TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Biurokratizmas naikina puikią įmonę

2008 03 20 0:00
Nors Lietuva nespėja įgyvendinti ES finansuojamų aplinkosaugos projektų, sostinėje naikinamas vienintelis Lietuvoje ekologiškas sąvartynas. Vilniaus apskritis dalį įmonės teritorijos pardavė privatiems asmenims, kurie šioje vietoje niekada neturėjo žemės.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Nors Lietuva nespėja įgyvendinti ES finansuojamų aplinkosaugos projektų, sostinėje naikinamas vienintelis Lietuvoje ekologiškas sąvartynas. Vilniaus apskritis dalį žaliųjų atliekų kompostavimo įmonės teritorijos su komunikacijomis ir pastatu pardavė privatiems asmenims, kurie šioje vietoje niekada neturėjo žemės.

Darganotą vasario dieną, kai šaltas vėjas ir lietus prausė Vilnių, Liepkalnio gatvėje esančioje komposto gamybos įmonėje buvo laukiama prezidento Valdo Adamkaus. Įmonės įkūrėjas ir savininkas Leopoldas Juknevičius, parašęs prezidentui nuoširdų laišką, vylėsi, jog V.Adamkus atvyks apžiūrėti unikalios ekologiškos įmonės, užstos ją, kad ši nebūtų pasmerkta mirti.

L.Juknevičius tikėjo turįs ypatingą ryšį su prezidentu: 1975 metais V.Adamkus, tuo metu JAV pilietis ir valstybės tarnautojas, pakvietė L.Juknevičių, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto dėstytoją, į Čikagą. Kelionė neįvyko, nes Valstybės saugumo komitetas mokslininko neišleido. Tačiau mintis, kad V.Adamkus - tai tas žmogus, kuris ir per geležinę užtvarą įžvelgia gamtai atsidavusius, jos labui dirbančius žmones, virto L.Juknevičiaus įsitikinimu.

"Nuo pat 1975 metų, kai gavau Jūsų vardinį kvietimą atvykti į Čikagą pasitobulinti gamtosaugos srityje, laikau Jus savo neakivaizdiniu globėju ir moraliniu ramsčiu. Todėl į Jus ir kreipiuosi, norėdamas išlieti savo širdgėlą, nes to padaryti daugiau neturiu kam", - rašė prezidentui L.Juknevičius.

Nei tą darganotą vasario dieną, nei saulei pradėjus meiliau glostyti žemę, L.Juknevičius nesulaukė prezidento savo įmonėje. Ir net nežino, ar V.Adamkui į rankas pateko jo laiškas. Šaltą trafaretinį prezidentūros atsakymą, išvardijantį, į kurias valstybės institucijas reikėtų kreiptis dėl kilusių problemų, pasirašė prezidento patarėja, Teisės departamento vedėja Aušra Rauličkytė.

Nemato veikiančios įmonės

Įvairioms valstybės institucijoms, o dažniausiai - Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus apskrities administracijai, L.Juknevičius yra pateikęs daugybę raštų. Penkerius metus trunkantis susirašinėjimas nepastūmėjo aklavietėje atsidūrusios įmonės reikalų, o jos užimama teritorija per tą laiką gerokai sumažėjo - dalį žemės apskritis pardavė asmenims, niekada čia neturėjusiems žemės.

Apskritis tartum nemato šioje vietoje 15 metų veikiančios įmonės. Ilgai nereaguota net į Vilniaus savivaldybės raštus, kad dėl kompostavimo įmonės savivaldybė per metus sutaupo 600 tūkst. litų - nemokamai jai atveža nukritusius lapus, nupjautą žolę ir šakas. Savivaldybė ne kartą prašė įteisinti įmonės užimamą teritoriją. Apskritis net turi tokią galimybę - įstatymai numato, kad atliekų tvarkymo poreikiams žemę galima išpirkti. Tačiau biurokratai atkakliai nenori užbaigti veikiančios ir naudingos įmonės teisinių procedūrų.

Įtartinas sandoris

L.Juknevičiaus bėda ta, kad entuziastingai plėtodamas įmonės veiklą jis nepasirūpino sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties tada, kai tai būtų lengvai pavykę. Daugelį metų glaudžiai bendradarbiaudamas su savivaldybe anksčiau komunalinei įmonei "Rūta" priklausiusioje teritorijoje, L.Juknevičius manė, jog žemės klausimas išsispręs savaime. Tačiau žemėtvarkininkų planuose ši vieta buvo pažymėta kaip laisva. Todėl apskritis dalį išasfaltuoto, užstatyto sklypo 2003 metais pardavė Danutai ir Kazimirui Demeško. Dar vieną gabalą natūra grąžino Galinai Matusevič - kaip kompensaciją už anksčiau turėtą žemę.

Tik pamatęs po laukus vaikštinėjančią ir nusipirktos žemės ieškančią D.Demeško L.Juknevičius, pasikalbėjęs su ja, išgirdo, kad dalis įmonės teritorijos parduota. Sklypo savininkai, atrodo, nuogąstavo, jog sandoris gali būti pripažintas neteisėtu, nes nepraėjus nė pusei metų žemę dovanojo D.Demeško motinai Anai Miloš.

L.Juknevičius kreipėsi į teismą, kad įrodytų, jog įmonė šioje vietoje veiklą pradėjo keleriais metais anksčiau, nei apskritis žemę pardavė Lavoriškių pasienio augalų karantino punkto viršininkui K.Demeško ir jo žmonai, buvusiai "Nemėžio" kolūkio agronomei D.Demeško. Įmonės savininkas tvirtina, kad sandoris neteisėtas, nes žemė buvusiems kolūkiečiams galėjo būti parduota tik tuo atveju, jeigu jie naudojosi ja, o šioje vietoje mažiausiai 15 metų vyksta gamyba.

Beveik tuo pat metu teismuose pradėta nagrinėti ir antra byla - apskritis kreipėsi į teismą dėl savavališkai laisvoje valstybinėje žemėje pastatyto kompostavimo įmonės pastato nugriovimo. Taip naikinama ekologiška įmonė, be jokių chemikalų paverčianti žaliąsias atliekas itin vertingomis ir naudingomis ekologiškomis trąšomis - kompostu.

Netipiškas verslininkas

Unikali tiespelningai dirbanti, bet ties žlugimo slenksčiu atsidūrusi įmonė, bet ir jos įkūrėjas L.Juknevičius. Šis prakutusių tautiečių būryje atsidūręs žmogus nei išore, nei mąstysena nepanašus į apsukrų verslininką. Mokslininkas, didžiąją dalį savo gyvenimo skyręs ekologijai, sukūrė ne vieną aplinką tausojančią technologiją. Iš kiaušinių lukštų buvo pradėjęs gaminti miltus - puikų baltymingą priedą paukščių lesalui. Iš išrūgų darė pieno girą.

"Iš visų mano projektų didžiausios sėkmės sulaukė technologiniu požiūriu paprasčiausias darbas - miesto žaliųjų atliekų (lapų, žolės, šieno, šakų, kelmų) kompostavimas ir žemės mišinių gamyba, - pasakojo L.Juknevičius. - Pradžioje dirbau vienas. Mano pagalbininkai buvo tik kastuvas, karutis, sietas ir vaikiškas kastuvėlis, kuriuo pagamintą kompostą išpilstydavau į maišelius, užrišdavau tvirtu siūlu ir savo senu žiguliuku nuveždavau į kambarinių augalų parduotuvę Vilniaus senamiestyje."

Fanatiškas ekologas pusantrų metų net kiemsargiu dirbo. Jis tvirtina iš šios veiklos pasisėmęs ne vieną naudingą idėją. Tiesiai iš kiemsargių L.Juknevičius atėjo į dabar bankrutavusią komunalinių paslaugų įmonę "Rūta" ir jos teritorijoje Liepkalnio gatvėje 1993 metais pradėjo kaupti žaliąsias atliekas bei gaminti kompostą. Iki 1995-ųjų kompostavimo aikštelė veikė kaip "Rūtos" padalinys, kol buvo įregistruota savarankiška L.Juknevičiaus komposto gamybos įmonė. Dabar ją L.Juknevičius valdo kartu su sūnumi, taip pat biologu

Andriumi. Per metus įmonė priima kone 3000 sunkvežimių miesto želdynų tvarkymo atliekų. Į gamybą investuota apie milijoną litų. Įmonėje dirba 18 žmonių.

2003 metais Vilniaus savivaldybė parengė ir suderino teritorijos, į kurią patenka ir "L.Juknevičiaus komposto" faktiškai valdomas žemės sklypas, detalųjį planą. Tačiau jis nebuvo patvirtintas, nes dar nebaigtas žemės grąžinimo savininkams procesas.

Alternatyvos nėra

1998 metais Vilniuje buvo uždrausta žaliąsias atliekas vežti į bendrus sąvartynus. 2003-iaisiais aplinkos ministro įsakymu jau visoje Lietuvoje uždrausta į sąvartynus gabenti lapus, šieną, šakas, kelmus. Europos Sąjungai reikalaujant ir skiriant tam lėšų prie naujai statomų sąvartynų įrengiamos kompostavimo aikštelės. Komposto gamyba nėra sudėtingas procesas - suvežtus lapus ir žolę reikia kelis kartus per metus vartyti, kol viskas supūva ir tampa kompostu. Tačiau visur už atliekų priėmimą į kompostavimo aikšteles tenka mokėti, ir ne mažiau, o daugiau negu už buitines atliekas.

"Šioje teritorijoje, kuri sudaro apie hektarą, "L.Juknevičiaus kompostas" surenka ir perdirba Vilniaus miesto žaliąsias atliekas, o jų Vilniuje per metus susidaro dešimtys tūkstančių tonų, - rašoma Vilniaus apskrities viršininkui Alfonsui Macaičiui adresuotame Vilniaus miesto savivaldybės rašte. - Tokia veikla naudinga ir reikalinga Vilniaus miestui. Ji taip pat atitinka Europos Sąjungos aplinkosauginėje praktikoje priimtus dokumentus, pabrėžiančius, jog tokio pobūdžio atliekos negali patekti į buitinius sąvartynus, taip pat negali būti kaupiamos neperdirbtos. Žemės sklype ties Liepkalnio g. 172 Vilniuje yra įrengta visa tokiai veiklai reikalinga infrastruktūra. Alternatyvios žaliųjų atliekų perdirbimo aikštelės Vilniaus mieste ir rajone nėra. Taip pat nėra suplanuoto kito žemės sklypo, į kurį galėtų būti perkelta Vilniaus miestui neišvengiamai būtina veikla."

Savivaldybė priminė apskričiai, kad dalis sklypo, kurį užima "L.Juknevičiaus kompostas", yra valstybės nuosavybė, turinti laisvos žemės statusą, kad ji yra Liepkalnio-Kuprijoniškių pramoniniame rajone, greta įsikūrę statybinių atliekų sąvartynas ir plastmasės bei kartono surinktuvė.

"Šis žemės sklypas teisės aktais nustatyta tvarka nėra suformuotas ir teisinis jo valdymo bei naudojimo klausimas neišspręstas, - apskrities viršininkui rašė mero pavaduotojas Evaldas Lementauskas. - Taip pat pažymime, jog jūsų institucija nepaisė to, kad IĮ "L.Juknevičiaus kompostas" jau daugelį metų šioje teritorijoje vykdo savo veiklą, kad ne kartą buvo atsisakyta šiai įmonei išnuomoti jos naudojamą valstybinės žemės sklypą."

Atsakydamas į savivaldybės raštą A.Macaitis pasiūlė kompromisą: dalyje įmonės teritorijos suformuoti žemės sklypą ir jį perduoti Vyriausybės nustatyta tvarka patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybės funkcijoms vykdyti.

"Viskas, ko mums reikia, - kad būtų suformuotas sklypas toje valstybinės žemės dalyje, kur stovi gamybiniai pastatai, ir kad mes galėtume toliau dirbti", - vylėsi L.Juknevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"