TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Brangios aikštelės - valdininkams

2011 05 04 0:00
Valdininkai verčiau iškas požeminių aikštelių archeologiniu požiūriu neįkainojamame senamiestyje, nei atsisakys šimtų savo automobilių.
Petro Malūko nuotrauka

Paprasti gyventojai sukandę dantis traukia iš piniginės 6 litus už mašinos stovėjimą valandą brangiausiose automobilių statymo vietose sostinėje arba jų vengia. Bet ši kaina nebaisi biudžeto pinigus žeriantiems valdininkams - valdžios įstaigos dosnios. O automobilių stovėjimo vietų stygių Vilniuje ketinama spręsti išrausus istorinį senamiestį.

Pavasarį vis daugiau žmonių atvažiuoja į Vilniaus centrą. Bet automobilius jie palieka nuošalesnėse gatvelėse, nes dalyje aikštelių mašinos laikymas valandą kainuoja net 6 litus ir žmonės vengia išlaidauti. Didžiulis mokestis nebaido tik valdžios įstaigų, nes už valdininkų automobilių stovėjimą Parkavimo kompanijai sumoka mokesčių mokėtojai.

Pelnas iš operos gerbėjų

Mėlynoji stovėjimo zona, kurioje palikti automobilį valandai kainuoja 6 litus, sostinėje buvo įvesta nuo lapkričio 1 dienos. Mėlynosios zonos tarifas galioja Šventaragio gatvėje prie Katedros aikštės, Vokiečių, Didžiojoje ir Aušros Vartų gatvėse. O didžiausia dalis brangiųjų stovėjimo vietų juosia Operos ir baleto teatrą.

Tai gerokai papiktino teatro mėgėjus, nes dabar už automobilio stovėjimą tenka pakloti vos ne tiek pat, kiek už bilietą į spektaklį.

Iš pradžių didesnį stovėjimo tarifą ketinta įvesti kaip alternatyvą mokamam įvažiavimui į sostinės senamiestį, esą norint išguiti iš jo ratuotus vilniečius ir sostinės svečius - kad po šią teritoriją sukinėtųsi mažiau automobilių. Todėl pasirinktas sprendimas pabranginti automobilių stovėjimo vietas ir didžiausioje greta sostinės centro esančioje aikštelėje atrodo gana keistas, nes dabar labiau apsimoka automobilį palikti kuo giliau senamiestyje.

SĮ "Susisiekimo paslaugos" direktorius Gintas Bliuvas LŽ tvirtino, kad pagrindinis mėlynosios rinkliavos zonos įvedimo tikslas buvo sudaryti sąlygas trumpam pastatyti mašiną labiausiai automobiliais apkrautose senamiesčio ir centrinės miesto dalies gatvėse, nes kartais jose esą apskritai nebūdavo laisvų stovėjimo vietų.

"Tikslas buvo pasiektas - įvedus mėlynąją rinkliavos zoną ir nustačius už stovėjimo valandą 6 litų dydžio rinkliavą, atsirado laisvų stovėjimo vietų automobiliams", - nurodė pasiektą rezultatą G.Bliuvas.

Kontrolė praretino dar labiau

Tačiau G.Bliuvas pripažino, kad ne tik padidėjusi rinkliava praretino automobilius senamiestyje statančiųjų gretas. Laisvų vietų Vilniaus centre padaugėjo ir dėl naujos kontrolės tvarkos - nuo kovo nebeblokuojamos automobilių važiuoklės, o pažeidimai fiksuojami fotografuojant. Todėl vietų nebeužima oranžiniais važiuoklių raktais "papuoštos" mašinos, o vairuotojai nebesiryžta rizikuoti, nes nežino, kada jų neleistinai paliktus automobilius gali aptikti tikrintojai.

Anot G.Bliuvo, dar iki šių metų kovo kai kuriose senamiesčio ir centrinėse gatvėse darbo metu buvo užimtos visos stovėjimo vietos, o įvedus naująją pažeidėjų fiksavimo tvarką vietų užimtumas sumažėjo maždaug trečdaliu. Daugiausia laisvų vietų atsirado J.Lelevelio gatvėje, čia jų užimta tik apie 60 procentų.

Pasak pašnekovo, nors atsirado tuščių vietų, mėlynosios tarifų zonos įteisinimas įmonei buvo naudingas ir finansiškai - joje rinkliavos surinkimas esą išaugo vidutiniškai 24 proc. per mėnesį.

G.Bliuvas neslėpė, kad didesniam mokesčiui buvo pasirinktos būtent populiariausios automobilių statymo teritorijos mieste. Esą buvo galima nuspėti, kad net padidinus tarifą jose vis tiek netrūks norinčiųjų palikti savo transporto priemones.

Gyventojus išgujo, valdininkai liko

Taigi pasiektas vienas tikslas - išguiti gyventojai iš centrinės Vilniaus dalies.

Tačiau didesnis automobilių laikymo mokestis mažiausiai paveikė valdininkų įpročius. Sostinės centre įsikūrusios valstybinės institucijos - ištikimiausios SĮ "Susisiekimo paslaugos" klientės. Iš 6480 įmonės sostinėje eksploatuojamų apmokestintų automobilių stovėjimo vietų net 840 jų yra rezervavusios valstybinės institucijos. Privatūs verslininkai rezervavę gerokai mažiau - 540, o gyventojai nerezervavę nė vienos vietos. Priežastis labai paprasta - tokia rezervacija brangiai kainuoja.

Pigiausioje, žaliojoje, zonoje automobilio vietos rezervacija mėnesiui kainuoja 170 litų, brangesnėje geltonojoje - 330 litų, dar brangesnėje raudonojoje - 500 litų, o pačioje brangiausioje mėlynojoje - net 700 litų.

Paprastas vairuotojas tiek neišleidžia visai automobilio eksploatacijai per mėnesį. Tuo tarpu biudžeto išlaikomos įstaigos kas mėnesį iki 700 litų mokesčių mokėtojų lėšų išleidžia vien tam, kad valdininkas galėtų privažiuoti prie pat darbovietės durų. Jų mėlynosios zonos tarifas nestabdo - vos per kelias gatves besidriekiančioje brangiausioje automobilių statymo zonoje rezervuota net 170 vietų, kurių dauguma išpirktos valstybinių institucijų.

Vien prie Operos ir baleto teatro dešimtys vietų užstatytos valdiškais automobiliais - greta įsikūrusių Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijų turimam gausiam automobilių parkui nepakanka erdvės vidiniuose kiemuose prestižiškiausioje sostinės vietoje - Gedimino prospekte. Tad dalis mašinų ir toliau statoma prieš pusmetį dvigubai pabrangusiose aikštelėse. Ir valdininkai nesivargina toli vaikščioti, ir Parkavimo kompanijai be jokio vargo pavyko užtikrinti garantuotas bei gerokai didesnes pajamas.

Ministerijoms - nauja aikštelė

Nors apie 13 proc. visų automobilių stovėjimo vietų sostinės centre užima valstybinių institucijų transporto priemonės, o bent kiek sumažinus jų skaičių atsirastų gerokai daugiau vietos gyventojams bei turistams, vis kuriami planai, kaip pastaruosius priversti atsisakyti kelionių automobiliu.

Kol kas automobilių statymo tvarkos ateitis sostinėje miglota, nes naujai išrinkta Vilniaus valdžia dar nespėjo pareikšti tvirtos nuomonės šiuo klausimu. Vilniaus miesto savivaldybės Komunalinio ūkio departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas net kelis kartus pabrėžė, kad jo nuomonė gali nesutapti su naujai išrinkto mero idėjomis, tačiau dalis projektų - jau įsibėgėjęs ankstesniosios valdžios palikimas.

Vienas garsiausiai skelbtų ketinimų apmokestinti įvažiavimą į Vilniaus senamiestį kol kas įšaldytas neribotam laikui. Pasak A.Mikalausko, apriboti įvažiavimą į senamiestį būtų labai paprasta, jei būtų pakankamai vietos automobiliams palikti senamiesčio prieigose. Bet kol kas tokių vietų trūksta, o naujas aikšteles statyti gana sudėtinga, nes miestas ir taip gana tankiai apstatytas.

Vis dėlto savivaldybė netrukus ketina imtis automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo. Kur jos netilps ant žemės, bus pakištos po žeme. Iki 2015 metų planuojama Vilniuje pastatyti net 10 požeminių ir daugiaaukščių automobilių stovėjimo aikštelių.

Gal tai tiesiog sutapimas, bet pirmiausia požeminę aikštelę statyti planuojama valstybinių įstaigų gausa išsiskiriančioje miesto dalyje. A.Mikalauskas patvirtino, kad stovėjimo aikštelės J.Lelevelio gatvėje projektas jau baigiamas ir beliko paskutiniai žingsniai, kol jis ims virsti realiu statiniu. Kadangi vargu ar kas ryžtųsi daugiaaukšte stovėjimo aikštele užgožti Operos ir baleto teatrą, ši aikštelė bus požeminė. Kitos būsimosios aikštelės vieta - prie buvusio "Lietuvos" kino teatro. Pašnekovo žiniomis, teritoriją prie šio statinio Vilniaus savivaldybė jau išpirko iš privačių rankų, todėl jokių kliūčių aikštelei atsirasti nebėra.

Istorinis paveldas - ne kliūtis

Atrodo, kad jokie kiti suvaržymai, net ir po Vilniaus senamiesčiu glūdintis archeologinis paveldas, savivaldybei netrukdo. Tuo labiau kad statyti automobilius kai kas būtinai nori tūkstantmečio miesto centre. Būtent todėl, pasak A.Mikalausko, iškasti istorinių vertybių nestokojantį žemės sluoksnį požeminių aikštelių statybai yra "mažesnė blogybė iš dviejų". "Paveldosaugininkai neturėtų prieštarauti. Jie labiausiai prašo sumažinti transporto srautą per senamiestį. Šv. Onos bažnyčia net virpa nuo pravažiuojančių automobilių, ją būtina saugoti, nes tai yra tikrasis paveldas", - aiškino pašnekovas. Jis tikino, kad pravažiuojantys automobiliai senamiesčio pastatams daro didžiulę žalą ir verčiau pasirūpinti, kad vairuotojams apskritai nereikėtų važiuoti į trapią senąją sostinės dalį.

Lietuvos istorijos instituto Miestų tyrimo skyriaus vedėjas Saulius Sarcevičius patvirtino, kad greta J.Lelevelio gatvės jau buvo atlikti žvalgomieji tyrimai ir archeologai žino, ko ten galima tikėtis, tačiau jis neneigė, kad požeminės aikštelės statyba sunaikins didžiąją dalį istorinio paveldo. "Visur, kur statoma po žeme, yra paveldo naikinimas, ir kraštovaizdis kenčia. Tik kyla klausimas, kas visuomenei svarbiau - jos istorija ar garažai", - dėstė archeologas.

Pasak jo, jei nusprendžiama, kad modernus statinys senamiestyje vis dėlto reikalingas ir įvykdomos tam tikros įstatymų nustatytos sąlygos, niekas negali uždrausti jo statyti. Taigi, jei visuomenė nusprendžia, kad vietos automobiliams reikalingesnės už šimtmečiais kauptą protėvių paveldą, tada ir senamiestyje galima iškasti požeminę stovėjimo aikštelę. Tik tiesiogiai gyventojų nebus klausiama - jų lūpomis kalbės išrinktoji miesto valdžia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"