TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Blanki kampanija nenaudinga rinkėjams

2011 02 14 0:00
M.Katkaus nuomone, lietuviams būdinga lipti ant to paties grėblio, tad dosnūs pažadai suveikia prieš kiekvienus rinkimus.
Karolinos Drulytės nuotrauka

Iki savivaldybių tarybų rinkimų likus mažiau nei porai savaičių, agitacinis vajus vyksta vangiai. Neturėję galimybės pažinti kandidatų, anot viešųjų ryšių specialisto Mykolo Katkaus, daugiausia praras rinkėjai.

Prie to, kad pastaroji savivaldos rinkimų kampanija itin rami, pasak M.Katkaus, prisidėjo įstatymo pataisos, apribojusios politinę reklamą per televiziją, taip pat ekonomikos sunkmetis.

Prieš rinkimus žmonių palankumo sulaukiančiais vadinamaisiais "gelbėtojais", jo nuomone, aklai pasitikėti neverta. "Informacijos yra pakankamai, tad teisingą sprendimą priimti nesudėtinga", - interviu LŽ sakė viešųjų ryšių specialistas MYKOLAS KATKUS.

Per kišenes kirto sunkmetis

- Savivaldybių tarybų rinkimai vyks mažiau kaip po dviejų savaičių, tačiau jų nuotaikos krašte nejusti. Kodėl rinkimų kampanija tokia vangi?

- Savivaldos rinkimų kampanija visada būna vangesnė nei Seimo ar prezidento rinkimų agitacijos. Vietos valdžios rinkimams aktualios temos atskirose savivaldybėse labai skiriasi. Dėl to sunkiau valstybės mastu sukoncentruoti finansus, "bombarduoti" rinkėjus reklaminiais klipais, kurie praneštų tą pačią žinią.

Prie rinkimų kampanijos vangumo prisideda ir įstatymo pakeitimai, apriboję politinės reklamos televizijoje galimybes. Juk daugeliui žmonių pagrindinė žiniasklaidos priemonė yra būtent televizija. Reikėtų nepamiršti ir to, kad ekonomikos krizė smarkiai patuštino politinių partijų ir jas remiančių verslininkų kišenes.

Kalbant apie rinkimų kampaniją, kiek kitokia situacija yra Vilniuje, kur į savivaldybės tarybą pretenduoja nemažai ryškiausių politikos žvaigždžių.

-Kaip blanki politinė agitacija atsiliepia rinkėjams?

- Kuo blankesnė rinkimų kampanija, tuo mažiau žmonės kreipia dėmesį į politiką apskritai. Jos įvaizdis yra prastas ir reikia reklamuoti pačią politiką. Kiekvieno produkto gamintojai žino, kad reklamos draudimas sumažina susidomėjimą ne tik preke, bet ir visa prekių kategorija.

Tiesa, apie politiką daug kalbama įvairiose televizijos laidose, rašoma spaudoje. Tačiau žiniasklaida dažniausiai viską vertina neigiamai. Tad aktyvi rinkimų kampanija rinkėjams pirmiausia suteiktų galimybę išgirsti politikus tiesiogiai. Blankios rinkimų agitacijos metu rinkėjai netenka galimybės geriau pažinti kandidatuojančių politikų, daugiau sužinoti apie partijų rinkimų programas. Politikai, neturėję progos savo idėjų pateikti didžiumai žmonių, jaučiasi neįsipareigoję rinkėjams.

Simpatijas gaudo internete

- Politikai aiškina, kad ryškesnei agitacijai parengti stinga pinigų. Ar pastebite, kad politikai ieškotų naujų, galbūt pigesnių komunikavimo su rinkėjais galimybių?

- Politikai neria į labai išaugusias interneto komunikacijos galimybes. Virtuali erdvė, ypač įvairūs socialiniai tinklai, yra palyginti nebrangi priemonė pelnyti visuomenės palankumą. Jau per praėjusią Seimo rinkimų kampaniją internetas mirgėjo išradinga Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) agitacija. Prieš savivaldos rinkimus konservatorių rinkimų reklamos internete taip pat daug, išsiskiria intensyvus Artūro Zuoko dalyvavimas socialiniuose tinkluose bei kitose interaktyviose priemonėse.

Šiuo metu internetas politikams, ypač tiems, kurių rinkėjai yra jauni, tam tikra prasme tapo Šventuoju Graliu. Tai pigus, tiesioginis, greitas ir lengvas būdas pasiekti rinkėjus. Partijos ar kandidatai, besitikintys gauti ir nemažai jaunimo balsų - liberalai, konservatoriai, nepartinių judėjimas "Mūsų reikalas", deda nemažai pastangų išnaudoti virtualią erdvę.

- Kur ne kur miestuose kabo į rinkimus einančių politikų plakatai, pašto dėžutėse gyventojai randa kandidatų laiškų ar lankstinukų. Kurių partijų ar savarankiškai į rinkimus einančių asmenų rinkimų kampanija jums daro įspūdį?

- Kaip visada labai nuosekliai dirba A.Zuokas. Šio politiko agitacija, mano akimis, yra nuosekliausia. Jam labai naudinga nuolat įsižiebianti diskusija, ar jis gali grįžti į politiką. Jis pats save vaizduoja kaip žmogų, esą galintį išgelbėti Vilnių nuo Viktoro Uspaskicho ir "tvarkiečių". Jo pažadai itin tikslingai nukreipti - vyresniems jis žada sumažinti smaugiančias šildymo kainas, jaunesnius vilioja vizijomis, primena net oranžinius dviračius.

Kitas ryškus rinkimų kampanijos dalyvis - TS-LKD. Jie labiausiai orientuojasi į ištikimiausius rinkėjus, o jaunimą gaudo per interneto erdvę. Liberalų sąjūdžio agitacinės kampanijos kryptis aiški, tačiau abejonių kelia jos įgyvendinimas. Darbo partija į rinkėjus taikosi brangesnėmis tradicinėmis priemonėmis. Dideli partijos reklaminiai plakatai viešojo transporto stotelėse atrodo efektingai, be to, šios politinės jėgos lyderis V.Uspaskichas tradiciškai mirga televizijose, kur jis jaučiasi it žuvis vandenyje.

Rinkėjų reakcija nenuspėjama

- Pasikeitus rinkimų tvarkai, šturmuoti vietos valdžią susirengė nemažai žinomų nepartinių. Žiūrint per ryšių su visuomene prizmę, ar vadinamosios žvaigždės turi pranašumo prieš kitus kandidatus?

- Tai, kad savivaldybės lygio politiku galima būti nepriklausant jokiai partijai, masina labai nemažai paprastų žmonių, ne tik "žvaigždžių".

Nuspėti, kaip į nepartinius kandidatus reaguos rinkėjai, beveik neįmanoma, nes nėra precedento. Akivaizdu, kad nusivylimas partijomis labai didelis, o nevyriausybiniai judėjimai yra stipri pagunda bandant pakeisti valdžią. Kiek matyti iš įvairių sociologinių tyrimų, partijomis nusivylę rinkėjai iš esmės palankiai vertina nepartinius kandidatus. Tačiau nežinia, ar tie žmonės rinkimų dieną ateis prie balsavimo urnų ir ar ten tikrai balsuos iš esmės už katę maiše, ar pasirinks jiems pabodusius, bet labiau nuspėjamus kandidatus. Manau, kad savarankiškai kandidatuojantiems asmenims nebus lengva.

- Per praėjusias Seimo ir prezidento rinkimų kampanijas pirmame plane buvo ekonomikos krizė ir politikų siūlyti jos įveikimo būdai. Kas, jūsų nuomone, gyventojams aktualiausia prieš savivaldos rinkimus?

- Savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvoje ypatingi tuo, kad jų rezultatus palyginti mažai veikia procesai centrinėje valdžioje. Rinkdami vietos valdžią žmonės balsuoja pragmatiškai, žiūrėdami į tai, ką galima nuveikti vietoje.

Nors skirtingose savivaldybėse esama unikalių problemų, tačiau kelios vietos valdžios lygio temos aktualios visiems gyventojams. Tarp jų - žmonių vaizduotės ribas perkopusios sąskaitos už šildymą, komunalinis ūkis, švietimas, miesto pinigų naudojimo strategija. Aplink jas dabar dažniausiai ir sukasi viešieji debatai.

Ištirti padėtį - būtina

- Dažnai svarstoma, kas lemia partijų ar politikų sėkmę ar nesėkmę rinkimų metu. Kokia viešųjų ryšių įtaka?

- Tai priklauso nuo to, kaip apibrėšime viešuosius ryšius. Jei juos vertinsime kaip organizuotą kampaniją, jų įtaka gali būti labai didelė. Natūralu, kad kryptingai vykdoma agitacija duoda rezultatų. Lietuvoje prisimenu vos kelis atvejus, kai viešųjų ryšių požiūriu tikrai gerai paruoštos rinkimų kampanijos neatnešė politikams sėkmės per rinkimus.

Geros rinkimų kampanijos pavyzdžiais galėtų būti V.Uspaskicho ar Artūro Paulausko naujai sukurtų partijų kelias į Seimą, Rolando Pakso prezidentinė agitacija ar pastaroji konservatorių rinkimų į Seimą kampanija.

- Beveik prieš kiekvienus rinkimus įspūdingą agitacinę kampaniją parengusi dažniausiai nauja partija ar kandidatas pelno daug simpatijų. Ar rinkėjai lengvatikiai, ar tiesiog linkę taip protestuoti prieš tradicines partijas?

- Lietuvoje prieš rinkimus dalijami dosnūs pažadai. Ypač jų negaili naujos partijos. Ir tokia taktika suveikia prieš kiekvienus rinkimus, tiesa, pastaruoju metu jos kiek mažiau. Iš esmės lipti ant to paties grėblio lietuviams būdinga. Kodėl taip yra, nežinau. Regis, tradicinės partijos turi savo elektoratą, bet ištikimų rinkėjų yra santykinai mažai. Palyginę pastovų konservatorių elektoratą Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje ar Vokietijoje, pastebėtume, kad svetur jis yra nepalyginamai didesnis ir stabilesnis.

Lietuvoje pilietinė ir politinė branda vyksta pamažu. Yra politiškai brandžių žmonių, bet yra ir neapsisprendusiųjų. Per mažai mūsų krašte ir asmenybių, turinčių didelį visuomenės pasitikėjimą, vadinamųjų nuomonės lyderių. Vakaruose būtent jie "išfiltruoja" daug populistinių pažadų.

Lietuvos rinkėjai pernelyg mažai žino apie tai, kas geriausiai atstovauja jų interesams. Rinkėjai turi pernelyg mažai būdų daryti įtaką, kad būtų laikomasi pažadų, duotų prieš rinkimus. Iš bejėgiškumo jausmo kyla pyktis, todėl prieš kiekvienus rinkimus dalis rinkėjų ieško naujo gelbėtojo arba tiesiog naujo būdo pasiųsti visus po velnių.

- Kaip žmonėms atskirti grūdus nuo pelų, kad rinkėjams nesusisuktų galvos?

- Manyčiau, pirmiausia rinkėjams derėtų pagalvoti apie tokį gerą dalyką kaip internetas ir paieškos sistema "Google". Šiais laikais internete lengvai galima rasti visų politikų ar į politiką einančių žmonių gyvenimo istorijas, sužinoti, ką ir kaip jie kalba ne tik viešoje, bet ir privačioje erdvėje. Yra pakankamai informacijos, kurią ištyrinėjus galima padaryti gerą sprendimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"