TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Biudžetinių įstaigų vadovams gresia kaita

2013 07 09 6:55
Bronis Ropė. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Jei Vyriausybė ir Seimas palaimintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlomas pataisas, specialistai vienai kultūros, švietimo ar kitokiai biudžetinei įstaigai galėtų vadovauti ne daugiau kaip aštuonerius metus.

Priėmus Vyriausybei jau pateiktas Biudžetinių įstaigų įstatymo pataisas, nežinomybėje atsidurtų beveik 3 tūkst. tokių įstaigų, priklausančių savivaldybėms ir valstybės institucijoms, vadovų. SADM parengtame pataisų projekte numatyta, kad su asmeniu, laimėjusiu konkursą vadovo pareigoms eiti, būtų pasirašoma terminuota darbo sutartis ketveriems metams. Su tuo pačiu žmogumi tokia sutartis negalėtų būti sudaroma daugiau kaip du kartus.

Turėtų atsiskaityti

Be kita ko, biudžetinių įstaigų vadovams kasmet būtų nustatomos metinės užduotys ir vertinama, kaip jos atliktos. Jei galiojant pirmajai terminuotai darbo sutarčiai visus kartus vadovo veikla būtų įvertinta gerai arba labai gerai, jis galėtų dirbti dar ketverius metus. Nepatenkinamų rezultatų atveju grėstų atleidimas iš pareigų.

Šiuo metu valstybės įstaigoms vadovaujančių asmenų darbo sąlygos skiriasi. Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovų kadencijos trukmė yra vienoda (ketveri metai, daugiausia dvi kadencijos), o biudžetinių įstaigų, kurios neatlieka viešojo administravimo funkcijų, vadovams kadencijos nėra taikomos. Taip pat nenustatyta, kaip turėtų būti vertinama biudžetinių įstaigų vadovų veikla.

Siekia labiau motyvuoti

Anot SADM, įstatymo pataisomis siekiama didesnio valstybės įstaigų veiklos efektyvumo. Dėl to ir siūloma visiems jų vadovams nustatyti vienodas darbo sąlygas: tokios pat trukmės kadencijas ir privalomą kasmetinį vertinimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė aiškina, kad projektas parengtas atsižvelgiant į Saulėlydžio komisijos siūlymus.

„Įstaigos veiklos rezultatai daugiausia priklauso nuo vadovo gebėjimų, pastangų ir veiklos efektyvumo. Nuo šių metų liepos jau įtvirtinome tvarką, kad visi į valstybės įstaigų vadovus pretenduojantys asmenys per konkursus būtų vertinami pagal vienodus atrankos kriterijus, tikrinant ir jų vadovavimo gebėjimus. Siūlome suvienodinti ir kadencijas, taip pat veiklos vertinimo tvarką, motyvuoti vadovus siekti geresnių rezultatų", - kalbėjo A.Pabedinskienė.

Anot ministrės, būtina remtis pažangiais valdymo principais ir vertybėmis, nuolat ieškoti lyderių ir juos ugdyti. Jei Vyriausybė pritars pataisoms, jos bus teikiamos svarstyti Seimui.

Per mažai laiko

Įvairių biudžetinių įstaigų – inspekcijų, tarnybų - prikurta prie kiekvienos ministerijos, tačiau daugiausia jų turi šalies savivaldybės. Vienose jų yra po 10 ar daugiau, kitose – per 100. Mat beveik visos mokyklos, vaikų darželiai, bibliotekos, kultūros centrai, muziejai yra biudžetinės įstaigos. Iš viso Lietuvoje tokių įstaigų - apie 3 tūkstančiai.

„Tai bandymas politinio gyvenimo tendencijas perkelti į biudžetinių įstaigų darbą. Tačiau nemanau, kad šios pataisos pasitvirtins", - LŽ teigė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos viceprezidentas, Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos direktorius Stanislovas Bernikas. Pasak jo, vargu ar dažnas mokyklų vadovų keitimas duotų šioms naudos. Esą jau dabar sudėtinga surasti mokykloms direktorius. „Ką reiškia ketverių metų kadencija? Ateina, padirba dvejus metus, o paskui galvoja, kaip įtikti steigėjui, kad būtų pasirinktas dar ketveriems metams“, - svarstė S.Bernikas. Jo manymu, pirmiausia į vadovų postus veršis tie, kurie nesitiki rasti nuolatinio darbo arba turi tvirtą politikų užnugarį. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos viceprezidento ilgametė patirtis rodo, kad asmuo kaip tikras mokyklos direktorius susiformuoja per dešimtmetį.

Ant to paties grėblio

Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas, Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis LŽ taip pat tvirtino, jog parengtos pataisos nieko gero, bent jau kultūros įstaigoms, tikrai neduotų. Juolab kad rajonuose specialistų, galinčių vadovauti kultūros centrams, nėra tiek daug. „Kai ateina jaunas darbuotojas ir paskiriamas vadovauti įstaigai, dar turi praeiti ne vieni metai, kol jį pripažįsta bendruomenė, kol žmogus įgyja pasitikėjimą", - dėstė R.Matulis.

Pašnekovas priminė, kad ir ankstesnė Vyriausybė kūrė planus, kaip įtvirtinti kultūros įstaigų vadovų kadencijas, tačiau jie nebuvo įgyvendinti. „Mūsų asociacija ne kartą yra pareiškusi nuomonę, kad tokia įstaigų vadovų kaita, kokios nori politikai, ne tik nereikalinga, bet net ir žalinga. Šie užmojai nėra pagrįsti logika. Jau dabar esama atvejų, kai niekas nenori dalyvauti konkursuose net nuolatinei pozicijai gauti. Tad ką kalbėti apie terminuotą darbą“, - stebėjosi R.Matulis.

Merai pritartų

LŽ kalbinti savivaldybių vadovai SADM siūlomoms pataisoms linkę pritarti. „Dabar yra labai daug nelygybės. Vienų kadencijos numatytos, kitų – ne“, - sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) viceprezidentas, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas.

Jam antrino ir kitas LSA viceprezidentas, Ignalinos rajono meras Bronis Ropė. Merai, anot jo, pritaria siūlymui įtvirtinti biudžetinių įstaigų vadovų kadencijas, bet pasisako prieš jų skaičiaus nustatymą. „Leisti geram vadovui dirbti tik dvi kadencijas, kažin ar pateisinama. Bijome, kad rajonuose nebus tiek specialistų, kiek jų reikėtų. Gali tekti dirbtinai "kilnoti" įstaigų vadovus vien tam, kad šie nepabėgtų iš rajono“, - prognozavo B.Ropė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"