TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Brakonierių nesutramdo net linčo teismai

2011 02 01 0:00
Felikso Žemulio nuotrauka

Šiuo metu krašte kaip niekada įžūliai siaučia brakonieriai. Pastangos užkirsti jiems kelią neretai būna bergždžios, juolab kad kaimuose nelegalus žvėrių medžiojimas tapo kone masiniu reiškiniu.

Vieno Vilniaus priemiesčio gyventojas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų skelbiama, LŽ pasakojo, jog beveik kiekvieną vakarą kaimynai kartu su "bendraminčiais" traukia į naktines medžiokles Nemenčinės miškuose. "Paryčiais jie parsiveža daug mėsos - stirnienos, šernienos. Dalį parduoda mėsos supirkėjams, kitą dalį sugrūda į šaldiklius, daro konservus. Šiais laikais dalis darbo neturinčių žmonių taip maitina savo šeimas", - kalbėjo vyras.

"Vieni gyvūnus globoja, kiti tuo naudojasi", - atsiduso Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas. Jis patvirtino, kad brakonieriai dabar itin siaučia.

Ir sąlygos tam palankios - žvėrys telkiasi vieno ar dviejų kvartalų atstumu aplink šėryklas. Tad vieni brakonieriai spendžia spąstus ir gaudo, kas pakliūva, kiti šaudo į viską, kas tik juda.

Tykojo bokštelyje

Neseniai Parudaminio medžiotojų būrelio medžioklės plotuose šalia Karužiškių kaimo (Vilniaus r.) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su medžiotojais sulaikė Šalčininkų rajono Jašiūnų miestelio gyventoją S.B., kuris, neturėdamas teisės medžioti, draudžiamu metu iš nelegaliai laikomo medžioklinio graižtvinio šautuvo su optiniu taikikliu neteisėtai nušovė stirnos jauniklį. Brakonierius tykojo laimikio medžiotojų bokštelyje. Pažeidėjui pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą gresia bauda nuo 2 tūkst. iki 4 tūkst. litų. Be to, jam teks atlyginti gamtai padarytą žalą už neteisėtai sumedžiotą stirną. Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai dėl nelegalaus šautuvo laikymo pradėjo ikiteisminį tyrimą. Baudžiamasis kodeksas už tokį pažeidimą numato laisvės atėmimą iki 5 metų.

Molėtų rajono aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai gavo anoniminį pranešimą, kad Videniškių seniūnijos Pikčiūnų kaimo gyventojas S.Š. kilpa sugavo stirną ir parsinešė namo. Aplinkosaugininkai drauge su Molėtų policininkais nuvyko į sodybą. Jie šalia namo esančiame šiukšlių konteineryje rado ką tik išdoroto stirnos jauniklio kailį, galvą ir kojas. Atidžiau apžiūrėję sodybos pastatus pareigūnai aptiko dar šiltą stirniuko mėsą, bebro kailį, dvi kilpas ir trejus spąstus žvėrims gaudyti.

Iš pradžių S.Š. tikino, kad bebro kailį pirko iš nepažįstamo asmens, neva kepurei siūti, tačiau nesugebėjo paaiškinti, iš kur šaldytuvo kameroje atsirado ir bebro uodega. Negana to, pareigūnai pamatė lauke kraujo ir batų pėdsakus, pasekė jais ir už kelių šimtų metrų nuo namo rado dar tris kilpas. Priremtas neginčijamų įrodymų vyras prisipažino paspendęs jas ankstų rytą ir jau apie pietus išgirdęs stirnos riksmą. Nuėjęs patikrinti vienoje kilpoje aptiko dar gyvą stirnos jauniklį. S.Š. nušovė gyvūną iš savigynai skirto pistoleto "Makarov". Vyras taip pat parodė, kur sumedžiojo bebrą.

Pažeidėjui gresia bauda nuo 2 tūkst. iki 4 tūkst. litų, iš jo greičiausiai bus atimti minėti "įrankiai". S.Š. teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą, sumokėti 400 litų. Molėtų policijos komisariato pareigūnai konfiskavo vyriškio pistoletą.

Praėjusio trečiadienio pavakarę Akmenės rajono Cementininkų medžiotojų būrelio medžiotojai, apžiūrėdami savo medžioklės plotus Karpėnų miške, aptiko dviejų žmonių pėdsakus. Pasekę jais išvydo du vyrus, tykojančius žvėrių prie papiltų pašarų. Vienas jų turėjo šautuvą. Pastebėję medžiotojus abu puolė bėgti, tačiau ginkluotasis užkliuvo už kelmo ir pargriuvo.

Sulaikytas brakonierius turėjo šautuvą su optiniu taikikliu. Jis tvirtino, kad medžioti ėjo su nepažįstamu asmeniu, o ginklą įsigijo iš kito nepažįstamojo. Vyriškiui teks susimokėti baudą ir atsakyti už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu.

Šiaulių RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai neseniai gavo informacijos, kad per medžioklę Radviliškio rajone, "Briedžio" medžiotojų būrelio plotuose, tykojant nušautas elnias. Nuvykus į vietą prie šėryklos buvo matyti nušauto žvėries kraujo pėdsakai ir traktoriaus vėžės. Pasekę jomis pareigūnai privažiavo sodybą, kurioje gyvena minėto medžiotojų būrelio narys A.M. Jis prisipažino nušovęs tauriojo elnio patelės jauniklį, nors licencijos neturėjo. Pažeidėjui vieniems metams atimta teisė medžioti ir konfiskuotas ginklas. Be to, jam reikės atlyginti gamtai padarytą 1069 litų žalą.

Stabdyti neturi teisės

"Menkas žmonių sąmoningumas", - taip S.Mikėnas aiškino pastaruoju metu sparčiai daugėjančių brakonieriavimo atvejų priežastis. Pasak jo, reikėtų nuo mažens - dar darželiuose, mokyklose - diegti vaikams meilę gamtai. Tada užaugę jie neis į miškus galabyti žvėrių.

Tačiau Nemenčinėje gyvenantis vietos medžiotojų klubo "Skala" vadovas, miškininkas Vytautas Steponėnas mano, kad vis sparčiau Lietuvoje plintančio brakonieriavimo priežastis kita. "Jei žmogus liko be darbo ir nori valgyti pats bei jo vaikai, apie kokį sąmoningumą galima kalbėti? Jis stveria kilpas ar šautuvą ir eina į mišką mėsos", - tvirtino V.Steponėnas.

Kita priežastis - netikę įstatymai ir formalizuota, nepatogi biurokratinė kovos su brakonieriais tvarka. "Periodiškai budime savo miškuose ir dažnai matome brakonierių, tačiau realiai nelabai ką galime jiems padaryti, nes mūsų įgaliojimai maži. Štai vieną naktį pastebėjome miške automobilį, kuriame sėdėję brakonieriai prožektoriais ieškojo žvėrių, kad galėtų šiuos apakinti ir nušauti. Pradėjome persekioti tą mašiną, o ji nėrė į pamiškės sodybą. Toliau be policijos ir aplinkosaugos pareigūnų eiti negalime - privati valda. Bet kol iškviesi tuos pareigūnus, brakonieriai spės paslėpti nusikaltimo pėdsakus ir įkalčius", - pasakojo V.Steponėnas.

Medžiotojai vieni neturi teisės stabdyti automobilio, o ir vairuotojas neprivalo sustoti, jeigu jį stabdo neuniformuoti pareigūnai, prie kurių nėra specialios skiriamaisiais ženklais pažymėtos transporto priemonės. Brakonieriai šias ir kitas taisykles puikiai žino.

Pasak V.Steponėno, dar sunkiau sulaikyti pėsčiomis keliaujantį brakonierių. "Toks, pamatęs medžiotojus, skuodžia gilyn į mišką ir tiek jį tematysi. Jei ir pasivysi, šis pakeliui jau bus atsikratęs šautuvo, laimikio. Beje, daugelis brakonierių ginklus laiko ne namie, o ūkiniame pastate arba miške, pavyzdžiui, kurio nors medžio drevėje. Neseniai sulaikėme porą kilpininkų. Vienas jų nešėsi pagavęs kiškį. Abu aiškino taip, kaip visi kilpininkai tokiais atvejais: vaikščiojome miške ir aptikome kilpoje gyvūną, nešame namo, o rytoj nuvešime aplinkos apsaugos pareigūnams. Jie žino, kad aplinkosaugos taisyklės įpareigoja gyvūną ir kilpą pristatyti per dvi dienas", - kalbėjo medžiotojas.

Pririšo prie medžio

Dabartiniai brakonieriai labai atsargūs ir puikiai išstudijavę įstatymus, neretai būna ginkluoti moderniais graižtviniais šautuvais su naktinio matymo optika. Tokiais galima išvysti taikinį ir į jį pataikyti iš toli. "Atvažiuoja galingais visureigiais, stabteli ir, jei viskas ramu, vieną savo žmogų išlaipina vienur, kitą - kitur, trečią - dar toliau. Šie pagena žvėris - belieka juos nušauti. Oficialiai medžioklė su varovais šią žiemą buvo uždrausta, o neoficialiai ji vyko kone kiekvieną dieną, ir daugiausia prie šėryklų, į kurias mes, medžiotojai, atgabename žvėrims pašarų. Kolegos iš Sužionių medžiotojų klubo praėjusią savaitę aptiko, kad per tokią nelegalią medžioklę kažkas sumedžiojo du šernus. Tačiau pėdsakai vedė tik iki asfalto, o toliau - gaudyk vėją laukuose", - pasakojo V.Steponėnas.

Vienintelė šiek tiek realesnė galimybė sulaikyti pažeidėją - sučiupti jį nusikaltimo vietoje, pavyzdžiui, išgirdus netoliese šūvius ir spėjus pribėgti. Bet ir tokiu atveju tenka kviesti pareigūnus. O įrodyti pažeidimą be galo sunku, reikia surašyti gausybę dokumentų, gaišti daug laiko valdžios įstaigose.

Praeina ne vienas mėnuo, kol konkreti byla pasiekia, jei apskritai pasiekia, teismą. Be to, brakonieriams dažniausiai skiriama ne didesnė kaip vienų metų laisvės atėmimo lygtinai bausmė. Kalėjimai perpildyti, šie asmenys grėsmės visuomenei nekelia, tad kam juos sodinti?

"Kai išgirstame tokius teismo sprendimus mums, medžiotojams, nusvyra rankos - šitiek vargome ir tik tiek pasiekėme. Brakonieriai šaiposi iš mūsų, nes jie niekuo nerizikuoja - oficialiai turto neturi. Pareina iš policijos ir - vėl į mišką. Vieną tokį brakonierių sulaikiau 3 kartus. Jis jau 7 sykius teistas už brakonieriavimą, bet nė karto nesėdėjo kalėjime, nemokėjo jokių baudų ir toliau brakonieriauja", - neslėpė apmaudo medžiotojų klubo vadovas.

Todėl vis daugiau medžiotojų kovodami su brakonieriais renkasi vadinamąjį linčo teismą. Pasak V.Steponėno, tai kol kas efektyviausias būdas. "Kai pagaunam, "atkalam" kaip reikiant", - užsiminė pašnekovas.

Kitas LŽ kalbintas medžiotojas pasakojo, kad kilpa stirną pagavusį brakonierių medžiotojai pririšo prie medžio ir ilgai mušė bei dusino. "Užmetėm ant kaklo virvę, veržėm ir klausėm: "Ar dabar žinai, kaip skaudėjo stirnai?" Kolegos norėjo ir palikti tą žmogų pririštą prie medžio, tačiau įkalbėjau jį atrišti", - sakė medžiotojas.

V.Steponėnas pripažino, kad šitaip kovodami su brakonieriais medžiotojai rizikuoja. "Ar ne todėl nei iš to, nei iš to sudega kurio nors medžiotojo daržinė, kito - namas ar automobilis? Tai brakonierių kerštas", - pabrėžė jis.

Turtingieji ieško adrenalino

"Gyvenu kaime, 20 kilometrų už Vilniaus, ir beveik kiekvieną naktį girdžiu aplinkiniuose miškuose šūvius. Žinau, kad tai ne medžiotojai, o brakonieriai, tačiau realiai apginti žvėrių negaliu. Kaip pasakoja vietos žmonės, šiais laikais brakonieriauja beveik visi kaimų gyventojai", - LŽ tikino Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas Algis Petrauskas.

Jis, kaip ir V.Steponėnas, nurodė tris pagrindines brakonierių grupes. "Vieni eina į mišką mėsos sau ir šeimai - tai daugiausia kilpininkai. Antra grupė - samdiniai, vos galą su galu suduriantys kaimų žmonės, bedarbiai. Šiems "darbdaviai" išdalija šautuvus, nuperka šovinių ir nurodo tiekti žvėrieną į jų restoranus. Tai verslas. Trečia grupė - nuotykių ir adrenalino ištroškę turtingi jauni vyrai, neretai valdininkai. Dažnas jų - legalus medžiotojas, turintis teisę laikyti ginklą, ir ne bet kokį, o modernų. Tokie gauna kuriame nors klube medžioklės lapą, tačiau medžioja kito būrelio ar klubo plotuose. Jei ir sulaikysi - menkas pažeidimas. Na, paklydo žmogus šiek tiek, bauda už tai - simbolinė", - dėstė A.Petrauskas.

Priminsime, kad būtent tokiai brakonierių "gildijai" priklausė buvęs Valstybės turto fondo vadovas Povilas Milašauskas, prieš keletą metų iš tarnybinio visureigio naktį sumedžiojęs stirną.

Sovietmečiu brakonieriavęs asmuo galėjo ne tik realiai sėsti už grotų, bet ir prarasti eilę butui ar automobiliui gauti. Toks žmogus būdavo pasmerkiamas kolektyvo susirinkime. "Dabar aplinkiniai, artimieji brakonierių nesmerkia, net laiko juos kone didvyriais. Štai iki ko nusivažiavome", - liūdnai kalbėjo medžiotojas V.Steponėnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"