TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Branduolinei grėsmei rengiasi iš lėto

2016 07 12 6:00
Scanpix nuotrauka

Lietuva rengiasi atnaujinti gyventojų apsaugos planus branduolinės avarijos atveju. Iki šiol galiojančiuose apsaugos dokumentuose apie Baltarusijoje statomą Astravo atominę elektrinę nėra nė žodžio. Prieš ketverius metus Vyriausybės patvirtintuose planuose įvertintos tik Ignalinos ir planuotos statyti Visagino atominių jėgainių keliamos grėsmės.

Minėtuose dokumentuose detalizuota, kaip bus elgiamasi galimos ekstremaliosios situacijos atveju. Pavyzdžiui, nustatytos trys pagrindinės gyventojų evakavimo kryptys, numatytas evakuojamų gyventojų skaičius, evakavimo maršrutai ir vietos, aptarta, kaip visa tai būtų koordinuojama. Panašūs evakuacijos planai dėl statomos branduolinės jėgainės Baltarusijos Astravo rajone, 20 kilometrų už Lietuvos sienos, kol kas tik braižomi.

Nepateikia visos informacijos

Kad rengiami tokie planai, „Lietuvos žinioms“ patvirtino vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas. Tačiau plačiau jų pristatyti ministras negalėjo – esą šiuo laikotarpiu jie peržiūrimi. „Kyla problemų, nes dėl Astravo atominės elektrinės statybos turime ne visą informaciją. Ne kartą sakėme, kad neturime viso vaizdo. Pavyzdžiui, neturime duomenų, kokie reikalavimai taikomi statant šį svarbų objektą, ar jis apskritai atitinka šiuolaikinius saugumo reikalavimus, ir panašiai“, – vakar sakė T. Žilinskas.

2012 metų sausį Vyriausybė patvirtino Valstybinį gyventojų apsaugos planą branduolinės avarijos atveju. Ignalinos atominė elektrinė ir tuo metu planuota statyti Visagino atominė jėgainė pateko į I grėsmės kategoriją. Prie III kategorijos priskirta Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykla bei Ignalinos panaudoto branduolinio kuro saugykla. Apie Astravo atominės elektrinės grėsmę šiame plane nekalbama.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos atstovas Rimas Ožalinskas patikslino, kad šiuo metu koreguojamas atitinkamas planas galimos ekstremaliosios situacijos atveju. Tačiau specialistai neturi visų reikiamų duomenų. „Diskutuojama, kokiu lygmeniu reikia keisti tą planą. Tačiau, pavyzdžiui, nėra tikslių duomenų, kokie tai reaktoriai, o juk nuo to ir priklauso visa situacija. Pagal pradinius duomenis bandome nustatyti, kokie ten bus reaktoriai, sumodeliuoti, kokie galėtų būti padariniai, jei įvyktų avarija“, – kalbėjo jis.

Pasak specialisto, tarnybos, neturinčios patikimų duomenų, negali tiksliai įvertinti galimos branduolinės nelaimės pasekmių. R. Ožalinskas patvirtino, kad dabar galiojantį planą, kuriame aptarta Ignalinos atominės elektrinės galima grėsmė, ir gyventojų apsauga, tikimasi į jį įtraukti Astravo atominę elektrinę. „Sudaryta darbo grupė, dirbanti šiais klausimais, tad bandysime modeliuoti veiksmus. Vietoje nesėdime“, – patikino jis.

Sukūrė specialų tinklalapį

„Lietuvos žinios“ pernai lapkritį rašė, kad ekstremaliosios situacijos atveju vilniečiams ir klaipėdiečiams tektų slėptis mokyklose ir stadionuose, o kauniečiams būtų prieinami ir didieji prekybos centrai, teatrai, vienuolynas, bažnyčia, fortai. Tai paaiškėjo susipažinus su miestų skelbiamais kolektyvinės apsaugos statinių sąrašais, kuriuos tuomet viešino ne visos savivaldybės.

Prabėgus kiek daugiau nei pusmečiui padėtis pasikeitė. Šių metų pavasarį pradėjo veikti Lietuvos pasiruošimo ekstremalioms situacijoms svetainė lt72.lt, kurioje paskelbti kolektyvinės apsaugos statiniai, gyventojų perspėjimo sirenų padengimo zonos, pažymėti pavojingi objektai, nors Baltarusijoje statoma atominė elektrinė ten nenurodyta.

Dar pernai surasti kolektyvinės apsaugos statinius ir jų adresus kai kuriose savivaldybėse nebuvo lengva – tekdavo gerokai paklaidžioti tinklalapiuose ir atsisiuntus tekstinius dokumentus ieškoti reikiamo adreso. Valdininkai taip pat tuomet patarė skaityti Krašto apsaugos ministerijos šimto puslapių bukletą ir susipažinti su miesto ekstremaliųjų situacijų valdymo planais.

„Dabar paskelbėme, surašėme visus statinius, kad žmonės galėtų pasinaudoti informacija, viską rastų vienoje vietoje. Reagavome į pastabas, kad informacijos trūksta, ir padėtį ištaisėme“, – nurodė PAGD Civilinės saugos valdybos atstovas R. Ožalinskas.

Paslėptų 100 tūkstančių

Iš viešųjų pirkimų skelbimų matyti, kad PAGD šiemet planuoja įsigyti perspėjimo sirenomis sistemą ir ją įrengti 14 savivaldybių, 26 gyvenamosiose vietovėse. Be kita ko, numatoma įsigyti kapitalinio remonto darbus įrengiant slėptuvę valstybės ekstremaliųjų situacijų centro veiklai, 1500 dujokaukių, 1370 sulankstomųjų lovų, 1000 miegmaišių. Tai – iš anksto suplanuoti pirkimai.

Galimos avarijos Astravo atominėje elektrinėje atveju Vilnius patektų į evakuacijos zoną. 2013 metais patvirtintame Vilniaus savivaldybei priklausančių statinių ir patalpų, skirtų kolektyvinei gyventojų apsaugai, sąraše deklaruojama, kad minimalus gyventojų, apsaugomų kolektyvinės apsaugos statiniuose ir patalpose, skaičius galėtų siekti kiek daugiau nei 100 tūkstančių. Turimas kolektyvinių statinių patalpų plotas siekia per 213 tūkst. kv. metrų. Tiesa, nors minėtame plane nurodoma, kad tokių vietų yra 131, priede jų paskelbta 129.

Dauguma jame vardijamų objektų – miesto mokyklos ir darželiai, tiksliau, jų sporto salės, rūsiai, koridoriai, valgyklos, aktų salės. Šių metų kovą Vilnius taip pat patvirtino ekstremaliųjų situacijų valdymo komisijos sudėtį, taip pat komisijos nuostatus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"