TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Biudžeto pinigai - Kremliaus ruporui

2010 10 14 0:00
Nors politikai tvirtina, kad "Pervij baltijskij kanal" atstovauja Kremliaus interesams, patys nevengia pasinaudoti jo paslaugomis.
LŽ archyvo nuotrauka

Rusijos televizijos kanalui "Pervyj baltijskij kanal" (PBK), prieš kelerius metus dėl prosovietinės propagandos bandytam išguiti iš Lietuvos, Susisiekimo ministerijos (SM) valia gali būti atseikėta nemenka suma iš valstybės biudžeto.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) susirūpino dėl SM sprendimo šių metų saugaus eismo viešinimo konkursui numatytas lėšas skirti ir Rusijos televizijos kanalui PBK, siejamam su Kremliaus propagandos Baltijos šalyse skleidimu.

Susirūpino transliuotojai

Komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, reaguodamas į Lietuvos kabelinių televizijų (LKTA), Lietuvos skaitmeninių televizijų (LSTA) ir Lietuvos telekomunikacijos operatorių (LTOA) asociacijų skundą, paprašė SM pateikti atsakymus dėl keliamų pretenzijų. Minėtos asociacijos dar spalio pradžioje kreipėsi į SM prašydamos paaiškinti, kodėl šiuo metu vykstančio saugaus eismo viešinimo konkurso lėšas numatoma skirti Rusijos propagandos ruporu Baltijos šalyse vadinamam PBK, taip pat - ar toks sprendimas neprieštarauja Lietuvos nacionalinio saugumo koncepcijai.

SM vykdomo konkurso dalyviams pateiktame techninės užduoties priede nurodyti konkretūs televizijų kanalai, kuriuos reikėtų įtraukti į planuojamos reklamos kampanijos biudžetą - kai kurie nacionaliniai transliuotojai bei PBK, tačiau apeinamos regioninės ir kabelinės televizijos.

"Sąlygose nurodytas imperatyvus reikalavimas numatyti reklamos transliavimą per PBK, kuris skleidžia Kremliaus suformuotą informacinę politiką. Juk tai - tiesioginė Lietuvos valstybinės institucijos parama Rusijos interesų sklaidai mūsų krašto mokesčių mokėtojų lėšomis", - pasipiktinimo neslėpė LKTA vadovas Eimuntas Akromas.

Kratosi atsakomybės

Kaip LŽ tvirtino susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomene Martynas Čerkauskas, konkurso sąlygų priede iš tiesų neišvardytos Lietuvoje rodomos regioninės ir kabelinės televizijos. Esą jų yra "labai daug", be to, sunku įvertinti šių televizijų žiūrimumą.

"Transliuoti reklaminius klipus per mažuosius kanalus konkurso laimėtojas galės savo nuožiūra, jei numatys naudos ir tai bus būtina. Natūralu, kad daugiausia reklamos turėtų būti rodoma per žiūrimiausias televizijas, nes kitu atveju kampanija neduotų efekto ir mokesčių mokėtojų pinigai būtų išmesti į balą", - aiškino LŽ ministro patarėjas.

Be to, M.Čerkausko teigimu, pati SM nesirengia skirti lėšų nė vienai televizijai.

"Konkurse dalyvauja viešųjų ryšių ir reklamos agentūros. Jį laimėjusi agentūra galės pati nuspręsti, per kurias Lietuvoje rodomas televizijas transliuoti reklamą, taip pat - ar tikslinga ją rodyti per PBK", - aiškino jis.

Sustabdyti nepavyko

Dar šios vasaros pradžioje Rusija paskelbė naują savo užsienio politikos doktriną, kurioje labai aiškiai išdėstyti Kremliaus planai Baltijos šalių atžvilgiu. Daugiausia dėmesio joje skiriama ekonominei ir informacinei ekspansijai. Vienu pagrindinių Kremliaus atramos taškų, įgyvendinant šį siekį, vadinamas būtent PBK.

Priemonių suvaldyti šio kanalo sklaidą mūsų krašte ieškoma nuolat. Pernai Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) neleido PBK įtraukti į skaitmeninės televizijos "Gala" programų paketą, nors, reikia pastebėti, toks leidimas buvo suteiktas kitiems kabeliniams operatoriams bei "Viasat".

LRTK tuo metu tikino, kad dėl PBK jos nariams kilo "per daug neaiškumų". "PBK atstovai Lietuvoje nesugebėjo atsakyti į visą krūvą klausimų. Pavyzdžiui, kur jie registruoti. Mūsų duomenimis - Londone, o jie aiškina, kad Latvijoje. Antra, jie atsiriekia iš Lietuvos reklamos rinkos pyrago 7 mln. litų. Kai Lietuvos televizijos gauna reklamą, jos sukuria darbo vietas Lietuvoje ir moka mokesčius. O PBK tik susirenka reklamos pinigus ir išsiveža", - pernai gegužę aiškino LRTK pirmininkas Jonas Liniauskas.

Didesnis vajus dėl PBK Lietuvoje buvo kilęs 2005-aisiais, kanalui parodžius Rusijos kompanijos ORT laidą "Amžiaus paslaptys. Nuosprendis Europai", kurioje buvo pateikta iškreipta istorinė tiesa apie Molotovo-Ribbentropo paktą ir jo padarinius.

Tuometis užsienio reikalų ministras Antanas Valionis paprašė LRTK išnagrinėti, ar mūsų krašte tikslinga transliuoti kaimynių valstybių valdžios kontroliuojamus kanalus, tampančius prieš Lietuvą nukreiptos propagandos įrankiais. LRTK tuo metu konstatavo, kad šis kanalas registruotas Latvijoje, todėl Lietuva neturi teisinių priemonių sustabdyti jo retransliavimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"