Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Biudžeto kebeknės pakaks visiems

 
2016 12 08 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Priesaikos dar nedavęs ministrų kabinetas per 10 dienų turi pateikti Seimui antrą kartą svarstyti taip pataisytus kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektus, kad jie atitiktų Vyriausybės programą ir Europos Komisijos keliamus reikalavimus.

Paskirtajam ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui ir jo Vyriausybei iki antrojo svarstymo parlamente gali ir nepavykti tinkamai pakoreguoti pirmtakės parengtų 2017-ųjų valstybės bei savivaldybės biudžeto projektų. Tokiu atveju valstybės biudžetas Seime gali būti koreguojamas kitąmet, pavyzdžiui, jau įpusėjus jį vykdyti. Apie tai vakar užsiminė paskirtasis premjeras. Kad valdantieji būtent taip gali spręsti biudžeto kebeknę, vakar „Lietuvos žinioms“ užsiminė ir Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Paskirtasis finansų ministras Vilius Šapoka nueinančios valdžios sudarytą kitų metų valstybės biudžetą vadina rizikingu. Kaip pavyzdį, komplikuojantį padėtį, V. Šapoka įvardijo paskirtosios Vyriausybės norą per pirmąjį 2017-ųjų pusmetį 40 eurų padidinti pensijas. Anot jo, jei dalis vadinamojo socialinio modelio nuostatų, būtų įgyvendinta pusmečiu vėliau, kaip dabar siekiama, būtų galima sumažinti biudžeto deficitą.

Primename, kad darbus baigianti Vyriausybė kitų metų biudžete buvo numačiusi 0,8 proc. BVP viešojo sektoriaus finansų deficitą. Jis turėjo atsirasti dėl numatytų įgyvendinti struktūrinių reformų, neapmokestinamojo pajamų dydžio mažiausiai uždirbantiems vaikus auginantiems šalies gyventojams didinimo, nuo metų pradžios ketinto įdiegti socialinio modelio.

Po Vyriausybės taisymų 2017-ųjų valstybės biudžeto antrąjį svarstymą Seime numatoma rengti kitą savaitę.

Problemų puokštė

Vilius Šapoka nueinančios valdžios sudarytą kitų metų valstybės biudžetą vadina rizikingu./Alinos Ožič nuotrauka
Vilius Šapoka nueinančios valdžios sudarytą kitų metų valstybės biudžetą vadina rizikingu./Alinos Ožič nuotrauka

Paskirtasis finansų ministras V. Šapoka deklaruoja ryžtą griežčiau kovoti su „šešėliu“, kontroliuoti leidžiamas valstybės lėšas bei „imtis mokesčių nemokančiųjų“. Tačiau, pasak I. Šimonytės, konkrečių indikacijų dėl kitų metų biudžeto jis nepateikia, tik žada stengtis laikytis fiskalinės drausmės. Pati Seimo Audito komiteto pirmininkė dėl 2017-ųjų biudžeto „įžvelgia riziką“. „Pirmiausia yra rizika, kad nebus iki galo laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių. Tiesa, nueinanti Vyriausybė teigė, kad taip yra dėl to, jog ji vykdė struktūrinę reformą. Jei struktūrinė reforma yra Darbo kodeksas ir (socialinio modelio priemonių – aut.) paketas, kurį dabar norima atidėti, tada tos reformos nebelieka ir kyla klausimas, kiek galima pateisinti didėjantį biudžeto deficitą“,– svarstė ji.

Struktūrinė reforma parlamentarei kelia abejonių ir dėl numatytų eilinių išlaidų. „Struktūrinė reforma paprastai laikinai padidina išlaidas, tačiau ateityje tai duos tam tikrą ekonominę naudą. Dėl to valstybė laikinai gali padidinti ir deficitą bei pasiskolinti tam, kad viešieji finansai vėliau būtų tvaresni. Bet yra ir tokių rutininių išlaidų, kurios ateities pagerėjimu nelabai kvepia“, – ironizavo I. Šimonytė.

Seimo Audito komiteto pirmininkė 2017-ųjų valstybės biudžeto pajamų planą įvertino kaip gana ambicingą, ypač dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo. Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje finansų ministre dirbusiai ir tuomet dėl objektyvių priežasčių asketišką valstybės investicijų programą parengusiai I. Šimonytei dabar parengtoji neprasprūdo pro akis. „Joje vėl apstu investicinių projektų, nors dar tebenešiojame pastarojo dvidešimtmečio senų projektų kryžių, kurių nei prarysi, nei išspjausi. Taigi susikaupia problemų puokštė“, – tradicinę bėdą įvardijo Seimo Audito komiteto vadovė.

Aibė pataisų

Ingrida Šimonytė: "Valstybės biudžeto projekte esama tokių rutininių išlaidų, kurios ateities pagerėjimu nė nekvepia.“/Romo Jurgaičio nuotrauka
Ingrida Šimonytė: "Valstybės biudžeto projekte esama tokių rutininių išlaidų, kurios ateities pagerėjimu nė nekvepia.“/Romo Jurgaičio nuotrauka

Beje, I. Šimonytės vadovaujamas komitetas yra pateikęs savo išvadas dėl pirminio biudžeto projekto, viename pirmųjų savo posėdžių svarstė Valstybės kontrolės išvadas. Audito komitetas pateikė ir konkretų pasiūlymą dėl investicinės programos projektų – nurodyti labai svarias priežastis, kodėl programoje atsiranda vienas ar kitas projektas. „Juos reikia keisti kitaip, nei paprastai daro Seimo nariai registruodami atskirus pasiūlymus ir nesukdami galvos, iš kur tam paimti pinigų. Tačiau biudžeto projektą koreguoti ne Finansų ministerijoje yra sudėtinga, nes tam reikia labai daug pamatinės informacijos, kurią iš esmės turi tik Finansų ministerija“, – pažymėjo I. Šimonytė.

„Lietuvos žinios“ rašė, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nesiėmė nagrinėti beveik aštuonių dešimčių 2017 metų biudžeto projektui pateiktų pataisų. Visos jos persiųstos Vyriausybei, perspėjus, kad dosnumui sąlygų nėra. Korekcijos siejamos tik su Seimo sprendimu dėl naujojo socialinio modelio, pirmiausia – Darbo kodekso ateities. BFK vadovas Stasys Jakeliūnas teigė: „Didelė tikimybė, kad ateinančių metų biudžetas keisis dėl socialinio modelio įstatymų įgyvendinimo, pirmiausia – dėl naujojo Darbo kodekso atidėjimo pusmečiui.“

Grąžintas projektas

Vyriausybei grąžintas kitų metų valstybės biudžetas rengtas remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jame numatyta, kad 2017 metų bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,7 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,2 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 6,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 7,2 procento.

Darbus baigianti Vyriausybė savo parengtame biudžeto projekte numatė, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos (kartu su ES investicijomis ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis) 2017 metais sudarys 9,997 mlrd. eurų, arba 5,9 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 10,580 mlrd. eurų, arba 5 proc. daugiau nei 2016 metais.

Prognozuota, kad valstybės biudžeto pajamos kartu su ES investicijomis ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis siektų 8,476 mlrd. eurų, arba 5,3 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 9,060 mlrd. eurų, arba 4,3 proc. daugiau nei 2016 metais. 2017 metų Europos Sąjungos investicijos ir kita tarptautinės finansinė parama bus šių metų lygio ir sudarytų 2,101 mlrd. eurų.

„Yra du labai svarbūs prioritetai, kurių mes laikomės – tai tarptautiniai mūsų įsipareigojimai NATO krašto apsaugai ir gynybai skirti lėšų, artėjant prie 2 proc., tad mūsų projekte papildomai skiriame beveik 150 mln. eurų. Kita gana didelė išlaidų dalis – arti 250 mln. eurų – numatyta socialiniam modeliui įgyvendinti“, – pristatydama 2017-ųjų valstybės biudžeto projektą pabrėžė tuometinė finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Darbą baigianti Vyriausybė 2017 metais numatė skolintis apie 3,2 mlrd. eurų, daugiausia – ankstesnei skolai grąžinti. Planuota, kad 2017 metų skolos valstybės vardu valdymo išlaidos sudarytų beveik 560 mln. eurų ir būtų apie 43 mln. eurų mažesnės nei 2016 metais.

Briuselis laukia

Šią savaitę ES valstybių finansų ministrai svarstė šalių narių biudžetų projektus. Kadangi galutinio projekto Lietuva dar nepateikė, ji sulaukė raginimo tai padaryti kuo greičiau. Kartu buvo paraginta ir to nepadariusi Ispanija.

Euro zonai priklausančių šalių finansų ministrai pabrėžė, kad ES šalių kiekvienos atskirai vykdoma fiskalinė politika turi atitikti Stabilumo ir augimo pakto (SAP) reikalavimus. Kaip jo laikomasi, Europos Komisija numato išsamiai vertinti 2017-ųjų kovą. Patikslinti Ispanijos ir Lietuvos valstybių biudžetai bus vertinami tik juos gavus.

Lapkritį Europos Komisija išreiškė nuogąstavimą, kad kitų metų Lietuvos valstybės biudžeto projektas gali neatitikti SAP reikalavimų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"