelė skylė. Kol mums toli iki subalansuoto biudžeto, galvoti apie išlaidų didinimą ne laikas", - LŽ sakė jis.

N.Mačiulio prognozėmis, jeigu 2013-aisiais valstybės išlaidos išliks tokios, kaip šiemet, biudžeto deficitas gali sumažėti iki 2 proc. BVP. Tačiau net ir tokia skylė esą yra gana didelė. Mat pagal prisiimtus įsipareigojimus artimiausioje ateityje turime siekti 0,5 proc. BVP neviršijančio deficito.

"Galimybių į valstybės finansus žiūrėti neatsakingai nėra. Juolab kad mažai tikėtina, jog asignavimų valdytojų prašomos papildomos išlaidos sukurtų apčiuopiamos naudos gyventojams. Nepaisant reikšmingo taupymo, kurį per ketverius pastaruosius metus įgyvendino valstybinis sektorius, dar yra sričių, kur lėšos naudojamos neefektyviai", - pabrėžė N.Mačiulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"