TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Blogiausia, jei varžymasis dėl oro policijos supriešintų lietuvius ir estus - ekspertas

2012 04 29 8:37

Taline veikiančio Tarptautinio gynybos studijų centro analitikas Tomas Jermalavičius teigia, jog Lietuvai ir Estijai ėmus varžytis, kur ateityje bus dislokuoti NATO oro policijos misijos naikintuvai, gali būti pakirstas tarpusavio pasitikėjimas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Estijoje galbūt nesuprantama, kiek resursų prireiktų norint sukurti sąlygas, tinkamas Aljanso šalių orlaiviams vykdyti misiją.

"Kartais susidaro įspūdis, jog Estijos pareigūnai ne visiškai suvokia, kokių techninių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių pareikalautų jų bazės pilnas gebėjimas aptarnauti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę veikiančią operaciją su 15 minučių reagavimo standartu. Galbūt Lietuva turėtų dar daugiau stengtis pademonstruoti, kokie iššūkiai estų lauktų?", - svarstė gynybos ir užsienio reikalų ekspertas atsakydamas į BNS klausimus.

"Tačiau reikia turėti omeny, kad yra ir tam tikrų praktinių argumentų, dėl kurių misijos rotacija būtų naudinga (ir ne vien estams), o ir politinė bei simbolinė gebėjimo suteikti NATO oro policijos misijai "namus" (net ir trumpam) reikšmė estams yra nemaža", - teigė T.Jermalavičius.

Jis pažymėjo, jog ne vien kaštai diktuoja gynybos politikos pozicijas ir sprendimus, o Lietuva turėtų tai priimti ir pripažinti.

"Blogiausia, kas gali nutikti, jei vėl, kaip jau buvo nutikę praeityje, bus pereita prie spaudimo vieni kitiems per kitus trišalio bendradarbiavimo projektus ir programas, o Estija užsiims tyliu lobizmu tarp Aljanso šalių, t.y. jei lietuvių pozicija ir estų reakcija "užnuodys" bendradarbiavimo atmosferą ir pakirs tarpusavio pasitikėjimą", - svarstė analitikas.

Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuva remia estų siekį turėti savo karinį oro uostą, bet nepritaria siūlymui NATO oro policijos misiją rotuoti per tris Baltijos šalis.

"Tai, ką daro estai savo oro uoste, ką daro latviai vienoj ar kitoj savo struktūroj, stiprina Baltijos valstybių gynybinę galią. Mes remiame estus, kad jie nori turėti savo karinį oro uostą, tačiau mes nesutariame, mes manom, kad nebūtų tokia patraukli šita oro policijos misija, ji taptų daug brangesnė, jei būtų rotuojama. Tai žymiai brangiau kainuotų ir nežinau, ar tai teigiamai vertintų ir mūsų partneriai", - sakė ministrė.

Estijos gynybos ministerija šį R.Juknevičienės pasisakymą komentuoti atsisakė.

Norą, kad ateityje NATO naikintuvai dalį laiko praleistų šiuo metu rekonstruojamoje Emario bazėje Estijos atstovai jau yra išsakę. Visiškai įrengti bazę tikimasi 2015 metais.

T.Jermalavičius teigė, kad Estijos ir Lietuvos pozicijos NATO oro policijos misijos bazės klausimu nėra naujiena, bet pridūrė, kad viešas jų kartojimas sunkina galimybes tartis ir siekti kompromiso.

"Žinoma, vieši pareiškimai - tiek estų, tiek lietuvių - daro konstruktyvų, argumentais ir faktais grindžiamą, dialogą sunkesniu. Tai labiau įpareigoja nusibrėžtos pozicijos tvirtai laikytis ir kompromisus daro sunkesniais. Šiuo klausimu kompromiso ir visoms pusėms naudingiausio sprendimo vis tiek teks ieškoti, o tam reikia lankstumo, geranoriškumo, gebėjimo įsiklausyti į kitos pusės argumentus ir efektyviai komunikuoti savo pačių argumentus. Tikiuosi, to kritiniais bendradarbiavimo momentais šalims nepritrūks", - sakė ekspertas, komentuodamas Lietuvos krašto apsaugos ministrės pasisakymą ketvirtadienį Seime.

"Mūsų bendradarbiavime visada buvo, yra ir bus tam tikrų įtampų ir nemalonių periodų. Viską išspręsdavo bendrų strateginių tikslų ir siekių suvokimas. Jei diskusija liks sutelkta ties tuo, kaip kuo geriau remti NATO operaciją ir koks jos galimos rotacijos kaštų ir naudos balansas, jokio pleišto nebus", - teigė Estijoje dirbantis analitikas.

Paklaustas kaip tokios viešos kalbos gali būti sutiktos NATO būstinėje Briuselyje ir Vašingtone, jis teigė, kad Baltijos šalių diskusijos dėl NATO naikintuvų dislokacijos vietos nekels rimtesnio pavojaus, kol šalys vykdys savo įsipareigojimus remiant šios misijos išlaikymą.

"Tik nesugebėjimas dirbti kartu palaikant šią operaciją gali turėti rimtesnių pasekmių. Pavyzdžiui, atgytų tie skeptikai, kurie teigia, kad NATO oro policijos misija regione yra apskritai beprasmė (o tokių netrūksta). NATO viduje pasiektas konsensusas dėl misijos reikalingumo ir neterminuoto pratęsimo turi būti nuolat palaikomas, ir todėl visoms pusėms reikia elgtis santūriai ir apdairiai", - kalbėjo T.Jermalavičius.

Ekspertas neseniai rašė, kad kai kurie Lenkijos diplomatai bando suskaldyti Baltijos šalis, siūlydami perkelti NATO oro policijos misiją iš Lietuvos į Estiją.

NATO vasario pradžioje nusprendė pratęsti Baltijos šalyse vykdomą oro policijos misiją, kuriai mandatas iki šiol buvo suteiktas iki 2014 metų.

Tuomet ambasadoriai Briuselyje formaliai patvirtino, kad tai bus ilgalaikė misija su periodinėmis peržiūromis, o Baltijos šalys savo ruožtu įsipareigojo didinti savo indėlį. Priimtas dokumentas yra konfidencialus, tačiau, BNS žiniomis, jame teigiama, kad misijos peržiūra bus atliekama po 2018 metų.

NATO misiją vykdantys naikintuvai dislokuojami Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose. Baltijos šalys neturi pakankamų pajėgumų, kad pačios užtikrintų savo oro erdvės apsaugą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"