TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Biurokratinis apetitas kyla

2015 12 16 6:00
Daugiau pinigų prireikė visoms išlaidų grupėms. LŽ archyvo nuotraukos

Valstybės biurokratinis aparatas pučiasi, o išlaidos jam išlaikyti didėja. Nors valdantieji skelbia apie viešojo sektoriaus optimizavimą, skaičiai rodo, kad yra priešingai. Negana to, ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos šiemet moka didesnius priedus prie atlyginimų nei pernai, o ekspertų pagalbos prisireikia dažniau.

Pagrindinėms valstybės valdymo institucijoms ir joms pavaldžioms įstaigoms sunkmetis, regis, jau praėjo. Devynis šių metų mėnesius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, stebima vien išlaidų didėjimo tendencija. Reprezentacijai, ekspertams, transportui ir komandiruotėms atseikėta maždaug dešimtadaliu daugiau negu pernai, darbuotojų kvalifikacijai kelti – beveik ketvirtadaliu.

Nors viešajame sektoriuje dirba apie 390 tūkst. darbuotojų, aiškėja, kad jų nebeužtenka. Per pastaruosius ketverius metus išlaidos samdomiems ekspertams išaugo nuo 3 iki 5 mln. eurų.

Pamalonina jubiliejų proga

Seimo Audito komiteto surinkti 2015 metų devynių mėnesių duomenys atskleidžia, kad šiuo laikotarpiu didėjo išlaidos tiek valdininkų algoms, tiek priedams. Lyginant su praėjusių metų devyniais mėnesiais, jos ūgtelėjo 29,4 mln. eurų.

Daugiau lėšų prireikė visoms penkioms analizuojamoms išlaidų grupėms: kvalifikacijai kelti – 0,4 mln. eurų (25,6 proc. daugiau), reprezentacijai – 0,4 mln. eurų (11,8 proc.), ekspertams – 0,4 mln. eurų (9,9 proc.), transportui – 2,3 mln. eurų (9,8 proc.), komandiruotėms – 1,1 mln. eurų (9,6 proc.).

Padidėjo ir valdininkams atseikėjami priedai bei priemokos. Pavyzdžiui, iš 724 mln. eurų darbo užmokesčio fondo pareiginei algai ar tarnybiniam atlyginimui teko apie 70 proc. šios sumos. 94,5 mln. eurų sudarė priedai, 25,9 mln. eurų – priemokos, 1 mln. eurų – premijos.

Antai bent 10,4 mln. eurų (40,1 proc.) priskaičiuotų priemokų – už skubius, svarbius ar sudėtingus darbus (užduotis), 5,7 mln. eurų (22,2 proc.) – už papildomas užduotis, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Dar 9,7 mln. eurų (37,6 proc.) – už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.

154,1 tūkst. eurų – tiek išmokėta premijų darbuotojų gyvenimo ir darbo jubiliejinių sukakčių progomis. 184,8 tūkst. eurų pareikalavo pareiginės algos dydžio vienkartiniai priedai. Daugiausia premijų išdalijo Aplinkos, Finansų, Švietimo ir mokslo ministerijos bei joms pavaldžios įstaigos.

Vadovai irgi neskriaudžiami

Dovilė Sujetaitė

„Ši informacija rodo viena – biurokratinio aparato išlaikymas brangsta. Kasmet reikia vis daugiau mokesčių mokėtojų pinigų didėjančiam valdininkų darbo užmokesčiui mokėti, auga išlaidos kvalifikacijai kelti, komandiruotėms, samdomiems konsultantams ir pan.“, – LŽ apibendrino Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Dovilė Sujetaitė.

Ji atkreipė dėmesį, jog per devynis šių metų mėnesius vien kaip atlyginimai valdininkams buvo išmokėta daugiau nei 0,5 mlrd. eurų. „Negana to, kad didėja darbo užmokesčio išlaidos, kasmet vis daugiau pinigų skiriama įvairiems priedams, priemokoms, premijoms. Palyginkime – 2011 metais priedams prie algos buvo skirta 71,8 mln. eurų, o šiemet jau net 94,5 mln. eurų“, – sakė ekspertė.

Panašios tendencijos klostėsi ir vadovų užmokesčio fonde. Jais laikomi įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, ministerijose – ministrai ir viceministrai. Pareiginė alga ar tarnybinis atlyginimas sudarė tik 65 proc. jų darbo užmokesčio. Maždaug 19 proc., arba 4,1 mln. eurų, – priedai, 4,3 proc., arba 0,9 mln. eurų, – priemokos.

Ekonomistas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad šiuo metu vidutinis darbo užmokestis viešajame sektoriuje yra didesnis negu privačiame. Be to, darbas valstybiniame sektoriuje laikomas saugesniu. „O premijos gal būtų pateisinamos, jei didėtų darbuotojų veiklos efektyvumas. Bet ar taip yra? Matome, kad viešajame sektoriuje dirbančių žmonių dalis bendrame užimtumo kontekste didėja. Kitaip tariant, darbuotojų daugėja net ir mažėjant gyventojų. Tai reiškia, kad efektyvumas nedidėja, bet premijos mokamos, ir dar auga. Klausimas – už ką? Už mažėjantį darbo efektyvumą?“ – svarstė G. Nausėda.

Milijonai ekspertizėms

Etatinių darbuotojų ministerijoms nebeužtenka, todėl samdomi ekspertai. Jau kelerius metus iš eilės įvairioms ekspertizėms daugiausia išleidžia Energetikos ministerija. Per devynis šių metų mėnesius ekspertams ji atseikėjo 2,4 mln. eurų, per tą patį laikotarpį pernai – 2,6 mln. eurų. Vakar ministerija LŽ taip ir nepateikė informacijos apie šiemet samdytus ekspertus.

Pagal išlaidas ekspertams su Energetikos ministerija negali lygintis nei Lietuvos mokslo taryba, tam panaudojusi per 1,1 mln. eurų, nei Kultūros ministerija, skyrusi 265 tūkst. eurų.

G. Nausėda pabrėžė, kad niekur kitur nėra atlikta tiek ekspertizių ir analizių, kiek viešajame sektoriuje. Jo teigimu, reikėtų apsiriboti vien būtiniausiais tyrimais. „Baikime žaisti su tais tyrimais, padėkime tašką ir apsiribokime tik svarbiausiais. Pavyzdžiui, dėl Lietuvos ir ES elektros sistemos sinchronizacijos ar panašių. Visi kiti tyrimai turi būti sustabdyti bent tuo laikotarpiu, kol laikomės taupymo režimo. Bet ar užteks tam politinės valios“, – abejojo jis.

Tuo metu D. Sujetaitė pažymėjo, kad per 2012–2015 metus išlaidos samdomiems ekspertams išaugo nuo 3 mln. iki 5 mln. eurų. Bet valdžios institucijos net neketina jų mažinti. Tarkime, Energetikos ministerija kitąmet papildomoms ekspertų konsultacijoms ketina išleisti 1 mln. eurų daugiau negu šiemet.

Tokia prigimtis

Anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio, duomenys, kuriuos atspindi biudžeto išlaidų ataskaita, yra tik dalis to, ką „suvalgo“ viešasis sektorius. Vienintelis periodas, kai tos išlaidos neaugo, – ekonomikos krizės metai.

„Tai, kad išlaidos didėja, nestebina. Tokia jau viešojo ir valdžios sektorių prigimtis. Suplanuojama daugiau, išleidžiama daugiau. Labai retai viešųjų išteklių ar asignavimų valdytojai siekia taupyti paskirtas lėšas. Reikėtų ieškoti sistemos, kaip kiekviena institucija būtų skatinama nebūtinai viską panaudoti“, – dėstė N. Mačiulis.

Ekonomisto manymu, dabar valdžios institucijos neturi pagrindo neišleisti joms skirtų pinigų, tad siekia viską išsemti iki dugno, mat kitu atveju tos lėšos bus laikomos kaip prarastos. N. Mačiulis siūlė pagaliau įvertinti, kurios institucijos yra per didelės, ar joms reikia šimtų darbuotojų, ar šie iš tiesų atlieka valstybei naudingas funkcijas.

LLRI ekspertė D. Sujetaitė įsitikinusi, kad valdžios pažadai optimizuoti viešąjį sektorių, biurokratinį aparatą – tik tušti žodžiai, nes iš tiesų jokia reforma nevyksta. Ji pabrėžė, jog pastaruosius penkerius metus gyventojų kasmet sumažėja vidutiniškai 44 tūkstančiais, o viešasis sektorius nesitraukia. Pasak D. Sujetaitės, 2010 metais 10 tūkst. gyventojų teko 127 viešojo sektoriaus darbuotojai, šiemet – 133.

Ekspertės duomenimis, ministerijose darbuotojų padaugėjo 363, savivaldybių institucijose – 102, Seimo kanceliarijoje ir jam atskaitingose įstaigose – 69. „Be abejo, tai reikalauja papildomo finansavimo. Jei toliau bus plaukiama pasroviui ir nereformuojama viešojo sektoriaus, jį išlaikyti kainuos vis daugiau“, – tvirtino LLRI eskpertė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"